Žolininkės komandoje yra ir svajoklių pareigybė

Joniškėlietė žolininkė Adelė Karaliūnaitė plačiai garsėjančiai savo produkcijai – vaistažolių arbatoms, tepiesiems augalų ir riebalų mišiniams, augalų ir medaus tyrėms, nuovirams, pagalvėlėms, vantoms ir kt. – gaminti subūrė nemažą kolektyvą. Jame – net trylika pardavėjų konsultantų, nes parduotuvės yra visuose didžiuosiuose šalies miestuose, plačiai taikoma išvažiuojamoji prekyba įvairiose šventėse, mugėse, prekiaujama ir internetu. Kiti Adelei talkinantys žmonės – žolių rinkėjai, prekių pakuotojai, patalpas remontuojantys statybininkai ir pan. Žolininkė šmaikštauja, kad neseniai tris jaunus žmones priėmė dirbti svajokliais. Anot Adelės, tai labai svarbios pareigos, nes jie planuoja ir tarsi mozaiką dėlioja įmonės ateitį. O tą padaryti gali tik laisvas savo dvasia, gražių svajonių ir gerų idėjų, kaip jas įgyvendinti, turintis žmogus.

 

Reikalavimai – kaip maisto produktams

Visi joniškėlietės talkininkai praėjusį pirmadienį buvo sukviesti į konferenciją „Augalų perdirbimo cecho veiklos gerinimas“. Konferencijos dalyviai dirbo nuo pat ryto iki pavakarės, nes klausimų ratas buvo labai platus. Adelė Karaliūnaitė minėjo, jog susiėjimas Joniškėlyje – puiki proga susitikti skirtinguose miestuose dirbantiems žmonėms, išsikalbėti, pasidalinti patirtimi, aptarti jiems patiems, taip pat ir klientams, iškylančius klausimus, esamas ir būsimas naujoves.

MSC biuro „Aplinkos ir išteklių valdymas“ atstovas Simas Kirchovas pasakojo apie vaistinių augalų išteklius. Pasirodo, pasaulyje auga net 12 tūkst. tokių augalų rūšių. Daug jų yra ir Lietuvoje – turime per 57 tūkst. hektarų vaistinių augalų sąžalynų. Didžiausius jų plotus užima šaltekšniai, kadagiai ir šermukšniai. Svečias priminė, kad renkant vaistažoles reikėtų imti tik tą augalo dalį, kuri bus naudojama, kad toje vietoje, kur augalus renkame, bent trečdalį jų būtina palikti neliestų.

Adelės produkcijos gamybos ir pardavimų buhalterinius reikalus tvarkanti UAB „Versa“ buhalterė Neringa Špokavičienė minėjo, jog per metus parduodama 42,7 tūkst. vienetų įvairių produktų. Paklausiausi – tepieji augalų ir riebalų mišiniai, kurių pirkėjai įsigyja per 20 tūkst., bei augalų rinkiniai arbatoms – jų nuperkama beveik 9 tūkst. Daugiau- sia produkcijos – apie ketvirtadalį – parduodama Kauno parduotuvėse, ne ką mažiau ir Panevėžyje.

Kadangi visa Adelės produkcija priskiriama maisto gaminiams, nemažai konferencijos laiko buvo skirta pokalbiams apie darbuotojų sveikatą, apie higienos reikalavimus maisto gamybos ir prekybos įmonėse. Šiomis temomis kalbėjo Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistės-maisto produktų inspektorės Marytė Tautkienė ir Aušra Strumskienė, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Birutė Kazilevičienė.

– Mūsų tikslas – ne tik siekti didesnio pelno, bet ir nuolat tobulėti, nešti naudą visuomenei. Taip pat – ir plėtra, nes, jei žmonės mūsų produk- tus perka, vadinasi jie yra reikalingi, – sako Joniškėlio žolininkė. – Kai kurie gaminiai ir gimė būtent todėl, kad kažkas jų prašė. Turiu stiprią komandą, įgudusią rinkti vaistažoles, tad savo asortimentą nuolat plečiam ir atnaujinam.

 

Kiekvienai kūno galiai – sava spalva

Anot Adelės Karaliūnaitės, yra septynios žmogaus kūno galios, prie kurių žolių žinovė ir stengiasi pritaikyti savo produktus. Pagal savo paskirtį jie ženklinami atitinkamos spalvos etiketėmis. Kaulų ir sąnarių stiprybei skirta mėlyna spalva. Tai įvairūs tepalai su kaulažole, agurkle, arbatos ir kt. Ateityje ketinama pasiūlyti gaminių su druskomis. Kraujotakai ir širdžiai stiprinti – skirti gaminiai paženklinti raudonomis etiketėmis. Populiariausi jų – augalų ir medaus tyrės „Marijos lašai“, „Auksiniai lašai“, kaštonų vaisių ir pikio tepalas. Peršalimo ligoms, kvėpavimo sutrikimams, astmai gydyti skirtus gaminius padės atskirti žydra jų etikečių spalva. Naujiena rinkoje – vaistažolių milteliai „Ausma“ padėsiantis įveikti astmą. Peršalus pagelbės „Liepžiedžiai iš Girelės“, surinkti Girelės miške netoli Joniškėlio. Šiai grupei priklauso ir garsusis tepalas „Ieva“. Žaliai nuspalvintos etiketės ženklina gaminius nuo inkstų, šlapimo sistemos negalavimų.

