Žolininkės komandoje yra ir svajoklių pareigybė

Joniškėlietė žolininkė Adelė Karaliūnaitė plačiai garsėjančiai savo produkcijai – vaistažolių arbatoms, tepiesiems augalų ir riebalų mišiniams, augalų ir medaus tyrėms, nuovirams, pagalvėlėms, vantoms ir kt. – gaminti subūrė nemažą kolektyvą. Jame – net trylika pardavėjų konsultantų, nes parduotuvės yra visuose didžiuosiuose šalies miestuose, plačiai taikoma išvažiuojamoji prekyba įvairiose šventėse, mugėse, prekiaujama ir internetu. Kiti Adelei talkinantys žmonės – žolių rinkėjai, prekių pakuotojai, patalpas remontuojantys statybininkai ir pan. Žolininkė šmaikštauja, kad neseniai tris jaunus žmones priėmė dirbti svajokliais. Anot Adelės, tai labai svarbios pareigos, nes jie planuoja ir tarsi mozaiką dėlioja įmonės ateitį. O tą padaryti gali tik laisvas savo dvasia, gražių svajonių ir gerų idėjų, kaip jas įgyvendinti, turintis žmogus.

adele karaliunaite

Joniškėlietės žolininkės Adelės Karaliūnaitės veikla labai sudomino
ir jos žentą Marco.

 

Reikalavimai – kaip maisto produktams

Visi joniškėlietės talkininkai praėjusį pirmadienį buvo sukviesti į konferenciją „Augalų perdirbimo cecho veiklos gerinimas“. Konferencijos dalyviai dirbo nuo pat ryto iki pavakarės, nes klausimų ratas buvo labai platus. Adelė Karaliūnaitė minėjo, jog susiėjimas Joniškėlyje – puiki proga susitikti skirtinguose miestuose dirbantiems žmonėms, išsikalbėti, pasidalinti patirtimi, aptarti jiems patiems, taip pat ir klientams, iškylančius klausimus, esamas ir būsimas naujoves.

MSC biuro „Aplinkos ir išteklių valdymas“ atstovas Simas Kirchovas pasakojo apie vaistinių augalų išteklius. Pasirodo, pasaulyje auga net 12 tūkst. tokių augalų rūšių. Daug jų yra ir Lietuvoje – turime per 57 tūkst. hektarų vaistinių augalų sąžalynų. Didžiausius jų plotus užima šaltekšniai, kadagiai ir šermukšniai. Svečias priminė, kad renkant vaistažoles reikėtų imti tik tą augalo dalį, kuri bus naudojama, kad toje vietoje, kur augalus renkame, bent trečdalį jų būtina palikti neliestų.

Adelės produkcijos gamybos ir pardavimų buhalterinius reikalus tvarkanti UAB „Versa“ buhalterė Neringa Špokavičienė minėjo, jog per metus parduodama 42,7 tūkst. vienetų įvairių produktų. Paklausiausi – tepieji augalų ir riebalų mišiniai, kurių pirkėjai įsigyja per 20 tūkst., bei augalų rinkiniai arbatoms – jų nuperkama beveik 9 tūkst. Daugiau- sia produkcijos – apie ketvirtadalį – parduodama Kauno parduotuvėse, ne ką mažiau ir Panevėžyje.

Kadangi visa Adelės produkcija priskiriama maisto gaminiams, nemažai konferencijos laiko buvo skirta pokalbiams apie darbuotojų sveikatą, apie higienos reikalavimus maisto gamybos ir prekybos įmonėse. Šiomis temomis kalbėjo Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistės-maisto produktų inspektorės Marytė Tautkienė ir Aušra Strumskienė, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Birutė Kazilevičienė.

– Mūsų tikslas – ne tik siekti didesnio pelno, bet ir nuolat tobulėti, nešti naudą visuomenei. Taip pat – ir plėtra, nes, jei žmonės mūsų produk- tus perka, vadinasi jie yra reikalingi, – sako Joniškėlio žolininkė. – Kai kurie gaminiai ir gimė būtent todėl, kad kažkas jų prašė. Turiu stiprią komandą, įgudusią rinkti vaistažoles, tad savo asortimentą nuolat plečiam ir atnaujinam.

