Istorija vienai nakčiai atgijo Joniškėlio Karpių dvare

Kartą per metus būna toks laikas, kai Joniškėlio Karpių dvaras – vienas didžiausių Lietuvos dvarų ir parkų atgyja ir pasakoja visiems keistas, nepaprastas ir jaukias istorijas… Pasvalio krašto muziejaus filialas, Joniškėlio krašto muziejus pakvietė į romantikos ir stebuklų kupiną vakarą – Tarptautinei muziejų nakčiai skirtą renginį.

Gyvas karpis, dvaro žaidimai ir senoji aludarystė

Pirmą kartą po šimto metų renginio dalyviai turėjo galimybę nusilenkti tikrajam dvaro šeimininkui Karpiui, išvysti gatvės muzikantus, įvairias parodas bei turėjo progos pasimatuoti XVIII–XIX a. dvaro rūbų, paragauti lauke verdamos arbatos, kuri gydė nuo visų ligų.

„Muziejų nakties“ organizatoriai visiems, tą vakarą nepatingėjusiems į Joniškėlį suvažiuoti ne tik iš Pasvalio rajono, bet ir visos Lietuvos, padovanojo nepakartojamą aplinką, daug staigmenų ir netikėtumų. Tik atvykus į renginį visi suprato, jog pasitelkus humorą ir fantaziją – šeimininku Karpiu tą vakarą buvo vadinamas keturių liokajų ant neštuvų didžiuliame akvariume nešiotas gyvas karpis.

Prasidėjus dvaro žaidimams buvo galima nemokamai išbandyti Lietuvos dvaruose paplitusį istorišką žaidimą – kroketą. Visų laukė ne senoviškas, tačiau Prancūzijoje gimęs ir prancūzų ypatingai pamėgtas žaidimas – petankė bei karališkieji lauko šachmatai. Dvaro žaidimai – tai buvusių joniškėliečių dovana muziejui.
Renginį tęsė UAB „Joalda“ atstovai, pakvietę į teatralizuotą Joniškėlio alaus daryklos naujo alaus „Karpių dvaro tamsusis“ ir „Joniškėlio Respublikos šviesusis“ pristatymą. Alaus darykla Joniškėlyje veikia jau daugiau negu penkiolika metų, aludarystės tradicija puoselėja įmonės įkūrėjas Algirdas Rimkevičius su šeima.

Senąją aludarystę propaguojanti alaus darykla, naudodama natūralius produktus, alų gamina pagal originalią receptūrą. Senosioms aludarystės tradicijoms persipinant su šiuolaikinėmis technologijomis alus įgauna išskirtinį bei unikalų skonį.

Istoriniuose dokumentuose yra išlikę, kad XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje dvare veikė bravoras. Dvarininkų Karpių archyve, kuris yra saugomas Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje ir buvo atrastas tamsiojo alaus gaminimo receptas. Šio recepto pagrindu pritaikius šiuolaikines technologijas ir pagamintas „Karpių dvaro tamsusis“ alus.

Renginio iniciatorius – joniškėlietis muziejininkas bei aktyvus visuomenės veikėjas Viktoras Stanislovaitis teigė, jog reikėtų sugražinti alaus, kaip apeiginio gėrimo tradiciją. „Kai buvo aptariamas Joniškėlio herbo variantas – netgi galvojome jame pavaizduoti tris alaus bačkas. Liūdna, tačiau šiandien nebelieka alaus gėrimo kultūros. Alus nebėra tas gėrimas, kuriuo žmogus tiesiog mėgaujasi ir atsigaivina. Istoriškai aukštaičių visas gyvenimo ciklas buvo susijęs su alaus tradicijomis – nuo pavasario, kai į pačią pirmą vagą, tikintis gero derliaus, būdavo išpilama alaus stiklinė, iki rudens, kai sunešus savo salyklą, būdavo verdamas bendras alus. Ar Pasvalio kraštas vis dar gali vadintis alaus kraštu, kai berasi vieną–kitą žmogų, kuris moka pagaminti tradicinį alų? Vietoj senosios aludarystės ir jos tradicijų beliko tik nusigėrimo tradicija ir nesibaigianti kova su „bambaliais“ ir masiniu žmonių girdymu“, – liūdnai vardijo V. Stanislovaitis.

