Press "Enter" to skip to content

Aš žinau kas nugalės

lietuva_senovine_veliavaPaskutiniu metu viešojoje erdvėje nerimsta diskusijos „kas būtų, jeigu būtų“. Suspės NATO ar nesuspės? Gins Lietuvą, ar bus nuošalyje? Mes sugebėsim apsiginti, ar kaip keturiasdešimtais pasiduosim be šūvio? Įvairiausio plauko „specialistai“ tiesiog apsiputodami skaičiuoja mūsų ginkluotę, deda į šuns dienas karinę vadovybę ir nepaliaudami aiškina, kad „neverta blusai šokinėti prieš dramblį“. 

Aš netikiu, kad bus karas. Manau, kad visas tas žvanginimas ginklais – tai tiesiog desperatiškas vienos grupuotės bandymas žaisti imperinius žaidimus. Ir to žaidimo baigtis taip pat aiški, tik nežinia kiek truks pati agonija.
O jeigu atsitiktų taip, kad Didysis brolis nuspręstu „padėti kenčiantiems Baltijos valstybių žmonėms“, aš labai gerai žinau kas šioje nelygioje kovoje būtų nugalėtojas. Mes. Lietuva. Lietuviai. Mūsų tauta. Žinau, kaip buvo tūkstantį metų, nė kiek neabejoju, jog taip pat būtų ir dabar.
Buvo kryžiuočiai, rusai, lenkai. Buvo plėšimas, valstybės drąskymas, nutautinimas, tremtys. Bet buvo Mindaugas, Herkus Mantas, Vytautas, Emilija Pliaterytė. Buvo analogų pasaulyje neturintis knygnešystės fenomenas. Buvo šimtai tūkstančių, milijonai žmonių, kurie kartų kartas gynė, kovojo, mirė, bet neišdavė. Buvo begalinė virtinė vagonų kuriuose mano, jūsų seneliai, kaimynai, motinos, broliai buvo vežami į mirtį Amžino įšalo žemėje. Buvo „Marija, Marija“, rožinis ir kryželis nulipdytas iš duonos. Buvo „miško broliai“, kurie su didžiule nuoskauda už keturiasdešimtų tylą, keršijo okupantams. Ir nustokit juos vadinti banditais. Banditai atsiras tada, kai Raudonoji armija baigs karą ir visas turimas jėgas mes laisvės kovotojų naikinimui. Banditai atsiras, kai miškuose ims veikti netikri, diversantų būriai, kurie apsimetinėdami lietuviškais partizanais plėš, žudys, prievartaus… Penkiasdešimt metų mums buvo aiškinama, kad balta yra juoda – atmerkim akis vieną syk. Partizanai – tai medžiais virtę mūsų didvyriai. Tai Prezidentas Jonas Žemaitis – Vytautas, kurio bijojo ir kurį gerbė net pats Berija…
Mes visą tai tiesiog užmiršome. Mes tai pardavėme už sotesnį kąsnį, už pašalpą, už dešrą…
Aš žaviuosi rusų tauta. Gal penkiolika kartų skaičiau „Vyšnių sodą“, Jesenino eilių pagalba „pakabinau“ savo būsimą žmoną, B. Grebenščikovo, V. Cojaus, V. Vysockio kone visas dainas moku mintinai, o A. Tarkovskio estetika ir gylis yra tas mano sielos Everestas, į kurį lipu jau daugelį metų. Pažįstu ne vieną rusą ir labai gerai žinau, kokie tai nuoširdūs ir geranoriški žmonės. Tai iš tiesų didi tauta, kuriai, deja, fatališkai nesiseka su valdovais. Jau daugybę amžių Rusiją valdo, demokratijos ar diktatūros kaukėmis prisidengę, silpnapročiai niekšeliai, sugebantys rūpintis tik savimi, bet ne savo šalimi. Ne išimtis ir Putinas. Paskutiniai jo veiksmai tik parodo jo silpnumą. Jis jau pralaimėjo.
Todėl nereikia bijoti. Nereikia nerimauti. Esmė ne NATO ir ne ES. Esmė – mumyse! Esame tauta, kuri tūkstantį metų kovojo su įvairiais agresoriais. Jiems buvo pavykę mus užkariauti. Tačiau nugalėti mūsų nesugebėjo NIEKAS. Neužmirškite to. Būkite tuo stiprus.

Komentuoti su „Facebook “

6 Comments

  1. Viktoras Viktoras Post author | 24 kovo, 2014

    Ne cenzūra ir ne gorlitas, o wordpresso „šukos” į kurias vis, laikas nuo laiko tamsta įkliūvat. Prabočykit už nepatogumus.