 

Kiekvienai kūno galiai – sava spalva

Anot Adelės Karaliūnaitės, yra septynios žmogaus kūno galios, prie kurių žolių žinovė ir stengiasi pritaikyti savo produktus. Pagal savo paskirtį jie ženklinami atitinkamos spalvos etiketėmis. Kaulų ir sąnarių stiprybei skirta mėlyna spalva. Tai įvairūs tepalai su kaulažole, agurkle, arbatos ir kt. Ateityje ketinama pasiūlyti gaminių su druskomis. Kraujotakai ir širdžiai stiprinti – skirti gaminiai paženklinti raudonomis etiketėmis. Populiariausi jų – augalų ir medaus tyrės „Marijos lašai“, „Auksiniai lašai“, kaštonų vaisių ir pikio tepalas. Peršalimo ligoms, kvėpavimo sutrikimams, astmai gydyti skirtus gaminius padės atskirti žydra jų etikečių spalva. Naujiena rinkoje – vaistažolių milteliai „Ausma“ padėsiantis įveikti astmą. Peršalus pagelbės „Liepžiedžiai iš Girelės“, surinkti Girelės miške netoli Joniškėlio. Šiai grupei priklauso ir garsusis tepalas „Ieva“. Žaliai nuspalvintos etiketės ženklina gaminius nuo inkstų, šlapimo sistemos negalavimų.

– Dėl nesveikų inkstų kenčia visas organizmas, todėl jais būtina pasirūpinti, – perspėja Adelė Karaliūnaitė. – Tokiu atveju padės augalų ir medaus mišinys „Naktižiedė“, augalų ir riebalų mišinys „Zunda“, „Žilės“ tepalas. Efektyviai gelbsti „Mildos juosta“ – į vieną juostą susiūtos penkių vaistažolių pagalvėlės. Prieš apsijuosiant šia juosta, reikėtų ją pašildyti – galima mikrobangų krosnelėje ar paprasčiausiai pa- braukius karštu lygintuvu.

Nuotrauka iš 2014-02-20 13:07:34

Adelės Karaliūnaitės talkininkai kartu su konferencijos svečiais.

Preparatai skirti virškinimo sistemai, paženklinti ruda spalva. Anot žolininkės Adelės, virškinimo sistema – prasidedanti burnoje ir užsibaigianti raukuose – yra pati sudėtingiausia žmogaus organizme. Nuo visų šios sistemos negalavimų padeda arba- tos mišinys „Lieknėk“. Kai viduriai užkietėję – pagelbės augalų ir riebalų mišinys „Meškos taukai“, taip pat augalų ir medaus mišinys „Kartylis“ su kartylio žole.

Žolininkė primena, kad iš visų tepių mišinių nesunkiai galima pasi- daryti žvakutę – jos veikia efektyviau negu išorinis patepimas. Geltonos etiketės ženklina produktus endokrininei sistemai stiprinti. Atskiri gaminiai skirti vaikams, paaugliams, vyrams, moterims. Mažiesiems smaližiams ketinama pradėti gaminti laukinių uogų tyres, gal ir sultis. Vaikams skirti „Kiškio vaistinėlės“ produktai, o paaugliams – „Padūkęs vilkiukas“. Vyrams žvalumo ir energijos suteiks iš vaistažolių mišinio pagaminta užpiltinė „Lipk ant sienų“, potenciją palaikyti padės augalų ir medaus tyrė „Bebro barškutis“. Moterims, varginamoms endokrininės sistemos negalavimų, pagelbės augalų ir medaus tyrė „Žvaigždelė“, „Žilės“ tepalas, ypač, kai organizmas yra nualintas chemoterapijos. Šio mišinio reikia gerti po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Rožinio bijūno spalva paženklinti gaminiai, skirti nervų sistemos sutrikimams gydyti. Pagelbėti gali augalų ir medaus tyrės „Raudoklė“, „Alyva“, „Auksiniai lašai“, arbata „Ką daryt?“, augalų ir riebalų mišiniai „Auksinis raitelis“, „Daktarėlis“.

Nuotrauka iš 2014-02-20 13:22:19

Joniškėlietės žolininkės Adelės Karaliūnaitės verslas auga ir plečiasi.

 

Vilioja išradingi pavadinimai

Joniškėlietė žolininkė apgailestauja, kad vis daugėja ir ateityje daugės susirgimų žvyneline, bronchine astma:

– Jeigu vandenį ir maistą dar galim rinktis ir susirasti mažiau užterštą, tai oro, kuriuo kvėpuojame – nepasirinksi. Didelę neigiamą įtaką daro gigantomanija žemdirbystėje, kai ta pačia kultūra ne tik apsėjamas kelių šimtų hektarų laukas, bet ir visi augalai dirbtinai priverčiami kartu pražysti. Į orą vienu metu išmetamas milžiniškas žiedadulkių debesis, o tokio didelio svetimo baltymo kiekio nebeatlaiko net ir joms nealergiškas žmogus. Kalbant apie žvynelinę, reikia žinoti, kad tai – labai agresyvi liga, o žmogaus organizmas dažnai būna nuvargintas naudotų hormonų, užteršto oro. Todėl labiau reikėtų pasikliauti žoliniais preparatais.

