Press "Enter" to skip to content

Karpių dvaras aidėjo klasikinės muzikos garsais

Į nedidelius miestus ir miestelius, įsitaisiusius toliau nuo Lietuvos kultūrinių centrų, ne taip dažnai užsuka klasikinės muzikos pasaulio žvaigždės – jų profesionalūs pasirodymai lieka didžiųjų miestų salių prabanga. Visgi džiugu, kaip jau ne kartą rašyta, kad Pasvalio rajono kultūrinį gyvenimą nepaprastai pagyvina atgijęs Joniškėlio Karpių dvaras. Įdomios koncepcijos renginiai, puikių muzikantų koncertai jaukiame dvaro kiemelyje ar nedidelėje salytėje jau kurį laiką džiugina visų rajono gyventojų širdis. Šį kartą, rugiapjūtės pabaigtuvių proga, pradžiuginti joniškėliečių ir miesto svečių atvyko auksinis Lietuvos balsas, bene žymiausias šalies tenoras, dainavęs ir garsiausiose pasaulio scenose, Virgilijus Noreika. Kartu su renginių vedėja, aktore Gražina Urbonaite, pianistu bei dirigentu, pastaruoju metu daugiausia atpažįstamu iš Lietuvos naciolinės televizijos muzikinio projekto “Auksinis balsas”, Vytautu Lukočiumi, atlaikiusio koncerto akomponiatoriaus naštą, bei LMTA docentu, chorvedybos katedros vedėju, LMTA mišraus choro vadovu bei dainininku Dainiumi Puišiu (baritonas), maestro V. Noreika sukūrė mažą muzikinį stebuklą, taip puikiai atitikusį paties dvaro, menančio romantiškus bajorijos laikus, atmosferą. Na, o publikos gausa rekordų nesumušė – žinant, kad į koncertą suplūdo ne tik joniškėliečiai, bet ir viso rajono muzikos mylėtojai, žmonių susirinko gana santūriai. Kas spėjo įsitaisyti ant rengėjų parūpintų suolų, kas atsinešė dekius ir jaukiai su kavos puodeliu rankose įsitaisė ant pievelės, o kas ištvermingai klausėsi koncerto romantiškai ramstydami medžius.

Ilgai lauktą koncertą pradėjo jau minėta aktorė Gražina Urbonaitė, prieš pakviesdama gerbiamąjį maestro V. Noreiką pasidalinusi savo poetiškomis mintimis apie vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Poetiškos nuotaikos, garsių poetų eilių ir ištraukų iš prozos kūrinių, ilgesingų apmąstymų netrūko viso koncerto metu. Tiesa, įsigilinti į pasakojimą neretai trukdė ne aukščiausiu lygiu veikusi garso aparatūra – toliau įsitaisiusiems klausytojams ne visus švelnios ištarmės žodžius pavykdavo išgirsti.

Dvaro rūmų balkone pasirodęs maestro V. Noreika buvo toks, kaip visada – energingas, nevengiantis lengvu sąmoju persimesti tiek su vedėja, tiek su žiūrovais, besišypsantis ir nepaprastai muzikalus. Išgirdome tiek dainininko atliekamų solo kūrinių, tiek vėliau jį pakeitusio D. Puišio atliktų dainų, tiek abiejų vokalistų kartu atliekamų duetų. Kaip vėliau minėjo pats V. Noreika, scenos partneris kadaise buvo ir jo vokalo studentas, tad išgirdome gražų dviejų kartų – dėstytojo ir studento – pasirodymą. Bet buvo galima pastebėti, kad vokalistai smarkiai skyrėsi savo temperamentu – maestro V. Noreika pasirodė kiek ekpresyvesnis tiek vokaline prasme, tiek elgesiu scenoje bei bendravimu su žiūrovais. Didžiausių ovacijų dainininkai sulaukė iš rūmų balkono nusileidę į kiemą šalia žiūrovų ir atlikę visiems iki skausmo žinomą kūrinį, neapolietšiką dainą “Funiculi funicula”.

Dauguma koncerte skambėjusių kūrinių jau ilgus metus nedingsta iš V. Noreikos repertuaro. Tai jau ir minėtas “Funiculi funicula”, ir “Skudučio baladė” iš lietuvių kompozitoriaus Balio Dvariono operos “Dalia”. Išgirdome tiek lietuvių kūrėjų, tiek užsienio kompozitorių melodijų: koncerte atliktos Algimanto Bražinsko dainos “Malda” ir “Ugnelė”, Juozo Gruodžio “Visur tyla”, D. Puišys padainavo “Ūdrio dainą” iš Vytauto Klovos istorinės operos “Pilėnai”, duetu sutraukta Stasio Šimkaus “Plaukia sau laivelis”, Vytauto Mikalausko “Tai gražiai gražiai mane augino” Justino Marcinkevičiaus eilėmis. Antrojoje koncerto dalyje daugiausia skambėjo užsienio kompozitorių kūryba: D. Puišys atliko “Eskamiljo kupletus” iš Georgo Bizet operos “Karmen”, “Paganinio dainą” iš Ferenco Liszto operetės “Paganinis”. To paties kompozitoriaus kūrinį fortepijonui “Meilės godos” solo atliko visą koncertą tik dainoms akomponavęs V. Lukočius. V. Noreika pradžiugino Karlo Zellerio operetės “Paukščių pardavėjas” “Adamo dainele” bei populiariąja klasika jau tapusiomis dainomis “Volare” (“Skraidyti”), “My way” (“Mano kelias”), “O sole mio” (“O mano saule”). Apibendrinant visus koncerte skambėjusius kūrinius, galima teigti, kad vyravo XX amžiaus vidurio kompozitorių lietuviškos dainos, XIX amžiaus kompozitorių romantikų kūriniai bei visame pasaulyje žinoma populiarioji klasika.

Tokio koncerto, kuriame koncertuotų tikri klasikinės muzikos grandai, jau seniai nematė ne tik Joniškėlis, bet ir visas Pasvalio rajonas. Dabar, atsiradus tokiai nuostabiai erdvei kaip žavusis Karpių dvaras, klasikinės muzikos koncertai galėtų tapti dažnesniu malonumu mūsų jaukiam šiaurės Lietuvos kraštui. Nepaisant vėjo, vis besikėsinusio nugvelbti V. Lukočiaus natas, kiek sintetinio klavišinio instrumento garso ar technikos netobulumo, V. Noreikos, D. Puišio, V. Lukočiaus ir G. Urbonaitės jaukus sekmadieninis apsilankymas tapo dideliu įvykiu ne vieno širdžiai. Pasibaigus pusantros valandos trukusiam koncertui, koncerto mecenato – Joniškėlio bandymų stoties – direktorė Stanislava Maikštėnienė tarė padėkos žodį atlikėjams. O dėkoti tikrai buvo už ką…

 RASA MURAUSKAITĖ

 

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.