Joniškėlio I. Karpio ŽŪPM projektas skirtas padėti tėvams migrantams

DSC02911

2012-2014 m. Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla kartu su partneriais iš penkių Europos šalių įgyvendino tarptautinį Grundtvig suaugusiųjų mokymosi partnerysčių projektą „Švietimo paslaugų tėvams migrantams kūrimas“, projekto Nr. LLP-GRU-MP-2012-LT-00065. Veikla buvo vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Projektas įgyvendintas šešių šalių: Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Turkijos partnerystėje. Partneriai: dvi profesinės mokyklos (Lietuva ir Rumunija); nacionalinis švietimo direktoriatas – Turkija; dvi nevyriausybinės organizacijos (Čekija ir Latvija) ir įmonė iš Lenkijos. Projekto koordinatorė  – Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla.

Projekto idėja kilo iš mokytojų ir socialinėje sferoje dirbančių darbuotojų noro padėti į užsienį darbui emigravusių tėvų paliktiems ir dėl to išsiskyrimo kenčiantiems jų vaikams. Projektu siekėme spręsti šeimų, kurių tėvai migruoja darbui kitas ES šalis ar šalies viduje į kitas vietoves, namuose palikdami vaikus, šeimos narių bendravimo tarpusavyje, problemas. Jei ES egzistuoja visa eilė programų ir priemonių nukreiptų padėti emigrantams ir kartu su jais atvykusiems vaikams geriau integruotis naujosios šalies visuomenėje: įvairūs projektai, mokymai, kursai, specialios migrantų vaikų mokyklos, tai vaikų, paliktų namuose, kol jų tėvai dirba užsienyje, problema labai mažai ištirta. Oficiali statistika duomenų apie paliktų vaikų mastus nepateikia ir nei palikti vaikai, nei jų tėvai nesulaukia jokios realesnės pagalbos.

Projekto tikslas – pasiūlyti bendravimo problemų sprendimų, kurie padėtų sumažinti emocinius ir psichologinius sunkumus šeimoms, kurių nariai migruoja darbui į kitas ES šalis ar į kitas vietoves savo šalyse, išsiskirdami su savo vaikais.

Pagrindinis projekto uždavinys – sukurti mokymo programą ir parengti mokomąją medžiagą, kuri padėtų šiems tėvams palaikyti kaip galima glaudesnius ryšius su namuose paliktais vaikais ir kitais šeimos nariais.

Projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti buvo įgyvendintos šios veiklos: atlikti tyrimai šešių partnerinių šalių regionuose ir surinkti duomenys apie migrantų šeimų ir paliktų vaikų skaičių; surinkti tėvų migrantų, jų suaugusių šeimų narių pasakojimai apie bendravimo tarpusavyje problemas, kylančias dėl migracijos; pasinaudojant tyrimų rezultatais, sukurta mokomoji programa ir organizuoti 16 val. trukmės mokomieji kursai; parengta tėvų migrantų pasakojimų knyga ir savarankiško mokymosi knyga (anglų ir partnerinėmis kalbomis); sukurtas projekto tinklapis www.grundtvigmigrantparents.net, kuriame patalpinta visa projekto metu sukurta medžiaga.

Tyrimas apie migrantų šeimų skaičių Pasvalio rajone buvo atliekamas 2012 m. spalio – gruodžio mėn. Padėti surinkti duomenis prašėme seniūnijų, darbo biržos, kaimo bendruomenių, mokyklų, mūsų mokyklos darbuotojų ir mokinių. Iš viso išdalinome 120 duomenų rinkimo anketų. Duomenis gavome iš 32 šaltinių. Mums padėjo dvi seniūnijos, 4 kaimo bendruomenės, 1 mokykla ir 25 atskiri asmenys. Reiškiame nuoširdžiausią padėką už pagalbą įgyvendinant šį projekto etapą: Pasvalio r. apylinkių seniūnijai ir socialinio darbo organizatorei Laimai Šaniauskienei,  Pasvalio r. Joniškėlio apylinkių seniūnijai ir seniūno pavaduotojai Rūtai Liberienei, Pasvalio r. Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės gimnazijos mokytojams, Joniškėlio I. Karpio ŽŪPM mokytojams, darbuotojams ir mokiniams, Pasvalio r. Krinčino krašto bendruomenei, Titkonių krašto bendruomenei, Narteikių kaimo bendruomenei ir Norių krašto bendruomenei.

Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apimantys 12106 Pasvalio r. gyventojų sritį (44 proc. visos Pasvalio r. gyventojų populiacijos, 0,4 visos Lietuvos populiacijos). Kai kuriose vietovėse surinkome labai išsamius duomenis, iš kai kurių seniūnijų gavome duomenis tik apie vieną ar keletą kaimų. Negalėjome vertinti Pasvalio miesto, nes duomenų buvo per mažai. Išsiaiškinome, kad ištirtoje teritorijoje migracija dėl darbo buvo išskyrusi 187 šeimas. Iš jų, abu tėvai buvo migrantai – 30 šeimų, tėvas – 100 šeimų, motina – 57 šeimos. Iš viso – 217 migrantų tėvų. Šeimų išsiskyrimo laikas: iki 1 metų – 43 šeimos, nuo 1 iki 5 metų – 80 šeimų, nuo 5 – 10 metų – 45 šeimos, virš 10 metų – 9 šeimos, nėra duomenų – 10 šeimų. Paliktais vaikais rūpinosi: vienas iš tėvų – 121 šeima; seneliai arba vienas iš jų – 56 šeimos, kiti giminaičiai – 7 šeimos, kiti asmenys – 1 šeima, vaikai buvo vieni – 2 šeimos. Iš viso 187 šeimose be vieno iš tėvų ar be abiejų iš jų buvo palikti 334 vaikai iki 18 metų. Iš jų 2012 m. pabaigoje 33 vaikai jau buvo suaugę; 94 vaikai buvo kartu tėvais: išvyko į užsienį arba tėvai grįžo; 5 vaikų tėvai buvo mirę; 202 dar augo be tėvų ar be vieno iš jų. Darbo jėgos migracija 2012 m. pabaigoje įtakojo 112 šeimų ištirtoje teritorijoje.

2013 m. pirmą pusmetį rinkome migrantų tėvų, jų suaugusių šeimos narių pasakojimus apie šeimų problemas kylančias dėl darbo migracijos, sunkumus su kuriais jie susiduria nuotoliniu būdu bendraudami tarpusavyje. Mūsų mokykla surinko 12 tėvų migrantų pasakojimų. Šešių lietuvių migrantų pasakojimai įtraukti į elektroninę Tėvų migrantų asmeninių istorijų knygą, kurią anglų ir lietuvių kalbomis galima rasti projekto tinklapyje www.grundtvigmigrantparents.net.  Iš viso tėvų migrantų asmeninių istorijų knygoje publikuojamos šešių Europos šalių 32 migrantų 25 istorijos.

Atsižvelgdami į atlikto tyrimo rezultatus ir į identifikuotus tėvų migrantų poreikius, 2013 m. antrą pusmetį – 2014 m. pirmą ketvirtį parengėme mokomąją programą ir tėvų migrantų mokymosi medžiagą. Projekto partneriai pasidalino mokymo(-si) modulius, kuriems turėjo parengti mokymosi medžiagą. Mūsų mokykla parengė Informacinių komunikacinių priemonių naudojimo nuotoliniam bendravimui modulį. 2014 m. balandžio mėn. pabaigoje Joniškėlio I. Karpio ŽŪP mokykloje buvo vykdomi bandomieji kursai tėvams migrantams, jų sutuoktiniams (-ėms), kitiems suaugusiems jų šeimų nariams. Iš viso kursuose dalyvavo 19 klausytojų. Kursus tėvams migrantams vedė sociologė iš Prahos Eglė Havrdova, psichologė iš Rygos Tatjana Melehova ir projekto koordinatorė Jūratė Jovaišienė. Dar 4 lietuvių tėvai migrantai dalyvavo mokymuose nuotoliniu būdu: įsisavindavo el. paštu gautą mokymosi medžiagą. Analogiški kursai buvo pravesti visose partnerinėse organizacijose. Pagal kursų dalyvių vertinimus ir pastebėjimus buvo pakoreguota tėvų migrantų mokymo programa ir mokymosi medžiaga. Programa ir tėvų migrantų mokymosi knyga taip pat publikuojama projekto tinklapyje.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu įvyko septyni projektiniai partnerių susitikimai šešiose šalyse, kurių metu pristatydavome projekte atliktus darbus, pasidalindavome ateities veiklas ir užduotis, susipažindavome su partnerine institucija ir jos aplinka.

