Kokios turi būti tikros Užgavėnės? Linksmos, garsios, spalvingos ir skanios! Būtent taip praeitą sekmadienį joniškėliečiai varė žiemą.
Nuo ankstyvo ryto smagi persirengėlių kompanija važinėjo po miestą, žadino jaunus ir senus, bei ragino rinktis visiems į krūvą ir sveikinti ankstyvą pavasarį. Didžiosios linksmybės prasidėjo vidurdienį. Joniškėlio kultūros namų prieigos knibždėte knibždėjo velniais, raganomis, čigonais ir kokiais persirengėliais. Kas būrė iš delno linijų, kas kortas metė, o kas tiesiog smagiai dūko. Susirinkusius miestelėnus aptarnavo gausios „gydytojų“ pajėgos. Nusilpusiam imunitetui stiprinti ir gerai nuotaikai (ir ne tik) pakelti joniškėliečiams buvo siūlomi žolininkės Adelės Karaliūnaitės antpilai: „Juokis ir duokis“, „Lipk ant sienų“, „Meilės eliksyras“.
Šventės dalyvius šviežiai keptais blynai, arbata ir kakava vaišino Joniškėlio seniūnaitės S. Snieškienė, A. Mosteikienė ir G. Murauskienė. Pastarosios ant laužo verdama žuvienė susilaukė ypatingo dėmesio ir pagyrų. Neatsiliko ir miesto seniūnas St. Rimkus – jo naminis karštas vynas pataisė net ir didžiausių niurzgų ūpą.
Skanėstu buvo galima ne tik paragauti, bet ir nusipirkti. Šventės metu veikė nedidelis kermošius, kuriame buvo prekiaujama medumi, naminiais sūriais, kepiniais, įvairiais rankdarbiais.
Galbūt nepasisekė tik dėl vieno – Kanapinio ir Lašinio kovos. Ankstyvas pavasaris privertė dešrų ir lašinių ėdiką gerokai iki Užgavėnių papustyti padus. Šventės pradžioje trumpam atvežtas Lašininis pasirodė besąs apsimetėlis, tad Kanapinis buvo vienvaldžiu šventės lyderiu.
Šventės baigėsi tradiciškai – Morės sudeginimu. Kažkas iš minios siūlėsi ją gelbėti, kažkam patiko rūbai, tačiau spragsinti laužo ugnis ir gera nuotaika žiemos simbolį nuskraidino užmarštin. Į vietinių širdis atėjo pavasaris!
Joniškėlio kultūros namų darbuotojos nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie gražios šventės organizavimo.
Tomo Maikštėno foto.
Be First to Comment