Press "Enter" to skip to content

Koplytstulpis sutiks grįžtančius ir išeinančius katkūniečius

katkunai

„Iš amžių gelmės atėjęs paprotys kaimus paženklinti kryžiumi ar koplytstulpiu Nepriklausomybės laikais vėl sugrįžo. Katkūnų kaimas šiandien pasipuošė nauju koplystulpiu, kuris pasitiks sugrįžtančiuosius ir išlydės išvykstančiuosius.“, – kalbėjo tautiniais rūbais pasipuošusi Norgėlų kultūros namų vadovė Rima Navadonskienė. Renginio vedėja prie audeklu uždengto koplytstulpio pakvietė autorių Juozapą Srėbalį, buvusius jo artimiausius kaimynus Feliciją Kiudienę bei Povilą Butkevičių, Joniškėlio bažnyčios kleboną Ričardą Banį, Savivaldybės mero pavaduotoją Povilą Balčiūną.

Pašventinęs pakelėje rymantį naująjį nedidelio kaimo simbolį, klebonas R. Banys atkreipė dėmesį į svarbiausią koplytstulpio detalę – Rūpintojėlį, kuris nuo seno lydi lietuvius džiaugsmuose ir varguose. Klebonas padėkojęs katkūniečiams už protėvių tradicijų tęsimą, palinkėjo, kad kaimas žemėlapyje būtų pažymėtas „gražiausiomis raidėmis“. Šios šventės „kaltininkas“, Katkūnų kaimo šviesuolis J. Srėbalis kalbėjo, kad mintis pastatyti kaime koplytstulpį ruseno nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Apie savo sumanymą jis užsiminė buvusiam Joniškėlio apylinkių seniūnui Gintautui Povilioniui. Koplytstulpio autorius sakė esąs dėkingas Pasvalio krašto muziejaus darbuotojams, padėjusiems išsiaiškinti pirmą žinomą Katkūnų vardo paminėjimo datą – 1556 metus. J. Srėbalis pasidžiaugė, kad įgyvendinti sumanymą padėjo Joniškėlio apylinkių seniūnijos ir girininkijos darbuotojai, o už talką padėkojo Jonui Židoniui, broliams Svajūnui ir Vaidui Kalsams, UAB „Vikebas“. Katkūnietis prisipažino, kad triūsiant prie ąžuolo būta juodų minučių, kuomet norėjosi mesti pradėtą darbą.

Daug gražių žodžių Katkūnų kaimo auksarankiui J. Srėbaliui, apie kurį prieš kelerius metus rašė „Darbas“, tarė visi kalbėjusieji. Mero pavaduotojas P. Balčiūnas linkėjo kitamet aštuoniasdešimties metų jubiliejų švęsiančiam katkūniečiui dar daug kūrybinių sumanymų. „Neteisingas posakis „vienas lauke – ne karys“. Pažiūrėkit, kaip atrodo Angelės ir Juozo Srėbalių išpuoselėta sodyba!

Primenu, kad jos savininkai kilę iš Žemaitijos. Taigi žemaičiai sujudino visą Katkūnų kaimą!“, – liejosi į derlingų lygumų krašto molį seniai „įaugusio“ žemaičio, Joniškėlio miesto seniūno Stepono Rimkaus žodžiai.

Baigęs trumpą emocingą kalbą jis padovanojo J. Srėbaliui savo eilėraščių knygą. Pakviestas tarti sveikinimo žodžio Savivaldybės tarybos narys Alfonsas Pulokas pirmiausia atidžiai apžiūrėjo koplytstulpį. Neradęs jame įrėžtų meistro inicialų, svečias juokaudamas patarė ištaisyti „klaidą“.

A. Pulokas pasidžiaugė, kad koplytstulpis atidengtas dar gyvame kaime. Jis įteikė J. Srėbaliui šakotį ir butelį šampano. „Tik butelio nereikia, kaip „šventinant“ naujus laivus, daužti į koplytstulpį“, – šyptelėjo Savivaldybės tarybos narys. Laikinoji Joniškėlio apylinkių seniūnė Rūta Liberienė perskaitė skyrelį apie Katkūnus iš Petro Juknevičiaus ir Karolinos Trebaitės knygos „Mažupė“. Ji priminė, kad pokario laikais iš Katkūnų į Sibirą buvo išvežta 14 kaimo gyventojų.

Deja, po Nepriklausomybės atkūrimo Katkūnai, kaip ir daugelis kitų kaimų, tuštėja. Paskutiniais duomenimis, Katkūnuose liko 67 gyventojai. Laikinoji seniūnijos vadovė R.Liberienė padėkojusi J. Srėbaliui už gražią iniciatyvą, įteikė jam Padėkos raštą. Norgėlų bendruomenės vardu sveikinimo žodį tarusi koplytstulpio atidengimo ceremonijos vedėja R. Navadonskienė palinkėjo katkūniečiams, kad spalio 12-oji taptų tradicine kaimo švente. Katkūnuose gimusi ir augusi, dabar Biržų rajone yvenanti F. Kiudienė prisiminė, kad iš šio kaimo kartu su tėveliais buvo išvežta į Sibirą. Lakoniškas buvo P. Butkevičius, atvykęs iš Nakiškių. Jis pareiškė, kad „Juozas savo triūsu nušvitino visą Katkūnų kaimą“. Malonų siurprizą savo uošviui pateikė marti Virginija Srėbalienė, padovanojusi gėlių sėklų ir palinkėjusi, kad pavasarį ir vasarą prie koplytstulpio nevystų žiedai.

Po sveikinimo kalbų, kurias lydėjo Saločių miestelio kapelos muzikiniai intarpai, šventė persikėlė į šalia koplytstulpio esančią svetingą Angelės ir Juozapo Srėbalių sodybą. Šeimininko prašymu, klebonas R. Banys pašventino prieš devynerius metus sodyboje pastatytą koplytstulpį su Šv. Jurgio skulptūrėle. Ją vaikai padovanojo, kuomet J. Srėbalis šventė 70-ies metų jubiliejų. Kaimo šviesuolis pasidžiaugė, kad iš šešių sūnų du – Arūnas ir Rimas pasekė jo pėdomis. Kol kas jie savo sugebėjimus demonstruoja Norvegijojie, statydami įvairius medinius pastatus. O gimtojoje sodyboje akį traukia jų sukurtas dailus vėjo malūnas. Trumpam namo per šventęs sugrįžę auksarankio katkūniečio atžalos sakė, jog viliasi ateityje sugrįžti į gimtinę.

Sigitas Kanišauskas DARBAS

 

Komentuoti su „Facebook “

2 Comments

  1. Marijona Marijona 30 spalio, 2013

    Labai pradžiugino straipsnis. Jei būtų buvęs facebooke kvietimas atvykti į šventę , gimusius Katkūnų kaime, metę visus darbus būtume atvykę. Dabar koplytstulpį apžiūrėsime individualiai.

  2. Sėlis Sėlis 29 spalio, 2013

    Ak, kaip gražu!
    Tačiau „neužskaitau“, bo pasigedau etatinio kaspinėlių karpytojo iš Garliavos… Kiba užsieniuose ilsisi anas nuo nepakeliamų darbų naštos?

Komentuoti: Sėlis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.