Ką dar sužinojome ir išmokome įgyvendindami projektą?

Pirma, darbo migracija Europoje nėra kažkoks unikalus ir išskirtinis dalykas. Ši migracija atsirado kartu su samdomu darbu ir yra natūralu,  jei žmogus stengiasi gauti geriau apmokamą darbą. Prisiminkime, jog ir tarpukariu lietuviai keliaudavo į Ameriką ieškodami finansinės gerovės ir labai dažnai iš šeimų išvykdavo tik tėtis, o motina su vaikais likdavo Lietuvoje. Sovietmečiu irgi būdavo laikinai teritoriškai išsiskyrusių šeimų dėl karinės tarnybos, ilgalaikio mokymosi ar darbo komandiruočių. Šiandien didelė darbo migracija yra ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, pvz. Kinijoje milijonai kaimiškose vietovėse gyvenančių tėčių migruoja darbui į didžiuosius šalies miestus, namuose palikdami žmonas su vaikais ir namo grįžta tik per šventes. Naujas dalykas lietuvių darbo migracijoje yra tik šios migracijos mąstai.

Antra, šeimos nariams nusprendus gyventi atskirai, šeimos gyvenimas keičiasi radikaliai ir visiems šeimos nariams tenka išmokti naujų dalykų ir susidoroti su daugybe iššūkių: pasilikusiam partneriui perimti išvykusio partnerio pareigas, jiems abiems susidoroti su ilgesiu ir vienišumu, vaikams išmokti gyventi naujame šeimos modelyje.

Trečia, laikinas šeimos narių gyvenimas atskirai nėra tragedija. Dėl darbo migracijos išsiskiriančios šeimos gali gyventi pilnavertį šeimos gyvenimą ir tinkamai auklėti vaikus. Kad tas kai kuriems sunkiai pavyksta, mano nuomone, problema yra ne tiek dėl migracijos, bet apskritai, dėl gyvenimo šeimoje žinių ir įgūdžių stokos. Jei mes mokykloje išmokstame visokių mūsų gyvenimui reikalingų dalykų, tai apie šeimą ir santykius tarp žmonių tik šiek tiek mokoma tikybos ar etikos pamokose. Būti partneriais šeimose, auginti vaikus mokomės iš savo šeimų ir gana neretai būna, jog tas natūraliai įgytas šeimos modelis nėra pats geriausias ar pats tinkamiausias. Juk ir kartu gyvenančios ir niekada neišsiskiriančios šeimos susiduria su įvairiomis tarpusavio santykių ir vaikų auklėjimo problemomis. Manyčiau, kad šio reiškinio esmė yra šeimų, apskritai visų, ne tik migrantų, švietimo stoka. Šis poreikis labai išryškėjo mokymų tėvams migrantams metu. Tenka pavydėti mūsų projekto partneriams kolegoms iš Latvijos, kurių organizacijos viena iš pagrindinių veiklų – šeimų švietimas.

Ketvirta, įgyvendinant projektą atradome dar vieną grupę asmenų, kuriems aktuali projekto idėja ir parengta mokomoji medžiaga – tai, pagyvenę tėvai, kuriuos paliko į užsienį išvykę dirbti jų vaikai. Dėl ribotos socialinės veiklos šie tėvai dar aštriau susiduria su vaikų ir jų šeimų ilgesiu, vienišumu, bendravimo su vaikais stoka, negu darbingi tėvai, laikinai paliekantys savo vaikus.

Projektas baigėsi. Labai džiaugiamės užsimezgusia projekto partneryste ir bendru mūsų visų partnerių darbu. Projektas baigėsi, bet gyvenimas eina į priekį, todėl vėl mąstome apie bendrus projektus ir naujus darbus.

Straipsnyje pateikta informacija atspindi tik projektą koordinuojančios institucijos  nuomonę ir nei Švietimo mainų paramos fondas, nei Europos Komisija neatsako už čia pateiktos informacijos panaudojimą.

Projekto koordinatorė Jūratė Jovaišienė

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.