Du žygiai, stiprinę bendruomeniškumo dvasią

1

Praėjusį savaitgalį plačiai nuskambėjusio gyvosios karo istorijos ir muzikos festivalio  „Kviečia Joniškėlio respublika“ geografinės ribos buvo kur kas platesnės nei Karpių dvaro ir Joniškėlio miesto teritorija. Liepos 19 dieną, šeštadienį, 10 val. startavo du žygiai: Nairiuose – pėsčiųjų, skirtas pirmajam Lietuvos kariuomenės karininkui, žuvusiam kovose už Lietuvos Nepriklausomybę Antanui Juozapavičiui ir Joniškėlio Mirties baliono kariams atminti  ir Pasvalyje – dviračių „Laisvės ir kovų takais“.

Apie tai, kaip sekėsi minėti žygiai, kalbėjomės su jų koordinatoriais – Savivaldybės civilinės saugos specialistu Linu Mainoniu ir muziejininku, istorijos mokytoju Gražvydu Balčiūnaičiu.

 Pėsčiomis nuo Nairių iki Karpių dvaro

Pradėdamas pokalbį apie pėsčiųjų žygį, L. Mainonis papasakojo jo priešistorę. Švokštonių kaimas, kuriame prieš metus gimė Antanas Juozapavičius, šiandien faktiškai tapęs Nairių dalimi. Šiemet vasarį Nairių bendruomenė paminėjo  karininko 120-asias  gimimo ir  95-asias žūties metines. Šias datas skiria ketvirtis amžiaus, tad ir buvo nuspręsta karinininko ir Joniškėlio savanorių karius pagerbti 25 kilometrų pėsčiųjų žygiu.

Su pėsčiųjų žygio nuostatais, maršrutu Nariai–Vaškai–Velniakalnis–Grūžiai-Švobiškis–Karpių dvaras buvo galima susipažinti Joniškėlio respublikos tinklalapyje. Organizaciniais šio renginio reikalais rūpinosi  joniškėliečio Sigito Ilgučio vadovaujama Joniškėlio šaulių 7-oji kuopa, Savivaldybės administracija, Krašto muziejus, Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. Partneriu sutiko būti  Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos  5-osios rinktinės 503-oji pėstininkų kuopa. „Vienas šio žygio pagrindinių tikslų – kuo plačiau bendruomenėse, per kurių teritorijas žygiavome,  paskleisti žinią apie karininko A. Juozapavičiaus ir Joniškėlio Mirties bataliono karių vaidmenį kovose už Nepriklausomą Lietuvą“,– kalbėjo L. Mainonis.

Žygio dalyviais užsiregistravo 88 asmenys –503-osios pėstininkų kuopos savanoriai, jaunieji šauliai iš Biržų rajono, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos komanda, Panevėžio žygeivių klubo „X kilometras“ nariai, Marijampolėje dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono, kurio istorijos pradžia siejama su Joniškėlio partizanų Mirties batalionu,  kariai taip  šeimos bei pavieniai asmenys  ne tik iš mūsų rajono. Vyriausia žygio dalyvei, nairietei Aldonai Radzivonienei – 75 metai , o  jauniausiam – Ugniui Arūnui – 7 metai. Abu jie įveikė šešis kilometrus iki Vaškų miestelio. Dalyviai gavo po registracijos lapą. Vienoje pusėje buvo maršruto žemėlapis, o kitoje – pažymėti atstumai tarp tarpinių punktų, kuriuose bendruomenių vadovai įveiktus kilometrus patvirtindavo antspaudu. Nuo registracijos vietos Nairių bendruomenės namų iki karininkui A.Juozapavičiui skirto paminklinio akmens, kuris 2004 metų rudenį iškilo tuomečio seniūno Vlado Vitkausko rūpesčiu , bendruomenės moterys lydėjo žygeivius pasipuošusios tautiniais rūbais, plaikstėsi Trispalvės, skambėjo patriotinės dainos. Dar labiau žygio dalyvių patriotinį nusiteikimą sustiprino laikinai Savivaldybės mero pareigas einančio vicemero Povilo Balčiūno, Vaškų seniūno Kęstučio Jasėno ir mūsų kraštiečio, kariuomenės Logistikos valdybos vado, pulkininko Sigito Mundrio sveikinimo žodžiai ir tris savanorių salvės – už Lietuvą, Pasvalį ir istorinę Atmintį.

