Press "Enter" to skip to content

Dingusi elektra nesugriovė „Veltos“ krikštynų

Rajono suaugusiųjų šokių kolektyvų negausų būrį gegužės 1-ąją oficialiai papildė papildė dar vienas narys – meškalaukietės Vaidos Šeškienės prieš pusantrų metų pradėtas burti ansamblis, nuo praėjusio ketvirtadienio oficialiai besivadinantis „Velta“. Kolektyvo vadovė minėjo, kad šokėjai pavadinimą rinkosi iš trijų variantų. Dauguma, pasak V.Šeškienės, pasisakė už latviškos kilmės žodį „velta“, kuris reiškia dovaną. Scenoje šokėjos, tapusios žaismingomis „nykštukėmis“ ir „fėjomis“, debiutavo 2012 m. gruodžio 29 d. per kalėdinį padėkos vakarą Joniškėlio kultūros namuose. „Veltos“ vadovė V. Šeškienė pasakojo, kad per krikštynas kolektyvas scenoje pasirodė jau dvidešimtą kartą. Iki tol joniškėlietės šoko įvairiuose mūsų rajono kaimuose ir miesteliuose bei Pakruojyje. Nors repertuare vyrauja sceniai liaudies šokiai, tačiau, pasak kolektyvo vadovės ir choreografės V. Šeškienės, „Velta“ nevengia ir kantri bei kitų stilių šokių.

Dabar kolektyve 11 šokėjų – aštuoniosmoterys, joniškėlietės Vida Baranauskienė, Indrė Danilevičė, Snieguolė Gruzinskienė, Rima Lopetkienė, Brigita Ramoškaitė, Marija Raškevičienė, Regina Parimskytė, meškalaukietė Vaida Šeškienė ir tik trys stipriosios lyties atstovai – pasvalietis Alfonsas Aglinskas, Žilvinas Arlauskas iš Narteikių ir Gediminas Januševičius iš Pažąsų, kuris laikinai išvykęs į užsienį.

Naujojo Joniškėlio kultūros namų šokių kolektyvo krikštynos prasidėjo prie „verkiančio“ akmens, kuris per Žinių radiją nuolat reklamuojamas, kaip „gydantis visas ligas“. Ceremonijai dirigavęs krikštatėvis, Joniškėlio bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis prigalvojo visokių linksmų burtų, o kad „naujagimiams“ būtų drąsiau, juos morališkai palaikė krikštatėviai – Ustukių tautinių šokių kolektyvas „Šėltinis“. Prie „stebuklingojo“ akmens „Velta“ prisiekė „iki grabo lentos“ būti ištikima Joniškėliui.

 

Netikėtas akibrokštas neišmušė iš vėžių

Susėdę į papuoštą sunkvežimio kėbulą, „Veltos“ šokėjai atvyko prie kultūros namų. Čia juos trankiu maršu pasitiko Nijolės Stepulienės „Ramunėlės“. „Na, mergaičkos! Nusprendžiau parvesti į namus naują mamą!”, – scenoje stovinčias šokėjas kreipėsi krikštatėvas Viktoras Stanislovaitis. Matydamas šokėjų džiugesiu nespinduliuojančias veidų išraiškas, jis, rodydamas ranka į priekinėje eilėje sėdinčią „Šėltinio“ vadovę Nidą Sakalauskienę patikino, kad mama bus „iš pieno plaukusi ir nesvietiško gražumo“. Tad šokėjos ir visa salė žiūrovų krikštamotę pasveikino aplodismentais. „Mergaitės, pasitempkit! Rūras užriečiat, priekius išpučiat ir parodot viską, ką išmokot !“, – toliau komandavo krikštatėvis pirmajam šokiui besirengiantiems šokėjams. Tačiau vos įpusėjus pirmajam „Veltos“ šokiui „Pinavija“ pagal grupės „Skylė“ muziką, įvyko tai, ko turbūt niekas nesapnavo – dingo elektra. Kol buvo aiškinamasi, kiek užtruks pauzė, V. Stanislovaitis pasiūlė susirinkusiems pasikalbėti apie… bulvių sodinimą ir kitus ūkinius pavasario darbus. Po kiek laiko jis pranešė dvi naujienas – vieną gerą, kitą prastą. „Nors pinigai už elektrą sumokėti, tačiau pasiekė žinia, kad kultūros namuose ir visame Joniškėlyje elektros lemputės nušvis tik aštuntą valandą vakaro. Tačiau nejaugi liks mūsų vaikai nekrikštyti ? Tai būtų visiška nesąmonė ! Be to, juk susirinkome ne į elektrikų suvažiavimą! Gal ir gerai, kad šventė bus „navatnesnė”, – šelmiškai šypsodamasis mąstė krikštatėvis V. Stanislovaitis. Jam pritarė ir krikštamotė – „Šėltinio“ vadovė Nida Sakalauskienė, patikinusi, kad ir be elektros naujas šokių kolektyvas bus pakrikštytas.

