Tomo Maikštėno foto reportažas iš „Užgavėnių su meilės prieskoniu“.
Komentuoti su „Facebook “
Labai grazi svente, saunuoliai persirengeliai kad nepatingejo ruosti kostiumus:)
P. Tomai (berods Morkūnas) mano nuoširdus patarimas: nerašykite apie tai ko neišmanote ir nejuokinkite svieto. Bekabinant makaronus žmonėms ant ausų, gali jie pradėti kristi ant jūsų ausų. Man jūsų vietoje būtų gėda dėl tokių straipsnių, kaip: „Lietuvoje ūkininkai klesti arba nuoširdūs žmonės pasiekia viską”. Šiandien dar vieną „šedevrą” mačiau, bet jis greitai dingo.
Ponaiti Morkūnai, pasirodo, kad yra ir daugiau suabejojusių Jūsų „stogo dangos“ patikimumu: visiškai ir nesvyruodamas pritariu Ū k i n i n k o patarimui! Neberašykite nei apie stogų dangas, siurblius, megztas sukneles, sargius ir t. t. Nebejuokinkite „Joniškėlio“ svetainės skaitytojų savo analfabetiškumu žemės ūkio, technikos, statybos, tekstilės, net priemonių nuo pastojimo etc. srityse. Visos šios desperatiškos stangos yra ne kas kita, kaip Tamstos įstrigusio reklamos biznelio šešėliai. Geriau keliaukite, dainuokite, „koučingaukite“ lengvatikiams, laiks nuo laiko pasigrožėkite savo atvaizdu veidrodyje (koks skaistus narcizas, argi ne!?.)… Veiklos daug, tik nebeprofanuokite tikrų, žmonėms iš ties n a u d i n g ų žinių!
Comments are closed.
Šaunuoliai Užgavėnių rengėjai. Jeigu būčiau turėjusi galimybę dalyvauti, tai tikrai šventėje būčiau dalyvavusi. Deja…
Atsiprašau pono Viktoro, kad jau antrą kartą rašau ne į temą, nes kitur nesuradau vietos.
Ponaiti Tomai Morkūnai, galiu Jus paguosti, kad be jūsų yra ir daugiau reiškiančių savo nuomonę apie tai ko neišmano, tai Jums tiktų į porą „žolininkė“ panelė Adelė Karaliūnaitė. Atsitiktinai pakliuvo man į rankas 2014 m. lapkričio mėn. 7 d. laikraštis „Kauno diena“, kuriame p. Asta Aleksėjūnaitė išguldžiusi, ką jai priburė panelė Adelė Karaliūnaitė apie žiemos pažertas staigmenas. „…smarkių arktinių šalčių sulauksime sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Ko gero, susidarys arktinio šalčio kupolas. Įsivyraus labai šalto, sauso ir giedro oro laikotarpis“, aiškino žolininkė. „Pernai visi šaukė, kad žiemkenčiai iššalo, o aš manau, kad juos nukepino saulė, nes nebuvo sniego“, – kalbėjo Karaliūnaitė. Neįsivaizduoju, kokia reikia būti neišmanėle, kad taip pasakyti. Ji patarė prieš pat didelius šalčius subadyti žemę medžio vainiko dydžio apskritimu ir į duobeles pripilti kalkių. Jos tarnaus kaip trąša ir apsaugos nuo šalčių. Nežinojau ar juoktis ar stebėtis, kad atsiranda žmonių norinčių patekti į spaudą bet kokia kaina. Nuo kada kalkės yra naudojamos tręšimui. Ar badoma žemė tam, kad geriau šaltis pasiektų šaknis? Kalkinama tiktai rūgšti žemė (durpinga). Na, neaiškinsiu, ką reikia daryti, nes kam reikia, tas žino.
Toliau panelė Karaliūnaitė buria iš kavos tirščių: „reikėtų stebėti, kokia bus pilnatis, tai tokios bus Kalėdos“ ir t.t.
Kai žmogus blaškosi iš vienos vietos į kitą, paprastai jo sugebėjimai būna menki visose srityse. Neveltui yra sakoma: „Devyni amatai – dešimtas badas“. Aš Jums, panele Adele Karaliūnaite, net nusususios katės neduočiau gydyti.