Profesinio mokymo atgimimą pajuto ir Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla

Prieš kurį laiką laikraštyje pateikėme statistinius duomenis apie mokinių skaičių rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Šią savaitę pasidomėjome, kaip gyvena viena seniausių Lietuvoje būsimų duonos augintojų kalvė – Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla. Tai vienintelė mūsų rajono Savivaldybėje esanti profesinė mokykla, kuri priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai.

Po moksleivių grupes pasidairius

Tik įėjus į mokomąjį korpusą padvelkė ką tik nuskintais obuoliais. Prie įvairiaspalviais obuoliais nukloto stendo buriavosi moksleiviai su užrašų sąsiuviniais. Mokyklos direktorė Jūratė Jovaišienė paaiškino, kad kasmet organizuojamos parodos iniciatorė buvo praktinio mokymo vadovė Janina Janeliūnienė. Įvairių rūšių obuolių gaunama iš Gulbinėnų ūkininko Audronijaus Norkaus sodo, „Aukštikalnių sodų“, taip pat atneša moksleiviai ir dėstytojai. „Yra ir dabar retokų veislių obuolių, kurių dar galima aptikti nuosavuose soduose.

Pavyzdžiui, kadaise populiarūs – buvę „papinkiniai“, „serenkiai“, „auksinis renetas“. Paroda turi ir mokomąją prasmę, nes turime sodininkystės pamokas. Moksleiviai kabinete paragavę obuolių, dabar turi išsiaiškinti jų veisles. O aš jus pavaišinsiu „Paten“ veislės skaniomis kriaušėmis“, – šyptelėjo mokytoja J. Janeliūnienė.

Mokyklos direktorė Jūratė Jovaišienė pasiūlė aplankyti kelias moksleivių grupes. Užsukome į floristikos specialybę pasirinkusių trečiakursių merginų grupę. Šio meno paslapčių jas moko Felicija Janušonienė. Mokyklos vadovė J. Jovaišienė sakė, kad daug galimybių moksleiviams atveria Europos Sąjungos finansuojama Leonardo da Vinči programa bei kiti projektai. Šiemet ja pasinaudojo aštuonios floristikos specialybę pasirinkusios moksleivės, dvi iš jų stažavosi Vokietijoje ir šešios – Austrijoje. Viena iš jų – trečiakursė Liveta Žviedrytė iš Vienžindžių kaimo. Ji džiaugėsi turiningai vasarą keturias savaites praleidusi Vokietijoje, Hamburgo priemiestyje. „Tai buvo pirmoji mano išvyka į užsienį, tad įspūdis didžiulis. Nors vokiečių kalbos ir nemoku, tačiau šeimininkai, kurių ūkyje dirbau, buvo labai tolerantiški“, – kalbėjo L. Žviedrytė. „Šiemet floristės dar turės galimybę stažuotis Kipre. Pagrindiniai atrankos kriterijai – užsienio kalbos mokėjimas ir mokymosi rezultatai, taip pat reikia parašyti ir motyvacija laišką“, sakė direktorė. Jos asmeninių pažinčių dėka daug moksleivių išvažiuoja stažuotis į Austriją. Mezgasi ryšiai ir su Prancūzijos centrinėje dalyje esančia Bourge žemės ūkio mokykla. Tad moksleiviams atsivers galimybės aplankyti ir šią šalį.

Pirmo kurso technikos priežiūros verslo darbuotojų specialybės grupėje nesimatė nei vienos daliosios lyties atstovės. Vyko techninės braižybos pamoka, tad moksleiviai susikaupę vykdė mokytojos užduotis. Iš Šiaulių rajono atvažiavęs Tomas sakė, kad gimtajame krašte nėra profesinės mokyklos. Dauguma šią specialybę po dešimtos klasės pasirinkusių vaikinų – iš mūsų ir kaimyninio Pakruojo rajonų. Vaikinas minėjo, kad tuometį Joniškėlio tarybinį ūkį – technikumą baigė jo dėdė. „Nesigailiu ir aš atvažiavęs čia mokytis“, – tvirtino Tomas. Technikos priežiūros verslo darbuotojai įgyja traktorininko ir vairuotojo pažymėjimus, o baigus mokslus atsiveria galimybės įsidarbinti automobilių, traktorių servisuose, pas ūkininkus bei žemės ūkio bendrovėse. Tuo tarpu prekybos įmonių vadybininko padėjėjų trečiakursių grupėje prie kompiuterių sėdėjo tik trys merginos iš aštuonių. „Nors licenciją turime rengti šiuos specialistus, tačiau tai paskutinė grupė. Paprasčiausiai įmonių vadybininko padėjėjo specialybė nebepopuliari ir niekas jos nebesirenka“, – paaiškino mokyklos vadovė .