Iš Adelės produktų žvynelinei gydyti yra skirti tepalai „Geltonasis žvynelis“ ir „Baltasis žvynelis“. Pirrasis naudojamas, kai reikia pašalinti baltas, storas odos apnašas, antrasis, kai oda tampa raudona ir tenka gydyti jos žaizdeles. Žolininkė pataria kartu gerti ir „Auksinio žvynelio“ arbatą. Esant autoimuninės sistemos ligoms, padeda „Ugniažolės raugas“. Adelė Karaliūnaitė visada akcentuoja, kad gydymasis žoliniais preparatais – ilgas procesas, todėl reikia tam nusiteikti, tikėti sėkme ir nemesti gydymo kelis kartus išgėrus vaistažolių arbatos ar pasitrynus tepalu.

Kaune gyvenanti Adelės produkcijos pardavėja konsultantė Ligita Šabūnienė minėjo, jog dažniausiai tenka užsiimti išvažiuojamąja prekyba.

– Kai nebe pirmą kartą atvažiavusi į tą patį miestą vėl pamatai tuos pačius pirkėjus, gali pasidžiaugti, jog ankstesnės pastangos įtikinti žmones gamtos galiomis nenuėjo veltui. Aš pati su Adelės produktais susipažinau turėdama asmeninių sveikatos problemų, todėl apie juos pasakoti galiu labai nuoširdžiai, – teigė Ligita. Anot jos, pirkėjus smagiai nuteikia išradingi Adelės produktų pavadinimai. Tarkim, vyrai apie savo problemas linkę nutylėti, bet kai jiems pasiūlai arbatą, pavadintą „Juokis ir duokis“, linksmas pokalbis užsimezga savaime. Daug kas gaminius tokiais nuotaikingais pavadinimais perka, kad per vestuves ar krikštynas galėtų surengti linksmų atrakcijų.

Adelei Karaliūnaitei kartais talkina miškų inžineriją ir vaistinius augalus studijuojantis jos dukros, žinomos dainininkės Gintarės su tuoktinis Marco. Iš Kanados kilęs vyriškis Lietuvoje dar tik metai, bet intensyviai mokosi lietuvių kalbą ir tikina, kad tokia veikla, kai kasdien pažįsti vis kitus žmones ir patiri vis naujų įspūdžių, jam labai patinka.

 

Joniškėlietės augina liepas ir kaulažoles

Nuotrauka iš 2014-02-20 13:15:24

Joniškėlietė Rima Arcimavičienė pasakojo, kaip ruošia liepų karnas.

Joniškėlietė augalų rinkėja Rima Arcimavičienė pasakojo, kaip paruošiamos liepų karnos vantoms, plaušinėms. Moteris minėjo, kad liepų karnos renkamos nuosavoje žemėje esančioje liepavietėje, aplink kurią nenaudojami jokie herbicidai. Šalia senų liepų leidžiama augti naujoms liepaitėms. Karnoms naudojami tik jauni ir tiesūs medeliai, nes nuo kreivų gerų karnų nenulupsi. Nuluptos karnos supjaustomos reikiamo ilgio gabalais, po to – džiovinamos.

Nuotrauka iš 2014-02-20 13:13:34

Gitana Stuinienė savo sodyboje augina kaulažoles.

Kita joniškėlietė Gitana Stuinienė minėjo, jog pas žolininkę Adelę dirba jau keliolika metų ir savo sodyboje augina kaulažoles. Jos tręšiamos ekologiškai – pelenais ir gesintomis kalkėmis. Kaulažolė auga ketverius metus. Tada išraunama ir ruošiama perdirbti. Adelė Karaliūnaitė pridūrė, jog visi vaistiniai augalai, iš kurių gimsta garsieji produktai, renkami rankomis, dauguma – laukinėj gamtoj, nedidelėmis porcijomis. Takus į natūralias augimvietes Adelė vadina „raganos takais“. „Eidama iš augimvietės visada kišenėje turiu ten rastų augalų sėklų ir barstau pakeliui. Taip augimviečių plotai plečiasi“, – sako žolininkė. Adelė tikisi, jog ateityje daugumą vaistinių žaliavų pati užsiaugins natūralioj gamtoj įrengtoje augimvietėje. Tokia vieta galėtų būti vadinamasis Gagarino sodas Joniškėlyje.

