Pasibaigė Tarmių metai, paskatinę įsiklausyti, kaip kalbama aplinkui, įvertinti, kokia ypatinga ir graži yra gimtoji kalba.
Praėjusį rudenį gavome kvietimą iš Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos dalyvauti respublikiniame projektiniame renginyje ,,Tarmė – mūsų savastis“. Mes, grupelė Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazijos mokinių, padedami lietuvių kalbos mokytojų Vidos Pavlovienės ir Kazimiros Anciulevičienės, pradėjome rengtis išvykai į Klaipėdą. Gerai apgalvojome savo programą, kuo nustebinsime renginio dalyvius, susirinkusius iš visos Lietuvos mokyklų. Nutarėme sukurti filmuką, kuriuo konferencijos metu supažindintume su savo gimtųjų vietų šiaurės panevėžiškių tarmės ypatumais.. Na, o vakaronei parinkome tarmiškų pasakojimų . Be to, Justinas ir Modesta išmoko iš Pasvalio kilusio poeto, 2013 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Vlado Braziūno eilėraščių, parašytų šiaurės panevėžiškių tarme.
Taigi, gruodžio 13 dienos rytą sėdome į geltonąjį autobusiuką ir išvykome į Klaipėdą. Kelionė buvo ilga. Jos metu netrūko kalbų, juoko ir, žinoma, jaudulio.
Nuvykus į Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją mus maloniai sutiko gimnazistai, mokytojai ir vadovai. Jų dėmesį jutome viso renginio metu. Pamatėme, kad į Tarmių šventę sugužėjo daug mokinių iš visos Lietuvos: Lazdijų rajono Veisiejų, Klaipėdos ,,Ąžuolyno“, Šilutės pirmosios, Kretingos Pranciškonų gimnazijų, Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos ir kt.
Mes pristatėme filmuką ,,Esam aukštaičė mas šiaurės krašta“ (scenarijaus autorius V.Stanislovaitis), kuriame ne tik stengėmės atskleisti mūsų – šiaurės panevėžiškių – tarmės ypatumus, bet ir linksmais humoristiniais pavyzdžiais juos iliustravome.
Buvo labai įdomu klausytis kitų Lietuvos mokyklų mokinių ir mokytojų pranešimų, nes gyvai išgirsti žemaičių, dzūkų, suvalkiečių tarmes nedažnai tenka, o tuo labiau vienoje vietoje.
Po konferencijos svetingieji Klaipėdos gimnazistai vaišino adventiniu pyragu, sausainiais, arbata, gira. Vėliau renginio organizatoriai mus pakvietė į vakaronę, skirtą Tarmių metams. Mokinių pasirodymų metu susidomėję klausėmės įvairių tarmių vingrybių. Skambėjo dainos, eilėraščiai, netgi suvalkietiški anekdotai. Tarp pasirodymų buvo įterpti smagūs lietuvių liaudies šokiai. Linksmai šokome, nors ir nelabai mokėjome, nes tai buvo šokiai, būdingesni Klaipėdos kraštui.
Mes, norėdami geriau atskleisti savo gimtosios tarmės grožį ir savitumą, savo programoje ,,Sėskėm vaikЭ ont zoslana“, tarmiškai sekėme sakmes, porinome pasakojimus apie savo apylinkes, deklamavome Vlado Braziūno eilėraščius. Renginio organizatoriams įteikėme gardžios pasvalietiškos duonos kepalą, papuoštą ąžuolo šakele.
Respublikinis renginys labai patiko, sužinojome daug naujo, patyrėme neišdildomų įspūdžių. Mūsų triūsą ir jaudulį „vainikavo“ Padėkos raštai ir bendra nuotrauka prie skulptūros Vytautui Didžiajam. Baigiamasis kelionės akordas- vakaro tamsoje įsisupusi jūra, didelių bangų ošimas ir mūsų pėdos šlapiame kranto smėlyje.
Už tai, kad galėjome išvykti į tokį įspūdingą renginį, labai dėkojame verslininkui Vygantui Rimkevičiui, suteikusiam finansinę paramą.
Įsitikinome, kad lietuviai myli savo kalbą, nepamiršta savo šaknų ir žino, kaip svarbu yra mokėti kalbėti Motinos tarme.
Julija Kuprytė, Monika Palionytė, Ib klasės gimnazistės
Be First to Comment