Šventę gelbėjo Muzikos mokyklos mokytoja Elona Rodžienė. Griežiant akordeonui, prietiemos apgaubtoje scenoje smagiai sukosi „Abrūsėlio“ ir „Šėltinio“ poros. Tuo tarpu „Veltai“ bei renginio svečiams – Diliauskų ir Švobiškio šokėjams savo pasirodymus teko atidėti.

N. Sakalauskienė, pradėdama svarbiausią šventės „Šokių pynė“ dalį – naujo šokių kolektyvo krištynų ceremoniją, priminė, kad Ustukių „Šėltinis“ jaučia ypatingą pagarbą Joniškėliui. Prieš 15 metų „Šėltinio“ krikštatėviu buvo „Abrūsėlis“. „Iki šiol abu šokių koletyvus sieja nuoširdūs draugystės ryšiai, „Šėltinio“ ir „Abrūsėlio“ šokėjai susitinka per Pasaulio lietuvių dainų šventes, kitus renginius. „Mes iš jūsų mokėmės visko: vieningumo, kruopštumo, šokių grakštumo. Tad šiandien tariame padėkos žodžius savo krikštatėviams – „Abrūsėliui“ ir jo vadovei Aldonai Rapkevičienei“ , – kalbėjo N. Sakalauskienė.

 

Linkėjo susirasti vyrų

Koks gi krikštas be vandens ? „Pirmiausia jauniesiems šokėjams reikia rankas nusiplauti, pašlakstyti grindis, kad šokant kojos neslystų“, – aiškino „Šėltinio“ vadovė. Krikštatėviai, nešini ąsočiu, ėjo prie kiekvieno scenoje lanku išsiriakiavusio „Veltos“ šokėjo, o paskutiniai likę vandens lašai teko Viktorui. Krikštatėviai linkėjo „Veltai“ sėti grožio ir meno sėklas pirmiausia gimtajame krašte, kad jis nušvystų pačiais gražiausiais ir spalvingiausiais žiedais. „Linkiu, kad jūsų širdys plaktų tautinio šokio ritmu, o akys spindėtų jaunatvišku entuziazmu, kuriant šventę žiūrovams. Būkite bendruomeniškumo, kūrybiškumo pavyzdžiu. Vyliuosi, kad šokis jums bus atgaiva po kasdienių darbų – būdas išsakyti jaunystės džiaugsmą ir pažinti mūsų senolių papročius. Pukiai žinote, kad scenoje vienas šokis trunka tik kelias minutes, tačiau jį repetuojate pusmetį, o kartais dar ilgiau. Tad linkiu, kad didžulis darbas neštų džiaugsmą ir pasitenkinimą savo triūso rezultatais“, – iš širdies liejosi N. Sakalauskienės palinkėjimai „Veltai“ ir jo vadovei Vaidai Šeškienei. „Šėltinio“ šokėjai savo „vaikams“ dovanojo vazoninę gėlę – „rojaus obelį“, kad jį neštų brandžius vaisius.

Kaip paprastai būna per tokias šventes, prie besišypsančių „Veltos“ šokėjų išsirikiavo sveikintojų eilė. Palinkėjimus išsakė Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas, Joniškėlio kultūros namų administratorė ir „Ramunėlių“ vadovė Nijolė Stepulienė, „Abrūsėlio“ vadovė A. Rapkevičienė, Diliausskų ir Švobiškio šokėjai, Meškalaukio bibliotekininkė Genė Rakauskienė, kiti šventės dalyviai. Nors sveikinimo žodžiai ir skyrėsi, tačiau visi kalbėjusieji nepamiršo vieno dalyko – kad šokių kolektyvas galėtų dalyvauti solidžiuose renginiuose, reikia ne trijų, o aštuonių vyrų. Tai rimtas iššūkis „Veltai“, kurį vadovei galbūt padės įveikti bendruomenės, krašto kultūriniam gyvenimui neabejingi piliečiai. „Tikiuosi, kad pas gražias ir aktyvias moteris tikrai ateis vyrų. Tad „Velta“ labai jų laukia“, – viltingai šyptelėjo V. Šeškienė. Savo ruožtu ji dėkojo Joniškėlio kultūros namų administratorei N. Stepulienei – už paskatinimą burti šokių kolektyvą, joniškėlietėms Natalijai Krikščiūnas ir Reginai Parimskytei – už rūbų pasiuvimą.

Dingusi elektra pakoregavo šventės scenarijų – oficialioji dalis baigėsi anksčiau, nei buvo planuota. Pokalbiai apie „Veltos“ kūrybinius sumanymus bei krašto kultūrinio gyvenimo aktualijas tęsėsi prie vaišių stalo.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Tomo MAIKŠTĖNO ir Indrės Danilevičės foto

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.