Pranas Račiūnas
1931-07-19 2013-06-26
Po užsitęsusios sunkios ligos mirė ilgametis (1959 -1995 m.) Joniškėlio vidurinės mokyklos matematikos mokytojas Pranas Račiūnas. Velionis Joniškėlio parapijos namuose bus pašarvotas birželio 27 d. apie 17-18 val. Laidotuvės birželio 28 d.: Šv. Mišios 13 val. po jų Mokytojas bus išlydėtas į Žadeikėlių kapines.
Biografija
1931 m. gimė Paringio vienkiemyje (Panevėžio raj.)
1950 m. dirbo mokytoju Druceikių pradinėje mokykloje
1951 m. dirbo mokytojų Uliūnų septynmetėje mokykloje
1952 m. dirbo mokytojų Bernatonių septynmetėje mokykloje
1953-1955 studijuoja Šiaulių Mokytojų institute matematikos-fizikos specialybę
1955 m. Pradeda dirbti Joniškėlio vidurinėje mokykloje
1955 m. Paskiriamas Joniškėlio rajono liaudies švietimo skyriaus Pedagoginio kabineto vedėju
1958 m. Paskiriamas Joniškėlio rajono liaudies švietimo skyriaus vedėju
1959 m. Laikinai eina Joniškėlio vidurinės mokyklos direktoriaus pareigas
Iki 1995 m. dirba Joniškėlio vidurinėje mokykloje
Bus daugiau…
Tai mokytojas, vienas iš tų, kurį gerbiau, kaip nestokajantį jumoro jausmo ir suprantantį ir geranorišką mokinių atžvilgiu. Man patiko, kai mokinius, kuriems sunkiau sekėsi matematika, buvo pavadinęs „stumk trauk artelės nariais”.
Braižybos pamokos taip pat buvo įdomios.
Nuoširdi užuojauta artimiesiems.
Mokytojau, tebūna lengva Žadeikėlių žemelė. Ilsėkis ramybėje.
Aciu Praneli uz duotas geras zynias mums sesiems Jarasuneliams.Ilsekis ramybeje.
Pranai,
Tu nemokei manęs matematikos – tik per egzaminą paklausei: kokios formos turi būti talpykla, kuriai pagaminti reikėtų mažiausiai blėkos, o talpintų ana daugiausiai skysčio? (keista, bet atsakiauteisingai…).
Bet Tu išmokei mane braižyti! Išmokei taip valdyti reisfederį su tušu, kad kiek vėliau braižomosios geometrijos dėstytojai klausdavo: kas tavo mokytojas? I atsakydavau didžiuodamasis: mokyt. Račiūnas!
Pamenu Tavo, Pranai, šposą per pamoką: kažkas bandė liniją brėžti 3 cm ilgio pieštuko „nuograuža“; Tu ėmei ir paklausei: tai ar jau nusižiūrėjai krautuvėlę ar turgelį, kuriame nusiprekinsi naują paišelį? (tai taip subtilu, kad suprasti gali tik tie, kurie su Tavimi bendravo!).
Pamenu, kaip traukdavai pirmu balsu „Ugnelę“ senuosiuose kultūros namuose (dabar – parapijos namai). Ir visada – „ant biso!“
Netgi pamenu, kaip mudu juodųjų serbentų naminį vyną karštavojome… iki visiško dūšių atsivėrimo.
Velniškai daug pamenu… Bet esmė lieka nuoga ir tik tokia: buvai ir iki mano gyvenimo pabaigos liksi vienu mylimiausių Mokytoju.
Ačiū Tau, Pranai, už daug ką! Tebūna lengvas Tau Joniškėlio priemolis.
Tikiu: TEN dar susitiksim.