O jaunystės mieste, Joniškėli,
Pasiilgstu aš dažnai tavęs!
Tu mylėt ir dirbt mane prikėlei,
Todėl vėl minu tavas gatves.
–
…Būdavo smagu: per Karpio dvaro parką,
Pro Mažupę bėgančiu taku,
Mes rytais skubėjom lyg į darbą
Semtis žemės ūkio pagrindų žinių.
–
Mokė Gediminas,kaip su arkliais gyventi taikiai
(Jo vaikai – kaip žaisti po krepšiu),
Varnas – kaip javus auginti reikia,
O Puodžiūnas – žemės mechanikos žinių.
–
Buvę žemdirbių mokyklos rūmai
(Ignas Karpis jau nebepažintų jų)
Jau pavirto net į technikumą
(Pavadinime turėjo daug vardų).
–
…Vaikštau vėl po seną Joniškėlį-
Nepažint Mažupės buvusių krantų,
Gatvėse visur čia žydi gėlės,
Bitė centro aikštėj žvalgos pamažu…
–
Marijonas Raudonis
/Iš ,,Užuovėjos” klubo almanacho ,,Apglėbti”/
Komentuoti su „Facebook “
Praėjo 40 metų kada mes palikome technikumo sienas ir kada susitikom po 38 nesimatymo metų tai buvo nepakartojama šventė. Nuoširdus ačiū Danutei Grainytei už toki malonų priemimą, destytojai Jakilaitienei,tai nepakartojamo gerumo dėstytoja,ponams- Namavičiams,kurie nepagailėjo laiko ir dalyvavo mūsų susitikime,aplankėmė kapus kur ilsisi mūsų auklėtoja M, Mickienė ir kiti garbūs dėstytojai,kaip malonu vėl grižti i Jaunystę is Skaityti apie Joniškėli.Ačiū Jums visiems,kad taip puoselėjate ši nuostabų gamtos kampeli
Buvusiems klasės draugams ir draugėms:
Ilgai čiurlens dar ta pati Mažupė
Ir suoks lakštutė parke vakarais.
Gyvenimas išblaškė po pasaulį
Ir išklydome skirtingais keliais.
Vagos Mažupė niekad nepakeičia,
Tačiau mes dažnai keitėme kelius.
Atmenate, kaip mes prie jos pakrančių
Sutikdavom pavasarius gražius?