Baloje plukdytas laivelis išaugo iki tikro laivo

Kuklus vaikinas iš Joniškėlio kantriai, niekieno nepadedamas ir neskatinamas, siekė savo svajonės ir tapo antruoju kapitono padėjėju. Po penkerių metų, reikia tikėtis, mūsų skaitytojai galės šį jauną vyrą išvysti užsidėjusį laivo kapitono kepurę.

Dirba kapitono padėjėju

Vaikystėje užtvinusioje dauboje popierinius laivelius plukdęs ir apie jūros tolius svajojęs Pasvalio rajono Joniškėlio miestelio gyventojas Ramūnas Bačianskas tik sulaukęs pilnametystės pirmą kartą pamatė jūrą.

Neaprėpiamos vandens platybės ir noras apkeliauti pasaulį vaikiną nuvedė į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.

Dabar 26 metų joniškėlietis dirba antruoju kapitono padėjėju ir, plaukiodamas laivais, išmaišė kone visų žemynų pakrantes. Ryžtingas vyras tikisi, kad po penkerių metų puikuosis užsidėjęs laivo kapitono kepurę.

Baigęs mokslus R.Bačianskas įgijo laivavedžio inžinieriaus specialybę, suteikiančią teisę dirbti civiliniuose laivuose. Tačiau ambicingas vyras tuo neapsiribojo: jis dar baigė mokslus karinėse jūrų pajėgose. Jūrininkui buvo suteiktas navigacinės kovinės dalies vado atsargos leitenanto laipsnis.

Nors tik praėjusią vasarą Ramūnas sumainė aukso žiedus su savo išrinktąja bendraklase Vaida, tačiau mėgstamo ir pavojingo darbo atsisakyti neketina.

Nuo vaikystės Ramūną pažįstanti Vaida žino, kokia vyrui brangi yra jūra, todėl neketina jo atkalbėti mesti svajonių darbą.

Jauna moteris juokauja, kad vyras plaukioja tik krovininiais laivais, todėl jaudulio dėl neištikimybės ji nejaučianti. Visai kitaip į vyro darbą žiūrėtų, jei jis būtų kruizinio laivo kapitono padėjėjas.

R.Bačianskas tuo tarpu be jokio jaudulio pasakoja apie išgyventas jūroje šėlusias audras, kamuojančią jūros ligą ar akistatą su automatais ginkluotais jūrų piratais.

Pagundoms vyras atsispiria

Antrasis kapitono padėjėjas pasakojo, kad per metus jis pasirašo 2-3 kontraktus. Plaukioja laivais, kuriuose iškeltos įvairių valstybių vėliavos. Anksčiau jis stengdavosi į jūrą išplaukti kuo ilgesniam laikui – bent 6 mėnesiams. Dabar, vedęs, renkasi trumpesnius 3 mėnesių reisus, nes labai pasiilgsta žmonos.

Krovininiuose laivuose dažniausiai kalbama angliškai, nors bendraujama ir rusų kalba. Joniškėlietis puikiai kalba abejomis kalbomis.

Vyras neslėpė, kad kai kurių laivų kapitonai nevengia išlenkti taurelės. Tuomet atsipalaiduoja ir įgula. Tik R.Bačianskas svaigalų pagundai nepasiduoda, jis apskritai nevartoja alkoholio, nerūko.

Dovanas galėtų vežti maišais

Joniškėlietis pasakojo, kad Europos uostai yra uždari, tačiau Afrikoje bei Lotynų Amerikoje dažnai ant kranto jūreivių laukia laisvo elgesio gražuolės. Jūreivis teigė, kad europiečiai jūrininkai siūlomais meilės malonumais nesusigundo, nes baiminasi užsikrėsti nepagydomomis ligomis.

Uostuose laivai stovi keletą dienų, todėl jūreiviai gali laisvai vaikščioti po šalį. Keliaujant galima pusvelčiui prisipirkti įvairiausių suvenyrų. Nors juos galima įsinešti į laivą, tačiau iškyla keblumų dovanas lėktuvu parsigabenti namo.

„Stengiuosi iš kiekvieno reiso žmonai parvežti lauktuvių. Dažniausiai dovanos būna tik simbolinės. Prieš vestuves Vaidai įteikiau Afrikos katytes – sfinksus. Tikiu, kad jos padeda išsaugoti jausmus ir neleidžia užgesti meilei“, – pasakojo R.Bačianskas.

