Kodėl kiekvienas turim rūšiuoti atliekas? (Atliekų tvarkymas. Atliekų rūšiavimas)

Turbūt nė vienas daug negalvojame atlikdami įprastą darbą – atsikratydami šiukšlių. Ne vienam atrodo, kad tai tik dar vienas iš kasdieninių buities darbų: surinkai atliekas iš namų, išnešei, išmetei į konteinerį ir jos kažkur dingo. Tačiau iš tiesų atliekų tvarkymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Ir neteisingai, mano tie kurie ekologišką požiūrį į gyvenimą pašiepia, žiūri į jį ironiškai ir vadina dar vienu madingu dalyku.

Nepamirškime, kad atliekų tvarkymas nesibaigia šiukšlių mašinai jas išpylus į sąvartyną. Juk be buitinių atliekų yra galybė tokių kurias galima prikelti antram gyvenimui, t. y., paversti antrinėmis žaliavomis. Tačiau tam visi drauge turim susitelkti ir suvokti, kad atliekų rūšiavimas yra raktas į švaresnę aplinką. Rūšiuotinos medžiagos yra popierius, plastikas, stiklas, metalas, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, galvaniniai elementai, padangos, tepalai ir t. t. Tinkamai išrūšiuotos šios atliekos pateks į perdirbėjų rankas ir taip visų bendromis pastangomis bus sutaupyti gamtos ištekliai ir mažiau teršiama aplinka.

Atliekų rūšiavimas svarbus ne tik dėl aplinkosauginių aspektų, bet ir dėl ekonominių bei ekologinių priežasčių. Gaminant naujus daiktus iš antrinių žaliavų, taupomi gamtos ištekliai ir energija, mažiau teršiama gamta. Surenkamų atliekų kiekis sparčiai auga – vidutinis lietuvis per dieną atsikrato apie 1 kg įvairių atliekų, t. y. dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Į visus Lietuvos sąvartynus per metus suvežama apie 3 mln. tonų atliekų. Jei ir toliau tokiais kiekiais daugės šiukšlių, greitu metu mūsų šalyje nebeliks laisvos vietos be šiukšlių.

Rūšiuoti atliekas nieko nekainuoja, gal tik kiek daugiau atidumo. Bet jei prie bendrų buitinių atliekų išmesite  pvz., akumuliatorių, jame esančios medžiagos užterš dirvožemį ir gruntinius vandenis, o teršalai laikui bėgant sugrįš į jūsų namus su vandeniu ar maisto produktais, be to dėl akumuliatoriuose esančių sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų atliekų, patekusių į aplinką, daugėja odos infekcijų, kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimų, gali net išsivystyti depresija, genų mutacijos, onkologinės ligos. Todėl švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir perdirbami tokiu būdu, kad jie ne tik nekenktų aplinkai bet ir būtų panaudotos visi juose esančios naudingos medžiagos.

Norėtume pateikti keletą patarimų, kad jūsų atliekų rūšiavimas iš tiesų būtų prasmingas ir kokybiškas. Siekiant, kad konteineris neprisipildytų labai greitai, prieš metant plastikinius butelius juos reikėtų suspausti, nes taip jie užims mažiau vietos. Jei metate plastiko ir stiklo taras, prieš tai jas būtina išplauti. Į popieriaus konteinerį reikia mesti tik sausus ir švarius laikraščius, žurnalus, pakuotes, kartoną, o jei pastarojo lakštai labai dideli, rekomenduojama juos supjaustyti, dėžes išlankstyti, kad atliekos užimtų kuo mažiau vietos.

