Press "Enter" to skip to content

Adventui

Degu ir vėl tikėjimo žvakes,Adventas
Bijodama šviesios vilties netekti.
Gal negandos šešėliuose paskęs,
Ramybė aplankys kiekvieną naktį.

Glaudžiuosi prie likimo valandų,
Slepiu širdy svajonei rasti taką,
O džiaugsmą maldose tesurandu
Ir vis dažniau žvelgiu, kur laša žvakės..

Žinau!Dangus- tikėjimo versmė,
Paklydusį priglaudžia, nuramina.
Jei ašaros iš skausmo nuriedės,
Dangus atsiųs malonę begalinę.

Advento metas. Laikas susikaupt,
Įvertinti dienas, pažvelgt į priekį
Ir prieš altorių nuolankiai priklaupt,
Ramybę širdyje maldom pasiekti…

A. Astrauskienė

Komentuoti su „Facebook “

5 Comments

  1. kamertonas kamertonas 9 gruodžio, 2013

    Patiko. Ir net labai. Neprasčiau už brolį Lauryną iš „Perkūno sakmės“…
    Esu paliegęs, tikrai „nemetalistas“, tačiau pritariu visa dūšia jauniems, ieškantiems, gabiems muzikantams!
    „Kreivos šypsenos man drasko akis.
    Jas kas dieną regiu.
    Bet kurias atvėręs duris
    Tą pačią kaukę randu.
    —————————————-
    Bet aš netikiu tavim,
    Savo kelią aš žinau!
    Bukame lėlių teatre
    Vergo aš nevaidinau…“ /Rokas Baškys „Lėlių teatras“/
    Džiuginkit, broliukai, Rokai ir Laurynai, su savo grupėmis ir senas sudiržusias sielas!

    • kamertonas iš Ravenos kamertonas iš Ravenos 8 gruodžio, 2013

      Paklausiau. Nepatiko. Technine prasme – labai prastas įrašas.
      Geriau vienas kernagis, nei tūkstantis lizdenių!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.