Kiekvienas pėsčiųjų žygio dalyvis maršruto ilgį rinkosi individualiai, vieniems užteko 6 kilometrų nuo Nairių iki Vaškų, kiti nužygiavo 11 kilometrų iki aukščiausios rajono vietovės – Velniakalnio.  Darnia kolona žygeiviai ėjo tik Vaškų, toliau sparta jau priklausė nuo kiekvieno dalyvio fizinės ištvermės. Tačiau visų  žygiuotojų tarpiniuose punktuose kantriai laukdavo bendruomenių atstovai.  Trumpam sustoję poilsio žygeiviai gaivinosi vandeniu, kurį į punktus vežiojo seniūnas K. Jasėnas, bei apžiūrinėjo istorinių nuotraukų ir jų komentarų stendus. Ilgėliau žygio dalyviai ilgiau užsibuvo Grūžiuose, kur prie mokyklos jų laukė vaišėmis nukrauti stalai ir Joniškėlio šaulių išvirta kareiviška košė.

Žygio dalyvius lydėjo policijos pareigūnų ekipažas ir mikroautobusas su medikais. Laimė, rimtesnės jų pagalbos niekam neprireikė. Visą 25 kilometrų žygio trasą įveikė 49 dalyviai. Ištvermės pavyzdį parodė visą kelią Vaškų seniūnijos vėliavą nešęs 73 metų Nairių kaimo gyventojas Vytautas Mikašis. Pirmieji žygeiviai Karpių dvaro parke pasirodė  14 val., 45 min., o paskutinieji atžygiavo maždaug po valandos. Pėsčiųjų žygio, skirto pirmajam Lietuvos kariuomenės karininkui, žuvusiam kovose už Lietuvos Nepriklausomybę Antanui Juozapavičiui ir Joniškėlio Mirties baliono kariams atminti, dalyvius sutiko ir sveikino naujasis KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas, pulkininkas leitenantas Andrius Mickus. Visi žygio dalyviai, įveikę dalį ar visą maršrutą, gavo atitinkamus sertifikatus.

„Labai sužavėjo vietos bendruomenių šiltas sutikimas visuose maršruto punktuose. Pavyzdžiui, įstrigo, ir tokie epizodai – vienas dviratininkas net nusiėmė kepurę, parsilenkdamas su  žygeivių kolona,  kitur iš namų išėjusios močiutės sveikino. Ta šiluma, stiprinanti bendruomeniškumo jausmą  iš tikrųjų labai svarbi“, – kalbėjo įs L. Mainonis.

„Didelį įspūdį paliko žygyje sutiktų žmonių nuoširdumas  – vieni mums mojavo rankomis, kiti sveikino prasmingais žodžiais. Didelės pagarbos nusipelno ir žygio organizatoriai, sugalvoję tokiu būdu pagerbti karininką Antaną Juozapavičių ir Joniškėlio Mirties bataliono karius. Tikiuosi, kad toks žygis nebus vienkartinė akcija, tad lauksime kito kvietimo“, – vakar telefonu įspūdžiais dalinosi Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos viešųjų karininkas Daugirdas Antulis.

 