– Dėl nesveikų inkstų kenčia visas organizmas, todėl jais būtina pasirūpinti, – perspėja Adelė Karaliūnaitė. – Tokiu atveju padės augalų ir medaus mišinys „Naktižiedė“, augalų ir riebalų mišinys „Zunda“, „Žilės“ tepalas. Efektyviai gelbsti „Mildos juosta“ – į vieną juostą susiūtos penkių vaistažolių pagalvėlės. Prieš apsijuosiant šia juosta, reikėtų ją pašildyti – galima mikrobangų krosnelėje ar paprasčiausiai pa- braukius karštu lygintuvu.

Preparatai skirti virškinimo sistemai, paženklinti ruda spalva. Anot žolininkės Adelės, virškinimo sistema – prasidedanti burnoje ir užsibaigianti raukuose – yra pati sudėtingiausia žmogaus organizme. Nuo visų šios sistemos negalavimų padeda arba- tos mišinys „Lieknėk“. Kai viduriai užkietėję – pagelbės augalų ir riebalų mišinys „Meškos taukai“, taip pat augalų ir medaus mišinys „Kartylis“ su kartylio žole.

Žolininkė primena, kad iš visų tepių mišinių nesunkiai galima pasi- daryti žvakutę – jos veikia efektyviau negu išorinis patepimas. Geltonos etiketės ženklina produktus endokrininei sistemai stiprinti. Atskiri gaminiai skirti vaikams, paaugliams, vyrams, moterims. Mažiesiems smaližiams ketinama pradėti gaminti laukinių uogų tyres, gal ir sultis. Vaikams skirti „Kiškio vaistinėlės“ produktai, o paaugliams – „Padūkęs vilkiukas“. Vyrams žvalumo ir energijos suteiks iš vaistažolių mišinio pagaminta užpiltinė „Lipk ant sienų“, potenciją palaikyti padės augalų ir medaus tyrė „Bebro barškutis“. Moterims, varginamoms endokrininės sistemos negalavimų, pagelbės augalų ir medaus tyrė „Žvaigždelė“, „Žilės“ tepalas, ypač, kai organizmas yra nualintas chemoterapijos. Šio mišinio reikia gerti po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Rožinio bijūno spalva paženklinti gaminiai, skirti nervų sistemos sutrikimams gydyti. Pagelbėti gali augalų ir medaus tyrės „Raudoklė“, „Alyva“, „Auksiniai lašai“, arbata „Ką daryt?“, augalų ir riebalų mišiniai „Auksinis raitelis“, „Daktarėlis“.

 

Vilioja išradingi pavadinimai

Joniškėlietė žolininkė apgailestauja, kad vis daugėja ir ateityje daugės susirgimų žvyneline, bronchine astma:

– Jeigu vandenį ir maistą dar galim rinktis ir susirasti mažiau užterštą, tai oro, kuriuo kvėpuojame – nepasirinksi. Didelę neigiamą įtaką daro gigantomanija žemdirbystėje, kai ta pačia kultūra ne tik apsėjamas kelių šimtų hektarų laukas, bet ir visi augalai dirbtinai priverčiami kartu pražysti. Į orą vienu metu išmetamas milžiniškas žiedadulkių debesis, o tokio didelio svetimo baltymo kiekio nebeatlaiko net ir joms nealergiškas žmogus. Kalbant apie žvynelinę, reikia žinoti, kad tai – labai agresyvi liga, o žmogaus organizmas dažnai būna nuvargintas naudotų hormonų, užteršto oro. Todėl labiau reikėtų pasikliauti žoliniais preparatais.

Iš Adelės produktų žvynelinei gydyti yra skirti tepalai „Geltonasis žvynelis“ ir „Baltasis žvynelis“. Pirrasis naudojamas, kai reikia pašalinti baltas, storas odos apnašas, antrasis, kai oda tampa raudona ir tenka gydyti jos žaizdeles. Žolininkė pataria kartu gerti ir „Auksinio žvynelio“ arbatą. Esant autoimuninės sistemos ligoms, padeda „Ugniažolės raugas“. Adelė Karaliūnaitė visada akcentuoja, kad gydymasis žoliniais preparatais – ilgas procesas, todėl reikia tam nusiteikti, tikėti sėkme ir nemesti gydymo kelis kartus išgėrus vaistažolių arbatos ar pasitrynus tepalu.

Kaune gyvenanti Adelės produkcijos pardavėja konsultantė Ligita Šabūnienė minėjo, jog dažniausiai tenka užsiimti išvažiuojamąja prekyba.

