Nakties ramybė

Vakarais, kai rūkas virš Mūšos pakyla,rukas
Gaivią vėsą į krantą jis neša,
Kaimas geria vakaro tylą,
Ramybė į sielą nuvargusią laša.
 –
Myliu tylą, tą šventą ramybę,
Kai net vėjas pailsęs užsnūsta.
Mintys neša į erdvę beribę,
Saldumas į kūną nuvargusį plūsta.
  –
Miega Švobiškio kaimas, prigludęs prie Mūšos,
Užliūliuotas lakštučių lopšinės.
Miega ašaros, skausmas ir rūpesčiai mūsų,
Panirę į glėbį gimtinės.
  –
Miega žmonės, ilsisi ramūs,
Kad ,jėgų pasisėmę naktį žvaigždėtą,
Rytą vėl pailsėję ir žvalūs
Kasdienybėn sugrįžti galėtų.
  –
   Br. Černiauskienė
Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.