Siausk, išdykęs vėjau,
Mano sielos drauge,
Su tavim aš noriu
Kilti į padangę.
Pasiilgau vėjo,
Pikto, siautulingo,
Kai lapus nuo medžių
Plėšia įnirtingai.
Ir kai juos pagavęs
Į padangę kelia,
Kai prie žemės lenkia
Liaunąjį berželį.
Bėgu pasitikti
Siautulingo vėjo,
Nors jisai man nieko,
Nieko nežadėjo.
Mano siela virpa,
Dreba kaip lapelis,
Rodos, ją pagavęs
Į padangę kelia…
Br.Černiauskienė
Meškalaukis
Komentuoti su „Facebook “
Matomai jau jaučia, kad iš tų šiaudų nebus grūdų.
Kodėl nei vienas bendrapartietis nepasveikina j a u n a v e d ž i o Matulo?