 

Arčiau gamtos daugiau laisvės

Konferencijos dalyviai galėjo išgirsti Joniškėlio miesto seniūno mintis apie planuojamą šio miesto ateitį, muziejininko Viktoro Stanislovaičio pasakojimą apie Joniškėlio Respublikos fenomeną. Kunigas Ričardas Banys dalijosi mintimis apie žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį:

– Skaitydami knygas apie senovėje gyvenusius vienuolius, matome, kad dauguma jų pasirinko atsiskyrėlių gyvenimą – dykumose, kalnuose, miškuose, nes malda gamtoje padėdavo stipriau pajausti Dievo buvimą. Gamtos vaistų receptūros siekia Antikos laikus, daug jų gimė ne kur kitur, o vienuolynuose. Iš gamtos mes labai daug ką imam, todėl privalome tiek pat jai ir atiduoti, užgydyti padarytas žaizdas. Būkim ne gamtos naikintojai, o jos puoselėtojai, – kvietė kunigas Ričardas.

Baigiantis konferencijai Adelė Karaliūnaitė į visus jai talkinančius žmones kreipėsi primindama, kad jokiais pinigais yra neįkainojamas dėmesys žmogui:

– Mums tenka konkuruoti su milijardinius pelnus skaičiuojančia vaistų ir maisto papildų rinka. Toji rinka pirmiausia sukuria produktus ir po to stengiasi juos įpiršti. Mes gi pirmiausia išklausom žmogų ir, išgirdę bėdas bei norus, stengiamės sukurti tai, kas galėtų jam pagelbėti. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda labai vieninga, kad nuo pat pradžių žmonės joje mažai keičiasi. Tikiu, kad ši pirmoji konferencija tikrai nebus paskutinė.

 

Zina Magelinskienė

Darbas 2014 m. vasario 13 d. Nr. 18 (9131)

Vido DULKĖS nuotraukos

 

Komentuoti su „Facebook “

9 komentarai

  • Kunigas Ričardas

    Gerbiama nors ir „anonimine“ „Buvusi joniškeliete“,
    Pirmiausia linkiu, kad Tamstos teisumas būtų ir toliau Viešpaties laiminamas ir net man, esančiam toli nuo Jūsų paminėtų kunigų didingumo, būtų tarsi kelrodė žvaigždė, parodanti kuriuose renginiuose turiu dalyvauti, su kuo bendrauti, kokius komentarus rašyti.
    Gaila, kad „gerbdama kunigus“, nepasirašėte kas esate, tad man nelabai norisi kažką konkrečiai rašyti.
    Kas liečia Jūsų paminėtus tų žolininkės produktų pavadinimus, prašyčiau, prie manęs prie jų taip nederinti, tarsi priekaišto, nes mano pokalbis apie gamtą ir dvasią per tą renginį tikrai nieko bendra neturi su tais pikantiškais pavadinimais.
    Ir pagaliau: kaip bebūtų kilnūs Jūsų paminėti kunigai ir kaip jie besielgtų, drįstu pasakyti, kad turėdamas šiokį tokį varganą baigtų dviejų universitetų studijų bagažą bei patirtį bendrauti su visokiais žmonėmis, ir jau būdamas 47 metų, pats galiu nuspręsti su kuo bendrauti ir kam ką pasakyti ar parašyti. Taigi Jums labai dėkoju už anoniminį komentarą, bei anoniminę kritiką mano adresu.
    O gerbiamas Viktoras, tikiuosi, susipras sutvarkyti šį puslapį taip, kad žmonės, pirmiau prisistatę, galėtų drąsiai rašyti savo mintis ne tik apie „Karaliūnaičių stebuklingus vaistus“, bet ir apie paprastą gyvenimo stebuklą: džiaugtis, kad Dievas mus visus po viena saule apgyvendino…Labos nakties visiems:)