Yra moksleivių ir su aukštuoju išsilavinimu

Po nedidelės ekskursijos, pokalbį pratęsėme direktorės kabinete. „Šiemet grupių komplektacija vyko labai sklandžiai. Iš ministerijos gavome leidimą rinkti papildomą grupę. Gavome akreditaciją, kad galime teikti vidurinį išsilavinimą, tad dabar mūsų mokyklos statusas toks pat, kaip gimnazijos“, – džiaugėsi J. Jovaišienė. Rugsėjo 1-ąją Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla sulaukė 356 moksleivių, 19 mažiau nei prieš metus. Šiais mokslo metais yra 14 grupių, viena mažiau nei pernai. Direktorė paaiškino, kad smarkiai viršytas priėmimo planas – vietoj 150, priimti 203 moksleiviai. Dalis iš jų papildė antrakursių ir trečiakursių gretas.

Iki 80 proc. visų moksleivių – iš mūsų rajono, likusieji iš Pakruojo bei kitų rajonų. Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje mokosi ir 13 asmenų, jau turinčių aukštąjį išsilavinimą. Profesinio mokymo atgimimą byloja tai, kad šiemet Lietuvoje net 58 proc. abiturientų pasirinko profesines mokyklas. Mokykla turi licencijas vykdyti net septyniolika profesinio mokymo programų, iš jų dešimtį gali rinktis įgiję pagrindinį išsilavinimą, vieną – po devynių ir šešias – po dvylikos klasių.

Pašnekovė minėjo, kad mokyklos pavadinimas jau atspindi jos turinį. Atsisakoma ne žemės ūkiui būdingų specialybių – biuro sekretorių, vadybininkų. Daugelį metų jos buvo tarytum gelbėjimosi šiaudas, kuomet profesinis mokymas buvo nustumtas į švietimo reformos pakraštį. Tad dabar Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla rengia daugiausia tik žemės ūkio gamybos ir technikos specialistus. Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo specialybės mokosi keturios grupės moksleivių, kurie įstojo baigę dešimt klasių, dvi grupės, kuriose jau turintys vidurinį išsilavinimą, o viena grupė sudaryta iš baigusiųjų devynias klases. Tokį žemdirbiškų profesijų populiarumo atgimimą lemia iš esmės pasikeitęs visuomenės požiūris į žemės ūkį. Klestintys, nauja modernia technika apsirūpinę ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės yra puikiausias pavyzdys, kad ir kaime galima neblogai gyventi.

Savo pomėgius moksleiviai gali išreikšti devyniuose būreliuose. Vieni renkasi pramoginius šokius, kiti – meninę kūrybą, mados studiją, įvairias sporto šakas. Artojų varžyboms moksleiviai rengiasi traktorių valdymo meistriškumo būrelyje, kuriam vadovauja Jonas Žyvatkauskas. Neformalų ugdymą koordinuoja Vaida Šeškienė ir Marija Raškevičienė.

Kalbėdama apie perspektyvas, direktorė J.Jovaišienė sakė su kolegomis svarstanti, kaip į mokyklą privilioti vaikinus ir merginas, nebaigusius pagrindinės mokyklos. Tačiau pirmiausia reikia parengti atitinkamą programą ir ją pateikti ministerijai. Galvojama ir apie „už borto“ likusio specialiųjų poreikių jaunimo profesinį rengimą bei paslaugų spektrų plėtimą. Prie pokalbio prisijungus direktorės pavaduotojui ugdymui Vytautui Jurėnui, palietėme žemės ūkio ir paslaugų mokyklos „Achilo kulną“ – ūkines problemas. Iki šiol 1964 metais statytas pagrindinis pastatas nerenovuotas. Keturių šimtų vietų bendrabutyje gyvena tik apie aštuoniasdešimt moksleivių. Tad šildoma tik dalis didžiulio pastato. Seniai remonto nematę ir kiti mokyklai priklausantys pastatai. Tad nereikia stebėtis, kad šaltą žiemos mėnesį vien už šildymą reikia pakloti net iki 90 tūkst. litų. Minėtos bėdos ir buvo viena iš priežasčių, maždaug prieš porą metų nulėmusių Savivaldybės atsisakymą perimti iš ministerijos Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Vido DULKĖS nuotraukos

Darbas 2013 m. rugsėjo 28 d. Nr. 109 (9076)