Nuo piratų ginasi vandens žarnomis

R.Bačiansko įgulai tenka plukdyti įvairiausius krovinius: nuo cheminių medžiagų iki grūdų.

Plaukiant Raudonąja jūra į Indiją, prie Somalio krantų, laivą, kuriame dirbo lietuvis, buvo užpuolę piratai.

„Vos tik praplaukėme pavojingą jūros zoną, mus pasivijo pakrantės apsaugos laivas, kurio kapitonas įsakė mums sustoti. Kai pastebėjome, kad priplaukusio laivo įgula į mus nukreipė kulkosvaidžius, supratome, kad susidūrėme su pavojingais jūrų plėšikais. Teko į pagalbą kviestis tikrąją apsaugą. Atskubėjęs karinis laivas – fregata su ginkluotais kariais palydėjo mus nuo Raudonosios jūros iki Indijos vandenyno“, – prisiminė jūreivis.

Joniškėlietis neslėpė, kad tuomet jam buvo nejauku, tačiau baimės nejautė, nors ir buvo beginklis. Civilių laivų įgulos nariams turėti ginklus griežtai draudžiama. Nuo užpuolikų jūreiviai ginasi tik priešgaisrinėmis žarnomis purkšdami vandenį.

„Piratai karstosi kaip beždžionės. Vandens srove galima nebent apsisaugoti, kad jie nepatektų į laivą. Prieš galingus ginklus vandeniu mažai tepakovosi“, – pasakojo R.Bačianskas.

Juodaodį traukė iš laivo kamino

Iš provincijos miestelio kilęs vyras yra apiplaukęs visą Europą, Šiaurės ir Lotynų Amerikos žemynus, Aziją, Afriką.

Pastarosios šalies uostuose jūreiviams reikia būti ypač akyliems. Skurdžių Afrikos šalių gyventojai veržte veržiasi į laivą. Juodaodžiai tikisi, kad patekę į laivą sėkmingai nukeliaus į išsvajotąją Europą.

Ramūnas tvirtino, kad išplaukiant iš Afrikos uostų, laivas yra kruopščiai apieškomas. Kartą pasislėpusį afrikietį jūreiviams teko traukti iš laivo kamino.

Plaukiojant joniškėliečio pareiga – prižiūrėti visą elektroniką bei, kapitonui ilsintis, valdyti laivą. Jūroje audrų nepavyksta išvengti. Žiemą jūra būna ypač nerami.

„Kartą plaukiant jūra taip siautė, kad laivą mėtė kaip šapelį. Pakilusios bangos taip bloškė, jog net prie stiklo prilipau“, – apie nuolat pasitaikančius pavojus pasakojo R.Bačianskas.

Vaikus augins toli nuo jūros

R.Bačianską jūros liga kamuoja tik po ilgesnių atostogų. Ji pasireiškia įvairiai. Kartais svaigsta galva ir pykina, o kartais kamuoja nuolatinis alkis. Tačiau šie nepatogumai vyrą kamuoja vos porą dienų, vėliau organizmas pripranta prie bangų supimo.

Norint plaukioti jūra, neužtenka vien noro, reikia geležinės sveikatos. Kapitono rango siekiantys laivavedžiai, kitaip vadinami šturmanais, privalo būti fiziškai stiprūs, turėti geras akis, mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Nors jūreivių darbas yra gerai apmokamas, tačiau toli nuo jūros gyvenančių pasvaliečių plaukiojimas nežavi. Darbe R.Bačianskui neteko sutikti savo kraštiečio.

Jaunas vyras apie artimuosius nelinkęs atvirauti. Jis tik prasitarė, kad augo pas tetą, nenorėdamas įžeisti savo tėvų apie vaikystę išvis nepasakojo.

„Vaikystėje manęs likimas tikrai nelepino. Viską, ką dabar turiu, susikūriau tik savo pastangomis, niekas man nepadėjo“, – prisipažino joniškėlietis.

R.Bačianską kaip magnetas traukia jūra. Bet kaip magnetas traukia ir gimtasis Joniškėlis, namai, laukianti žmona. Kraustytis į kokius didmiesčius pora neketina.

Foto iš asmeninio albumo.

Vita SAVICKIENĖ

www.panskliautas.lt