    Atsakyti

  • kunigas Ričardas

    Gerbiamas „Čainyke“:),
    nuoširdžiai ačiū už gražius ir atvirus žodžius bei nuomonę. Atleiskite, jei mano pirmajame komentare buvo sarkazmo dvasios. Bet toks mano stilius, gal ir ne visiems priimtinas. Kas liečia tas visas „raganiškas“ temas, tai, žinoma, tokie dalykai visada susilaukia diskusijų. Juk ir apie tradicinę- mokslinę mediciną turime daug įvairiausių ginčų, hipotezių. Žmogus visada kažko ieško. Svarbu, kad nenustoja ieškoti.
    O dar svarbiau- svajoti net ir tada, kada realybė tampa baisi.
    Man įdomu visada pabendrauti su visokiais žmonėmis, kurių nuomonė gali ir skirtis nuo manosios. Žingeidumas ir noras suprasti buvo nuvedę net į sektų labirintus, ypač gyvenant Italijoje. Bandžiau suprasti kodėl žmonės elgiasi, gyvena tam tikro gyvenimo būdu ir kodėl visa tai jiems yra šventa ir tikra, kai man visa tai atrodo kaip absurdas. Ir tik po kurio laiko galėjau pakeisti vieną ar kitą neapgalvotai uždėtą ant kito etiketę, bet tik tada, kada daugiau pažindavau realybę. Bet svarbiausia- nenustoti domėtis ir gilintis. Tada ir gyventi bus įdomiau. Juk ir pavasaris arti:)
    Dar kartą dėkoju už mintis į mano pirmą atsiliepimą. Gražaus ateinančio pavasario Jums ir visiems kas skaito http://www.joniskelis.lt

    Atsakyti

  • Arbatos „Ką daryt“ 5 - os valandos gėrikas

    Susirgau plaučių vėžiu. Metastazės galvoje ir tarpukojyje. Kokią virtuvinę druską – su jodu ar be jo – rekomenduojate?
    Karnų, konferencijų ar eilinių žentų (šitų bus dar ne vienas!!) prašom nesiūlyti!

    Atsakyti

    • Fantastas

      Taip nejuokaujama. Pabaikit juokus krėtęs, nes kas nors gali ir infarktą gauti.

      Atsakyti

      • Čainykas

        Nesiginčyju: šis mano juokas ar „juodas humoras“ tikrai yra prastas ir netgi šlykštus. Nuoširdžiai atgailauju ir atsiprašau visų, kuriuos įžeidžiau, už netaktą. Labiausiai prašau atleidimo tų, kuriems yra svetimi, tarkim, Kv. Tarantino filmai…
        Tačiau man, irgi tarkim, pakankamai nepadorūs ir netgi bjaurūs yra subujoję lietuviškoje palankioje terpėje reiškiniai, kai onkologiniai susirgimai gydomi valgomosios druskos pakeliais ir apie tai kai kurios TV net springdamos iš pasitenkinimo „kiną rodo“…
        P. S. Nesu Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus šalininkas ar juolab jo tiesų išpažintojas, tačiau kai kuriems „konferencijos“ dalyviams, nusipaveikslavusiems šalia eksraganos, nekenktų prisiminti arkivyskupo mintis apie raganavimą (konkrečiai) ir ezoteriką (apskritai).
        Vaistažolė ir raganavimas (tegu ir apsišaukėliškas) – ne tas pats!
        P. P. S. Geidžiantiems sužinoti daugiau apie okultines – mistines paslaugas, rekomenduoju informaciją iš mūsų rytinių kaimynų tinklapio (3w. garant.ru/news/502570/…. Ten labai aiškiai įstatymo lygyje yra pasakyta, kam „valna“ ir kam „nevalna“ gydyti kokį vėžį ar AIDS…

        Atsakyti

        • kunigas Ričardas

          Didžiai gerbiamam „Čainykui“:
          Pasižiūrėjęs į nuotrauką, ir kartu pasiskaitęs Tamstos anoniminį komentarą, kuriame buvo užsiminti ir bažnytiniai reikalai su arkivyskupu Tamkevičiumi bei užsiminta apie „kai kuriuos“ konferencijos dalyvius, drįstu manyti, kad taikotės į mano daržo pupas. Su didele pagarba Tamstos dvasingumui ir teisumui, turiu Jums pasakyti, kad kaip kunigas bendrauju su tais, kurie mane kviečia ir nori bendrauti. Kada Tamsta surengsite konferenciją apie raganas ir burtus, ar dar apie ką nors, ir mane pakviesite, tai mielai ten padalyvausiu ir Jūsų pašonėje nusifotografuosiu. O kol kas kviečiu sekmadieniais dalyvauti mišiose, stengtis džiaugtis gyvenimu, žmonėmis, (net jei jie yra raganos ar vampyrai) ir džiaugtis, kad Kristus yra mūsų Viešpats! Telaimina Jus Dievas ir te apsaugo nuo raganų ir jų užkerėjimų:). Pagarbiai- ne anonimas kun. Ričardas

