Press "Enter" to skip to content

Prizinė vieta – pirmą kartą šalyje vykusiose „drandalietų“ varžybose

 IMG_20140515_132710

Pasvalyje gegužės pradžioje Smegduobių parke vyko tarptautinė tradicinė šventė „Eugenijau, …mes važiuojame“. Šventėje dalyvavo beveik pusantro šimto motociklų, mopedų, senovinių automobilių bei kitos motorizuotos technikos savininkų. Turininga dienos eiga neleido žiūrovams nuobodžiauti: verslo mugė, ugniagesių gelbėtojų pasirodymas, senovinės technikos bei baikerių kolonos paradas, aeroklubų pilotų skrydžiai, Napaleono armijos grenadierių, artileristų, karo istorijos klubo pasirodymai, vėliau iki vėlumos užsitesęs koncertas, kiokushin karate kovotojų pasirodymas, bei fejerverkų ir lazerių šou.

Daugiausia smalsuolių pritraukė pirmą kartą Lietuvoje organizuotos „drandalietų“ varžybos. „Drandalietai“ yra triratės ar keturratės savadarbės transporto priemonės, turinčios kryptingo valdymo ir triukšmo skleidimo įrenginius. Šiose varžybose užsiregistravo aštuoni „drandalietų“ savininkai, vienas iš jų – Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla. Pagal varžybų taisykles laimėti turėjo „drandalietas“, kuris toliausiai nuriedės, leisdamasis nuo kalno asfaltuotu taku. Rezultatus vertino teisėjų komisija, o įnirtingą kovą komentavo renginio vedantieji. Prizais ir medaliais buvo apdovanoti visi ekipažai. Mūsų mokyklos mokinių pagamintas „drandalietas“ užėmė trečią vietą. Vaikinams pagaminti riedančią transporto priemonę padėjo traktorių ir automobilių mokytojas metodininkas Sigitas Mitė.

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Mazeris*** Mazeris*** 25 gegužės, 2014

    Džiaugdamasis jaunųjų konstruktorių ir jų mokytojo (metodininko!) sėkme „pirmą kartą Lietuvoje organizuotose „drandalietų“ varžybose, nejučia prisiminiau kalną ir asfaltuotą kelią…
    O buvo šitaip: seniai seniai Joniškėlio ŽŪT (Mičiūrino!) stadiono prieeigose (ten, kur Mažupė į Mūšą įpuola) pasistačiau naujintelaitį mašinuką (benzinas, Weber tipo karbiuratorius, mechaninė 4 pav., užpakaliniai varantys, vairas – kairėj…) ir nuėjau išsimaudyti. Šių dienų Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos (viešpatie, ir ilgumas pavadinimo!..) studentai tą vietą puikiai žino! Grįžtu atsišviežinęs Mūšos vandeniu ir matau: tiesiai į mano mašinuką nuo kalno lekia vaikiuko su „soske“ burnytėj netyčia paleistas triratukas (ne savadarbis, bet triratis, turintis kryptingą valdymą, bet be triukšmo skleidimo įrengimų, na, praktiškai atitinkantis „drandalieto“ definiciją… Lekia ir taikosi tiesiai į priekines mašinuko dureles! Dyvo šiais laikais nebūtų jokio, bet anais laikais geriau būdavo nukristi iš grūšios, nei važinėti su įlenktomis durelėmis!
    Pabaiga: gaivus Mūšos vanduo ir tada turėtos ilgokos kojos suveikė taip, kad ir be „žemo starto“ sugebėjau atšuoliuoti iki mašinuko ir sugriebti triratuką! Incidento – kaip nebūta!
    P. S. Gal Tamstoms ir neįdomu skaityti šiuos karšto oro, alaus iš matuliuko – buteliuko bei meilės „drandalietiškoms“ konstrukcijoms inicijuotus prisiminimus (prabočykit!), bet man Mūšos ir Mažupės santakos reminiscencijos yra ne mažiau brangios, nei, tarkim, Nemuno ir Neries…
    Dar kartą sveikinu prizininkus ir linkiu brautis (tiek technikoje, tiek gyvenime) iki F – 1!
    *** besidomintys „drandalietais“ ir fizika pasiskaitykit, prašom, kuo skiriasi mazeris nuo lazerio (akyračio praplėtimui)! Man kažkada šitai išaiškino puiki mokyt. Giedrė Jakelaitienė, mokinukų švelniai vadinta „agurkėliu“…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.