Ruduo – metų laikas, kai didžiąją paros dalį karaliauja tamsa. Tai pats pavojingiausias laikas kelyje. Vairuotojai, pėstieji ir dviratininkai skuba nepaisydami dar neįprastos tamsos ir neįvertindami blogo matomumo bei kelio dangos slidumo. Pareigūnai pastebi liūdną tendenciją – kasmet eismo įvykiuose nukenčia arba žūsta vis daugiau žmonių.
Panevėžio apskrityje šių metų lapkričio mėnuo tragiškai rezultatyvus – per praėjusias 28 šio mėnesio dienas įvyko 43 eismo įvykiai , kuriuose nukentėjo žmonės. Tuo tarpu 2012 m. lapkričio mėnesį – 37 eismo įvykiai. Šį mėnesį Panevėžio apskrityje žuvo 11 eismo dalyvių (5 pėstieji, 2 dviratininkai, 3 vairuotojai ir 1 keleivis), kai pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo 1. Per šį mėnesį sužeisti 44 eismo dalyviai.
Pagrindinės skaudžių eismo įvykių priežastys – nepagarba vienas kitam kelyje ir per silpnas savisaugos instinktas. Nesvarbu, ar asmuo vairuoja automobilį, ar važiuoja dviračiu, ar eina pėstute, privalo sąmoningai vertinti situaciją, atsižvelgdamas į kelio ruožo apšvietimą, kelio dangos būklę ir galimas netikėtas kliūtis.
Automobilių vairuotojai privalo ne tik rūpintis, kad jų transporto priemonė būtų tvarkinga, bet ir įvertinti galimus šalutinius veiksnius: prastą matomumą, slidžią kelio dangą, pailgėjusį stabdymo laiką ir pan.
Dviratininkai turėtų pasirūpinti ne tik atšvaitais ant jų transporto priemonės, bet ir Kelių eismo taisyklėse nurodytais privalomais elementais – priekiniais ir galiniais žibintais. Dviračiu važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
Pareigūnai perspėja, kad vien atšvaitų ant dviračio neužtenka. Dviračio atšvaitą automobilio vairuotojas geromis matomumo sąlygomis pastebi likus vos 200-300 metrų iki dviratininko. Mieste, kai važiuojama mažesniu greičiu, tokio atstumo užtenka sustabdyti automobilį, tačiau užmiestyje tiek gali ir neužtekti. Ant dviračių pritaisyti žibintai pastebimi iš žymiai toliau, todėl vairuotojas atkreipia dėmesį ir gali pasiruošti apvažiuoti dviratininką. Beje, žibintai ant dviračių padeda ir pačiam dviratininkui – jis mato, kur važiuoti, pats apsišviesdamas sau kelią.
Pėstieji vis dar vengia dėvėti tamsoje šviečiančias liemenes ir nesistengia apsaugoti patys savęs. Dažnas pėsčiasis nesupranta, kad jis yra labiausiai pažeidžiamas eismo dalyvis ir kad pėsčiųjų perėja ar žalias šviesoforo signalas dar negarantuoja, kad kirsti gatvę yra saugu. Pėstieji puikiai žino, kad turi teisę kirsti kelią pėsčiųjų perėjoje, tačiau užmiršta savo pareigą apsižvalgyti, prieš dedant koją į važiuojamąjį ruožą. Dažnas nei nesusimąsto, kad žmogui sustoti yra žymiai lengviau, nei staigiai sustabdyti kelias tonas sveriančią transporto priemonę.
Policija pastebi, kad daug pėsčiųjų nežino, kad atšvaitų nešiojimas nėra savanoriškas pasirinkimas – juos Lietuvoje nešioti privaloma. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Už atšvaitų nenešiojimą gresia administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio („Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“) 1 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems ir dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, užtraukia baudą nuo 80 iki 140 litų.
Policija primena, kad atšvaitai turi būti naudojami teisingai. Juos reikia uždėti taip, kad transporto priemonių šviesos juos apšviestų. Pakabinamas atšvaitas turi būti prisegtas taip, kad laisvai kabėtų ir žmogus savo kūnu jo neužstotų nuo šviesų. Kadangi keliu reikia eiti kaire puse, atšvaitas turi būti uždėtas ant dešinės rankos arba pakabintas dešinėje pusėje. Juostinis atšvaitas turi būti uždėtas ant dešinės rankos ties alkūne, dviratininkas atšvaitą turi uždėti ant dešinės kojos –žemiau kelio (ant blauzdos). Atšvaitą ant vaikų drabužių reikia pritvirtinti suaugusio žmogaus kelių lygyje. Šioje vietoje prikabintas atšvaitas maksimaliai atspindės transporto priemonių šviesas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dažnai vykdo akcijas, kurių metu susitinka su bendruomenėmis ir pasakoja apie saugų elgesį kelyje ir galimybes užkirsti kelią eismo nelaimėms. Panevėžio rajono policijos komisariatas praėjusią savaitę vykdė akciją „Būk saugus“, kurios metu Panevėžio rajono eismo dalyviams dalino šviesą atspindinčias liemenes ir atšvaitus. Minėdami Pasaulinę dieną, skirtą eismo įvykių metu žuvusiems paminėti, Panevėžio apskrities pareigūnai išdalino VĮ „Panevėžio regiono keliai“ dovanotus atšvaitus. Deja, pareigūnas gali tik patarti ir padovanoti atšvaitą, tačiau kaip ir kada jį dėvėti turi nuspręsti pats eismo dalyvis. Atšvaitas, padėtas į stalčių, savo funkcijos neatlieka. Kiekvienas esame atsakingas už savo gyvybę, todėl rūpinkimės savo ir kitų eismo dalyvių saugumu bei būkime supratingi ir jauskime pagarbą vienas kitam.
Šaltinis: Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Va būtent.. Taip, kaip automobiliams būtinos šviesos, kad matytų patys ir juos matytų https://autozibintai.lt/autodetaliu-kategorijos/zibintai-1 taip pėstiesiems būtini atšvaitai.. Niekas mūsų neapsaugos geriau, nei mes patys.