Žinia iš praeities pasiekia jai atvirą žmogų
Senajame, XVIII a. pradžios dvaro svirne buvo pristatomas atvirukų rinkinys „Joniškėlis senosiose fotografijose“. Atvirukų kolekcijos autoriai iš senų fotografijų, kuriose užfiksuotas Joniškėlis, atrinko penkiolika pačių įdomiausių. Tai išskirtinė dovana Joniškėlio krašto žmonėms, tarsi laiškas iš praeities, lyg žinia, kuri turėjo pasiekti jai atvirą žmogų.

„Dauguma fotografijų tapo tikra staigmena daugeliui joniškėliečių. Juose galima išvysti senąją dvaro parko oranžeriją ir jos schemą, Karpių dvaro vandens malūną, ištaigingą Joniškėlio miesto architektūrą. Atvirukuose atsiskleidžia visai kitas pasaulis, tai, ką mes praradome per 50-imt okupacijos metų. Ir vėl atgyja vaikystės, tėvų, senelių gyvenimo prisiminimai. Tai sunaikinta, atimta, iš mūsų išplėšta kultūra – padaryta moralinė žala, kurios niekas negalės kompensuoti. Sunku įsivaizduoti, tačiau 1946-ųjų žiemą, Karpių dvare šeimininkaujant rusų kariams, tingėdami gamintis malkas, jie degino didžiulę dvaro biblioteką, vertingas, netgi XV a. knygas. Kitą žiemą, nebelikus knygų, pradedami kirsti dvaro parko medžiai…“, – pasakojo V. Stanislovaitis.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, Karpiams gyvenant dvare, kartą per metus, rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį po didžiųjų darbų visi Joniškėlio gyventojai galėdavo ateiti į dvaro parką ir jiems grodavo dvaro orkestras. Tai būdavo tarsi padėka dvare dirbantiems žmonėms ir miestelėnams. Šiandien vėl norima atgaivinti šią gražią tradiciją, todėl visiems susirinkusiems koncertavo dvaro pučiamųjų orkestras. Dvaro orkestrą vienam vakarui įkūnijo Pakruojo kultūros centro jaunimo pučiamųjų orkestras „Viestartas“.

Prisiliesti prie didelės mažo Joniškėlio istorijos
Po dvaro orkestro pasirodymo vyko meninė instaliacija–misterija „Senosios Karpių dvaro legendos“, išgarsinusios patį dvarą visoje Lietuvoje ir užsienyje. Dvaro legendos parkui suteikė ypatingo žavesio. Gal todėl, kad jos buvo pasakojamos jau sutemus. Misterijos dalyviai trijose skirtingose parko erdvėse pamatė tris trumpus spektaklius. Programa buvo kartojama kas 20 minučių, kad žiūrovai galėtų ramiai apeiti visas vietas ir pamatyti visus tris pasirodymus.

„Atgaivintos legendos – tai didelis kontrastas visai dvarininkų Karpių veiklai. Jie garsėjo kaip dideli altruistai ir mecenatai, rėmę sukilimus, visoje Lietuvoje statę ligonines ir mokyklas. Savo mąstymu ir poelgiais jie gerokai pralenkė gyventą laikotarpį. Dvaro legendos tampa kontrastu, tačiau parkui suteikia ypatingo žavesio. Atvykę į mano vedamas naktines ekskursijas, žmonės vėliau čia sugrįžta ir dieną. Gaila, jog dabar šis parkas apleistas ir tai tik blankus buvusiojo atspindys“, – teigė V. Stanislovaitis.

V. Stanislovaitis priduria, jog lankytojai dažnai klausia ar jam nenusibosta pasakoti tas pačias legendas? „Ne. Kiekvieną kartą iš naujo pajaučiu kiekvieną istoriją – kartu su savo pasakojimų herojais numirštu, atgyju ar įsimyliu iš naujo. Pavargstu, dažnai jaučiuosi kaip „išsunkta citrina“, bet žmonės įkvepia. Jie pažada sugrįžti, jie teigia savy atradę savo praeitį… Tokie žodžiai padeda tęsti kiekvieną vakarą nesibaigiančią kelionę dvaro parko takais vėl ir vėl…“. Malonu pasakoti žmonėms didelę mažo Joniškėlio istoriją, pabrėžia V. Stanislovaitis.

