Joniškėliečiai: Ignas Skudrickas

 

28366_392869534479_3140554_nŠiame žmoguje telpa viskas: jaunystė, polėkis, muzika, laisvė. Kalbinu joniškėlietį, legendinės roko grupės Weekends būgnininką, elektronikos inžinierių, jaunimo veiklų iniciatorių Igną Skudricką.

– Esu Ignas iš Joniškėlio. Jame gyvenu nuo vaikystės kol keliai nenuvingiavo į studijas Vilniuje. Ten likau ir dirbti. Vilniuje gyvenau apie 8 metus. Po to, kiek situacijai “pakietėjus”, laikinai išvykau padirbėti į Angliją. Šiuo metu ten ir dirbu. Pasisekė jog radau darbą pagal išsilavinimą, kurį įgijau VGTU Elektronikos fakultete.

Ką mėgstu veikti laisvu metu? O kada jis laisvas? Kai baigi darbus, už kurios gauni atlyginimą, ar kai baigi dar ir tuos darbus, kurie skirti ateities darbui susikurti? Neslėpsiu, elektronikos inžinerija man patinka, todėl į ją ir stojau įrašęs pasirinkimų pirmoje vietoje. Tačiau širdį pakerėjo darbas su jaunimu. Nuo mažų dienų dalyvaudavau vasaros stovyklose, paaugęs pats jas organizavau, kol galiausiai išplaukiau ir į tarptautinius jaunimo projektus. Beje vieną iš jų kaip tik vykdysime čia, Lietuvoje, rugsėjo 28- spalio 5 dienomis, Širvintų rajone. Laisvu metu kol kas daugiausia laiko skiriu darbams prie neseniai įsteigtos organizacijos VšĮ “Synergy LT”, kurios misija – skatinti nuolatinį asmeninį ugdymą. Tai visi “spamai” apie įvairiausius mokymus į Joniškėlio Facebook puslapį atkeliauja iš manęs Atsiprašau tų, kuriems tai neaktualu. Džiaugiuosi dėl tų, kam tai suteikia galimybes ieškoti ir atrasti šį tą daugiau. Kartais randu truputį laiko sportui, labai mažai muzikai, ar šiaip pasiblaškymui gamtoje ar Londono klubuose. Tačiau tikrai tikiu, kad kai jaunimo veikla taps mano kasdieniniu apmokamu darbu Lietuvoje, to laisvo laiko sau turėsiu daugiau ir dar daug įdomių dalykų išbandysiu bei nuveiksiu.

Joniškėlis – tai mano namai. Juose gera, ramu, atsigauni. Man, kaip ir kiekvienam jame užaugusiam vaikui, ten liko daug gerų atsiminimų. Gražu ir gera matyti, kad miestelis nuolat gražėja. Džiugu, kad jame yra ir šiek tiek veiklos. Neabejotinai dar tikrai yra kur pasitempti kalbant apie ūkinį, socialinį, ugdomąjį ar kultūrinį bendruomenės gyvenimą. Bet, manau, su laiku viskas dėliosis į savas vietas.

Prisipažinsiu, kad nors ir gera grįžus pailsėti, bet ilgai neišbūčiau, nes norisi veiksmo. Na nebent dar keli bendraamžiai grįžtų kartu gyventi, bet neprasigerti. Nes tas labai lengva jauniems vyrams, jei neturi sau prasmingos veiklos ar sukūrę šeimos. O dar graudžiau, kai tie jauni prasigėrę vyrai nebemąstydami užsiiminėja smurto atakomis prieš kitus gyventojus. Tad saugumo klausimas irgi, kaip ir daugumoje miestelių, dar vis yra iššūkis, kurį galėtumėm spręsti mes visa bendruomenė, ne tik savivaldybė ar policija. Nepaisant visko manau, kad kažkada grįšiu ir į patį Joniškėlį. Na bent jau kai senstelėsiu, tai tikrai norėsis į ramesnį kampelį, arčiau prie gamtos. Tik tokie sprendimai ne vieno žmogaus priimami. Su busima žmona reiks derybas vest. Širdis tikrai traukia prie lietuvaičiu. Tikiu, kad Lietuvos kraštas bus mano ilgalaikiai namai.

2591_70616686632_12915_n 155709_10150332444395587_1727838_n

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.