Kalbant apie konkrečių rūšių perdirbimui skirtas atliekas, vertėtų akcentuoti, jos gaminant popierių iš antrinių žaliavų kiekviena tona perdirbto produkto vidutiniškai išsaugo17 medžių ir sutaupo apie 27 tūkst. litrų vandens bei elektros energijos. Iš makulatūros gaminamas kartonas, pakavimo, laikraštinis, tualetinis popierius, nosinaitės ir kt. Net 36 proc. pasaulyje pagaminamo popieriaus yra perdirbtas iš išrūšiuotų atliekų. Stiklas ypatingas tuo, kad jį perdirbti galima daugybę kartų ir dėl to visiškai nenukenčia jo kokybė. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. mažėja oro tarša, ir net 50 proc. – vandens tarša. Perdirbant plastiką aplinka apsaugoma nuo didžiulės taršos, nes sąvartyne ar grunte jis nesuirtų daugybę šimtmečių, o jį deginant išskirtų kenksmingi organiniai junginiai. Plastiko gamyba iš antrinių žaliavų – puikus pasirinkimas, sunaudojantis daug mažiau energijos nei gamyba iš pirminių šaltinių, t. y.,  naftos ar gamtinių dujų.

Šalia perdirbimui tinkamų medžiagų: plastiko, stiklo, popieriaus, metalo, kasdien buityje susiduriame ir su biologiškai skaidžiomis atliekomis. Tai maisto ruošimo likučiai, žaliosios sodo ir daržo atliekos, pramoninėje gamyboje liekančios skystos ir kietos maisto produktų atliekos, dumblas, gyvulių mėšlas, srutos. Tinkamas tokių atliekų tvarkymas padės išvengti ne tik neigiamo poveikio aplinkai, bet ir turės nemažai naudos, kadangi iš biologiškai skaidžių atliekų galima gauti elektros bei šiluminei energijai gaminti reikalingų biodujų ar puikaus komposto, skirto tręšti žemę.

Apmaudu, tačiau atliekų rūšiavimas yra ta sritis apie kurią trūksta visuomenės švietimo ir informacijos. Greičiausiai tik nedaugelis žino, kad už atliekų tvarkymą Lietuvoje mokama du kartus: ne tik savivaldybėms komunalinių mokesčių pavidalu, bet ir pirkdami bet kokią prekę: ji yra papildomai apmokestinta gamintojų, kurie yra įsipareigoję valstybei, kad iš tam tikros produkcijos susidarančios atliekos bus surenkamos ir perdirbamos. Taigi, kuo daugiau gyventojas suvartoja, tuo daugiau moka už aplinkos tvarkymą. Šiuo metu ši mokestis dažniausiai mokamas pagal gyvenamojo būsto plotą, o ne pagal išvežamų šiukšlių kiekį. Tačiau jei ši sistema būtų pakeista ir gyventojai mokėtų už išvežamų atliekų kiekį, tikėtina, kad tai paskatintų intensyvesnį atliekų rūšiavimą, nes išrūšiuotos šiukšlės surenkamos ir išvežamos nemokamai. Be to, pirkėjas įsigydamas prekę irgi gali daryti įtaką atliekų tvarkymo veiksmingumui rinkdamasis tą gamintoją, kuris atsakingiau žiūri į savo prisiimtus įsipareigojimus dėl iš konkrečios produkcijos susidarančių atliekų surinkimo ir perdirbimo. Kuo sąžiningiau gamintojai ir prekybininkai vykdys savo įsipareigojimus, tuo mažiau mokesčių mokėtojų pinigų reikės skirti aplinkos tvarkymui.

Valstybiniu lygmeniu atliekų tvarkymas ir su juo susijusios sritys prižiūrimos gana sklandžiai. Per pastaruosius 10 metų padaryta didžiulė pažanga: uždaryti visi aplinkai grėsmę kėlę ir reikalavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta net 11 naujų. Gyventojai, ypač miestuose,  vis atsakingiau žiūri į atliekų rūšiavimą. Aplinkos ministerija organizuoja daugybę projektų, kuriais siekiama žmonėms paaiškinti, kodėl atliekų rūšiavimas toks svarbus ir kaip teisingai tai daryti. Netgi mokyklose per atitinkamas pamokas apie tai yra informuojami vaikai.

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.