– Kai nebe pirmą kartą atvažiavusi į tą patį miestą vėl pamatai tuos pačius pirkėjus, gali pasidžiaugti, jog ankstesnės pastangos įtikinti žmones gamtos galiomis nenuėjo veltui. Aš pati su Adelės produktais susipažinau turėdama asmeninių sveikatos problemų, todėl apie juos pasakoti galiu labai nuoširdžiai, – teigė Ligita. Anot jos, pirkėjus smagiai nuteikia išradingi Adelės produktų pavadinimai. Tarkim, vyrai apie savo problemas linkę nutylėti, bet kai jiems pasiūlai arbatą, pavadintą „Juokis ir duokis“, linksmas pokalbis užsimezga savaime. Daug kas gaminius tokiais nuotaikingais pavadinimais perka, kad per vestuves ar krikštynas galėtų surengti linksmų atrakcijų.

Adelei Karaliūnaitei kartais talkina miškų inžineriją ir vaistinius augalus studijuojantis jos dukros, žinomos dainininkės Gintarės su tuoktinis Marco. Iš Kanados kilęs vyriškis Lietuvoje dar tik metai, bet intensyviai mokosi lietuvių kalbą ir tikina, kad tokia veikla, kai kasdien pažįsti vis kitus žmones ir patiri vis naujų įspūdžių, jam labai patinka.

 

Joniškėlietės augina liepas ir kaulažoles

Joniškėlietė augalų rinkėja Rima Arcimavičienė pasakojo, kaip paruošiamos liepų karnos vantoms, plaušinėms. Moteris minėjo, kad liepų karnos renkamos nuosavoje žemėje esančioje liepavietėje, aplink kurią nenaudojami jokie herbicidai. Šalia senų liepų leidžiama augti naujoms liepaitėms. Karnoms naudojami tik jauni ir tiesūs medeliai, nes nuo kreivų gerų karnų nenulupsi. Nuluptos karnos supjaustomos reikiamo ilgio gabalais, po to – džiovinamos.

Kita joniškėlietė Gitana Stuinienė minėjo, jog pas žolininkę Adelę dirba jau keliolika metų ir savo sodyboje augina kaulažoles. Jos tręšiamos ekologiškai – pelenais ir gesintomis kalkėmis. Kaulažolė auga ketverius metus. Tada išraunama ir ruošiama perdirbti. Adelė Karaliūnaitė pridūrė, jog visi vaistiniai augalai, iš kurių gimsta garsieji produktai, renkami rankomis, dauguma – laukinėj gamtoj, nedidelėmis porcijomis. Takus į natūralias augimvietes Adelė vadina „raganos takais“. „Eidama iš augimvietės visada kišenėje turiu ten rastų augalų sėklų ir barstau pakeliui. Taip augimviečių plotai plečiasi“, – sako žolininkė. Adelė tikisi, jog ateityje daugumą vaistinių žaliavų pati užsiaugins natūralioj gamtoj įrengtoje augimvietėje. Tokia vieta galėtų būti vadinamasis Gagarino sodas Joniškėlyje.

 

Arčiau gamtos daugiau laisvės

Konferencijos dalyviai galėjo išgirsti Joniškėlio miesto seniūno mintis apie planuojamą šio miesto ateitį, muziejininko Viktoro Stanislovaičio pasakojimą apie Joniškėlio Respublikos fenomeną. Kunigas Ričardas Banys dalijosi mintimis apie žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį:

– Skaitydami knygas apie senovėje gyvenusius vienuolius, matome, kad dauguma jų pasirinko atsiskyrėlių gyvenimą – dykumose, kalnuose, miškuose, nes malda gamtoje padėdavo stipriau pajausti Dievo buvimą. Gamtos vaistų receptūros siekia Antikos laikus, daug jų gimė ne kur kitur, o vienuolynuose. Iš gamtos mes labai daug ką imam, todėl privalome tiek pat jai ir atiduoti, užgydyti padarytas žaizdas. Būkim ne gamtos naikintojai, o jos puoselėtojai, – kvietė kunigas Ričardas.

Baigiantis konferencijai Adelė Karaliūnaitė į visus jai talkinančius žmones kreipėsi primindama, kad jokiais pinigais yra neįkainojamas dėmesys žmogui:

– Mums tenka konkuruoti su milijardinius pelnus skaičiuojančia vaistų ir maisto papildų rinka. Toji rinka pirmiausia sukuria produktus ir po to stengiasi juos įpiršti. Mes gi pirmiausia išklausom žmogų ir, išgirdę bėdas bei norus, stengiamės sukurti tai, kas galėtų jam pagelbėti. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda labai vieninga, kad nuo pat pradžių žmonės joje mažai keičiasi. Tikiu, kad ši pirmoji konferencija tikrai nebus paskutinė.

 

Zina Magelinskienė

Darbas 2014 m. vasario 13 d. Nr. 18 (9131)

Vido DULKĖS nuotraukos