„Muziejų nakties“ renginį vainikavo „Keistuolių teatro“ aktoriaus, režisieriaus, bardo Andriaus Kaniavos gyvo garso koncertas. Tai buvusio joniškėliečio, AB SG dujos generalinio direktoriaus Virginijaus Korsako dovana. Pasak renginio organizatorių, nesinorėjo pop muzikos atlikėjų, todėl pasikvietėme A. Kaniavą, žavintį savo charizma ir muzikos stiliumi.
„Džiaugiuosi, kad bent vieną vakarą žmonės galėjo pajusti, jog istorija yra gyva ir galima prie jos prisiliesti. Tai mūsų prosenelių, senelių gyvenimai. Tokiu renginiu mes tarsi jiems padėkojame už tai, ką jie padarė dėl savo krašto ir dėl savo vaikų. Visuomet žavi žmonių tikėjimas idėjomis, savo kraštu, jų skiriama parama. Turėtume labiau vertinti tai, ką turime šalia, juk dažnai daug paprasčiau nuvažiuoti į Praha, bet ne į Joniškėlį. Ir ne kilometruose slypi esmė, ypač kai Lietuvoje atstumai matuojami širdimi“, – visiems renginio rėmėjams ir dalyviams po koncerto padėkojo renginio organizatorius V. Stanislovaitis.

„Muziejų nakties“ renginį Joniškėlio Karpių dvare režisavo Pasvalio kultūros centro režisierė Ramunė Uždavinienė, idėjas įgyvendinti padėjo Pasvalio Klėties teatro aktoriai bei Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos jaunimo šokių kolektyvas „Apynėlis“, vadovaujamas choreografės Nidos Sakalauskienės. Prieš renginį, gražindami dvaro aplinką, visą savaitę talkino Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos jaunieji savanoriai.

„Muziejų naktis“ sujungia visos Europos muziejus

Tarptautinės muziejų nakties renginys Joniškėlio Karpių dvare rengiamas jau antrą kartą. Prieš pora metų, 2011-aisiais lankytojai buvo pakviesti į „Naktį…“ Karpių dvare. Visus atvykusius į renginį pasitiko Karpių šeimyna, jie smalsiems lankytojams pasiūlė parko ir dvaro žemėlapį, su kuriuo buvo galima apkeliauti visą teritoriją. Takai ir takeliai, kuriais prieš kelis šimtmečius vaikščiojo bajorai ir kunigaikščiai vedė per unikalų parką. Kad kelionė neprailgtų Karpiai paruošė nedidelių staigmenų. Už pažinimo ryžtą visiems buvo atlyginta – netikėta fotografijų paroda ar šlakeliu joniškėlietiško vyno, naginių raukimo pamoka ar puodeliu arbatos iš tikro senoviško „samovaro“. Koncertavo iš televizijos projektų pažįstama grupė „Thundertale“ iš Klaipėdos, pristačiusi patriotinio roko akustinę programą „Perkūno sakmės“.

Prabėgus dvejiems metams, renginio organizatoriai vėl pasiūlė aplankyti vieną didžiausių dvarų sodybų Lietuvoje, romantiškai pasivaikščioti didžiuliame klasicistinio stiliaus dvaro komplekse ir nerūpestingai praleisti laiką net 34 hektarų dvaro parko teritorijoje. Paradoksalu, tačiau mažiausias Lietuvos miestas turi bene didžiausią šalyje parką. Tai ypatingai jaukus ir tapybiškas parkas, kadaise jame augo virš 120 rūšių retų augalų. Parko landšaftas buvo sukurtas su labai didele dendrologine įvairove, slėniai, kalvos, salelės, romantiški ežeriukai – visa tai buvo dirbtinai suformuota. Tai vieta, kur barokas persipina su klasicizmu, meninė išmonė su gamtiniu natūralumu. Ir ne vienas čia atvykęs įsitikina, jog parkui apžvelgti neužtenka vieno vakaro…

Pasvalio krašto muziejus projekte „Muziejų naktis“ dalyvaujantis jau septinti metai, kasmet savo lankytojams stengiasi pasiūlyti originalių bei netikėtų renginių. „Muziejų nakties“ išvakarėse visų Pasvalio mokyklų mokiniai buvo pakviesti susipažinti su Pasvalio miesto kultūriniais ir gamtiniais objektais. Pagal paruoštus aprašymus, jie turėjo surasti ir atspėti, kur yra nurodyti lankytini objektai. Ekskursijas mokiniams, susiskirsčiusiems į aštuonias komandas, skirtingose miesto vietose vedė Pasvalio krašto muziejaus muziejininkai, vėliau buvo apdovanotos greičiausiai visą maršrutą įveikusios komandos.

„Muziejų naktis“ – tai kasmetiniai Tarptautinės muziejų dienos renginiai inicijuojami Tarptautinės muziejų tarybos. Tą dieną Europos muziejuose organizuojami renginiai lankytojams yra nemokami. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, bei supažindinti su muziejų veikla įvairių bendruomenių narius.