Ratuota istorijos pamoka

„Dviračio žygio idėją pasiūlė ustukietis Gintautas Sakalauskas. Taip jau atsitiko, kad man teko šio renginio koordinatoriaus ir gido vaidmuo, o Gintautas rūpinosi techniniais žygio reikalais“, – sakė G. Balčiūnaitis. Sutartu laiku prie Pasvalio krašto muziejaus susirinko 47 dviračių žygio dalyviai. Iš jų jauniausiam, Ustukių bendruomenės pirmininko Antano Liubino anūkui Domantui Balčiūnui šiemet sukako 12 metų. Tačiau tarp beveik pusšimčio dviratininkų matėsi vos keli pasvaliečiai. Maršrutas „Laisvės ir kovų takais“  sudomino dviračių žygių entuziastus iš Panevėžio, Kupiškio, Pakruojo, Vilniaus ir kitų rajonų bei miestų.  Viena tauragiškių šeima iš vakaro kemperį pasistatė prie Karpių dvaro, o kitą dieną pasibalnojo dviračius plieno žirgelius. „Žygį galima pavadinti tarptautiniu, nes su draugu panevėžiečiu kartu važiavo ir vietnamietė. Nors lietuviškai ji moka tik kelis žodžius, tačiau ši atrakcija jai labai patiko“, – šyptelėjo G. Balčiūnaitis.

Prie muziejaus susirinkusiems  dviratininkams geros kelionės ir neišdildomų įspūdžių palinkėjo rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Savivaldybės tarybos  narys Vilhelminas Janušonis.  Pasvalyje žygio dalyviai stabtelėjo prie Žalsvojo šaltinio, Girnų muziejaus , aplankė savanorių kapus P. Avižonio gatvėje esančiose senosiose miesto kapinėse, užsuko į Smegduobių parką. Toliau maršrutas driekėsi Daujėnų miestelio link. Pirmoji jo stotelė – žydų genocido vieta Žadeikių miške.  Daujėnuose  apžiūrėta bažnyčia, Šventabala, kurios vanduo, anot G. Balčiūnaičio, „dviratininkams suteikė sparnus“. Iš Daujėnų  žygio „Laisvės ir kovų takais“  dalyviai pedalus mynė Pumpėnų link. Maloni staigmena laukė Rinkūnuose: vietos bendruomenės atstovai ratuotus svečius pasitiko su muzika, vėliavomis , sveikinimo šūksniais. „Pasijutome kaip žvaigždės!“, – juokėsi dviračių žygio koordinatorius ir gidas G. Balčiūnaitis. Už šiltą sutikimą ir pabendravimą dviratininkai dėkoja bendruomenės slaugytojai Virginijai Ramanauskienei ir kitiems bendruomenės nariams.

Net pora valandų žygeiviai praleido Pumpėnuose, kur šurmuliavo miestelio 460-osioms metinėms skirti renginiai. Jėgų tolesnei kelionei suteikė gardi kareiviška košė, kuria vaišino joniškėliečio Sigito Ilgučio vadovaujamos kuopos šauliai. Iš linksmybėse paskedusio Pumpėnų miestelio dviratininkai „Via Balticos“ atkarpa mynė į Gegabrastos kaimą.  Jame patirtais įspūdžiais ketvirtadienio „Darbe“ pasidalino tauragiškė Lina Bernotienė.  Vadinamuoju  „beždžionių tiltu“ per  Lėvenį dviratininkai persikėlė iš Gegabrastos į Toliūnus. Paskutinė stotelė prieš galutinį kelionės tikslą – Pušalotas. Žygeiviai apžiūrėjo miestelio medinę bažnyčią, ant savanorių kapų uždegė atminimo žvakeles. Nuplovę kelionės prakaitą  miestelio tvenkinyje, dviratininkai išskubėjo į paskutinį žygio tašką  – Joniškėlį. „Joniškėlio respublikos“ riboženklį  jie pasiekė apie 18 val. 30 min. G. Balčiūnaitis apibendrino žygio rezultatus, padėkojo jo dalyviams už ištvermę – ne juokas karštą dieną numinti 65 kilometrus ir kiekvienam įteikė sertifikatą.Šilti padėkos žodžius tarti  G. Balčiūnaičiui, vaizdžiais ir įdomiais pasakojimais praturtinusiam žygeivių žinių bagažą apie Pasvalio kraštą. Dalis dviračių  žygio „Laisvės ir kovų takais“ dalyvių  pernakvojo palapinėse prie Karpių dvaro, o sekmadienį G. Balčiūnaitis jiems prie paminklo artilerijos karininkui Jonui Stapulioniui papasakojo svarbiausius Joniškėlio istorijos fragmentus.

Sigitas KANIŠAUSKAS

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.