          Atsakyti

          • Čainykas ( virdulys)

            Esu nustebintas Jūsų, gerbiamas kunige Ričardai,operatyvumo.
            Dėl anonimiškumo. Taip, „internautikoje“ prigijo prastas įprotis „neprisistatyti“. Tačiau komentuojantys – neanonimai buvo: kanauninkas Vilius, kunigas Ričardas, jaunas, daug žadantis „studijozas“ – kunigas, išvykęs Vokietijon – vardą pamiršau, dar redaktorius p. Viktoras. Bene viskas. Mano vardas yra toks pilkas, toks nieko niekam nesakantis, kad geriau jau būti anonimu, juolab, kad misija čia pabūti tėra tik noras pagelbėti p. Viktorui.
            Dėl mano tekstų raganų ir žiniuonių adresu. Esu už „švarią“ mediciną, jei norit – už mediciną kaip meną! Nors žinau, kas yra įtaiga ar saviįtaiga (pvz. atsiveriančios stigmos…), tačiau niekas manęs neįtikins, kad vėžį galima pagydyti druska, burokėlių sultimis ar žibalu… Todėl konferencijos apie „raganas ir burtus“ tikrai nebus.
            Gi su Jumis teko bendrauti neakivaizdžiai ir, suprantama, irgi anonimiškai. Tarkim, Jūsų poezija man nėra svetima, Jūsų žodžiai Klinikų tunelio koplytėlėje yra įstrigę dūšioje…
            Gyvenimu džiaugiuosi. Raganomis ir vampyrais – ne. Dėl Kristaus – ilga būtų kalba… Paprasčiausiai, šitoje filosofijos srovėje Jūsų patirtis ir žinios lyginant su maniškėmis būtų kaip Džomolungma ir Skalių kalnas. Todėl jau senokai nebandau kalbėti ir ginčytis temomis, kurių neišmanau.
            Sveikatos Jums, kūrybinio polėkio, gerbiamas kunige Ričardai!

          • Eksjoniškėlietė

            Kadangi mūsų šeimoje kunigai buvo laikomi pagarboje, todėl vardas būdavo neminimas, todėl ir aš nerašysiu Jūsų vardo. Tiesą sakant mano pagarba šiam luomui stipriai sumažėjo. Vienos parapijos bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios už giminaičius ir nesenas kunigas dar net neįpusėjęs, kreipėsi į parapijiečius: Gal kas nors žinote gerą gaspadinę, kad nebūtų gyvatė… ir pradėjo vardinti būsimos gaspadinės privalumus. Paklausiau kokias 7 minutes, apsisukau ir išėjau į šventorių. Manimi pasekė ir daugiau. Tiesą sakant čia tik smulkmena.
            Gerbiamas Kunige, visų pirma atsiprašau, kad nerašau vardo, nes Jums jis nieko nesakytų, kadangi paskutiniu metu beveik nesilankau Joniškėlyje, nes gyvenu toli nuo jo.
            Perskaičius Jūsų komentarą iškilo prieš akis šviesaus atminimo kunigas Bronislovas Jareckas Ir kunigas Benediktas Urbonas, kuriuos prisimenu, kaip švyturius tamsoje. Pagalvojau, o kaip jie būtų pasielgę būdami Jūsų vietoje? Tikriausiai visų pirma nebūtų toleravę tokių gydymo metodų. Turbūt Jums neteko skaityti atsiliepimų
            pasipiktinusių žmonių, kad nieko nepadeda Karaliūnaičių „stebuklingi“ vaistai. Jau vien ką reiškia „dievobaimingi“ arbatų pavadinimai pvz. „Lipk ant sienų“, „Juokis ir duokis“ ir t.t. Kokia moralė – tokie vaistai ir pavadinimai.
            Antra, tokio komentaro tikrai nebūtų rašę.
            Atleiskit, kad išsakiau savo nuomonę.
            Jums Kunige, sveikatos it Dievo palaimos!

    • Fantasto noras

      Šauksmas tyruose. Kadangi mamytė ir dukrytė meldžiasi tik Mamonai, o kitų dievų nepripažįsta, tai Jums teks pirma apsimokėti už patarimą. Pirma pinigai, o tik vėliau paslauga.

      Atsakyti

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.