    Jūs, kaip visada, teisus. Iš tiesų tai įkvėpimo akimirką suguldyti žodžiai. Iš tiesų romantizmas ( ar Šapokos, ar Stanislovaičio nežinau) gal ne visada geras dalykas, bet kitaip nemoku. Iš tiesų su vadovais (ypač jų politinėm ambicijom) ne ką geriau ir mums sekasi, tik iki Putino jiems dar labai toli (visom prasmėm).

    Esu niekam tikęs mokytojas, todėl atleiskit man už išsireiškimus, kurių, tikriausiai, save gerbiantis pedagogas, sau neleistų.

    Tiesiog skaudu, nes tuo metu kai turėtume būti vieningi mes skaldome vieni kitus. Pikta, kad tai sąmoningai ar ne, už pinigus ar dėl kvailumo, dėl reitingų ar laukiant rinkimų daro ir kairė ir dešinė, ta pati žiniasklaida…

    Skaudu, kad nelikę jokių moralinių autoritetų (jeigu norite mito, legendos) į kuriuos būtų galima atsiremti, kuriais galima būtų tikėti…

    Nevykėlių tautos įvaizdis užkniso juodai…

    Per tuos dvidešimt metų buvo padaryta daug klaidų. Nemažiau jų bus padaryta ir artimiausiu laiku. Bet aš džiaugusio sava šalimi, jos pasiekimais. Jau trečią žiemą vaikštau vasariniais batais, nes nauji – nepasiekiama prabanga. Bet tai mano klaidų ir paklydimų pasekmė, bet ne valstybės. Dėl to, kad kažko neturiu ar kažko trūksta, esu kaltas tik pats, mano silpnybės, bet ne Lietuva.

    Reikia laiko, kad valstybės (kaip ir žmonės) užaugtų. Labai, kartoju labai nesinori, kad kažkieno kvailos geopolitinės ambicijos tą raidą sutrukdytų.

    P.S. Legenda bevertis ir dažnai labai nenaudingas reikalas, bet tam tikrose situacijose – tai gali būti nepakeičiamas ginklas. Aš vis dar nuoširdžiai tikiuosi, kad apie tai, neskubant, mes pakalbėsime sėdėdami ant Mūšos kranto ir gurkšnodami tai, kas įprasta tokiais atvejais…

    • Nespecialistas Nespecialistas 24 kovo, 2014

      Ačiū, p. Viktorai, už nuoširdumą.
      Rytoj kitame Jūsų skyrelyje parašysiu, kas man užduoda širdį… Bet tai bus „į temą“, kurią čia bandom paliesti…
      P. S. Atsiprašau už „apsispausdinimą“: ne „gorlitas“, o „glavlitas“…

      • Viktoras Viktoras Post author | 24 kovo, 2014

        Lauksiu, sėkmės!

        • Trolis Mumis Trolis Mumis 25 kovo, 2014

          Taigi sulaukėt…
          Ar šį kartą vėl „šukos“? O gal jau visas „grėblys“?..

  2. Nespecialistas Nespecialistas 24 kovo, 2014

    Lyg ir nuoširdžiai išguldyta, bet ar pats autorius tiki viskuo, ką „įkvėpimo minutę“ parašė?!? Šapokiškasis romantizmas istorijos moksle nėra pats geriausias pagalbininkas: jis užgožia analitinį mąstymą… O gal čia tik istorijos pamokos pirmai „a“ ar antrai „b“ konspektėlis?..
    Užkliuvo teiginys: „…tauta, kuriai, deja, fatališkai nesiseka su valdovais…“ /apie Rusiją, čia, apie Rusiją!/.
    O kaip, beje, mūsų brangioje Lietuvėlėje per pastarąjį ketvirtį amžiaus su tais „valdovais“? Tie patys „patriotiškai“ susirūpinę veidai, tos pačios „per poniavalią“ brukamos „tiesos“! (saulėlydžiai – saulėtekiai, „drąsi Lietuva“, pažabosim korupciją, „iš šešėlio“ ištrauksim milijardą…). Juokdavomės iš tokio „Didžiojo Brolio“ Leonido Iljičiaus ir jo valdoviško ilgaamžiškumo, bet ką, mūsuose šiandien kitaip?…
    O gal esmė – ne „mumyse“; gal stačiai „musyse“, kaip sakė vienas iš tų šiandieninės Lietuvos „valdovų“?
    P. S. Ech, mokytojai, mokytojai (ir istorijos, kas be ko…): mokykim ir patys mokykimės tvarkytis vietoje, ČIA IR DABAR ! Ir nevadinkim kaimynų „silpnapročiais niekšeliais“ – kvepia azijietiška kultūra pačia prasčiausia prasme…

    • Nespecialistas Nespecialistas 24 kovo, 2014

      Nesuprontu, kas tas „awaiting moderation“? Cenzūra, „gorlitas“ ar dar kažkas…

Komentuoti: Viktoras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.