Joniškėlio gyventojai mieliau renkasi kredito bendroves, o ne bankus

Palyginus neseniai pasaulyje praūžusi finansinė krizė nepralenkė Lietuvos ir paliko išties nemažai padarinių, vienas jų – dažnas žmogus pritrūko pinigų. Tuometinė finansinė ir ekonominė situacija sudarė puikią terpę steigtis kredito bendrovėms, kurios tapo išeitimi daugeliui žmonių, susidūrusių su trumpalaikiais finansiniais sunkumais.

Šiandien Lietuvos vyriausybė džiaugiasi, kad Lietuvos ekonomika auga, o žmonių gyvenimas po truputį gerėja. Visgi, dažnas Lietuvos pilietis to nejaučia ir toliau beviltiškai bando išspręsti savo finansines problemas. Greitosios ar trumpalaikės paskolos padeda bent trumpam pataisyti finansinę situaciją, bet problemų neišsprendžia, ypač tada, kai prireikia pinigų didesniam pirkiniui – nekilnojamajam turtui įsigyti, verslo įdėjai įgyvendinti ir pan. Tai pastebėjusios kredito bendrovės, pasinaudojo situacija ir pradėjo tekti ilgalaikes paskolas. Paradoksalu tai, kad dalis visuomenės, kuri kritikuoja tokį skolinimosi būdą, nevengia naudotis kredito bendrovių teikiamomis paslaugomis. Ne išimtis ir Joniškėlio gyventojai. Dažnas jų teigia, kad iš dviejų blogybių, banko ar kredito bendrovės, mieliau renkasi pastarąjį variantą, nes bankais tiesiog nebepasitiki.

Kodėl bankai prarado klientų pasitikėjimą?

Specialistų teigimu, dėl susidariusios situacijos yra kalti tik patys bankai, kurie po  pasaulinės finansinės krizės taip susiveržė diržus, kad paprastas statistinis Lietuvos gyventojas, apie būsto paskolą gali tik pasvajoti.  2007 m. paskolos būstui buvo duodamos gana lengvai, šiandien situacija radikaliai pasikeitusi. Kai kurie komerciniai bakai teigia, kad dviejų asmenų šeima gali gauti paskolą būstui, jei atskaičiavus mokesčius, jiems lieka apie 730 eurų. Jei šeimoje dirba abu sutuoktiniai tokia suma neatrado beprotiškai didelė. Visgi, čia ir padeda lįsti biurokratiniai slenksčiai, kuriuos perkopti paprastam žmogui nėra taip paprasta.

Visų pirma, būtina sumokėti pradinį įnašą, kuris sudaro 10-15 proc. būsto vertės, įrodyti savo gaunamas pajamas, kai kuriais atvejais reikalingas jau turimo turto įkeitimas bankui. Be to, ir būsto paskolos palūkanos yra gana auštos. Galu gale ne visada pavyksta gauti norimos paskolos sumos, nes klientas tiesiog neatitinka banko keliamų standartų. Žinoma, iš dalies galima suprati ir pačius bankus, kurie rūpinasi savo gerove, tačiau specialistai teigia, kad kol bankai vėl neatlaisvins diržų, situacija nesikeis ir vis daugiau žmonių rinksis kredito bendroves, kuriose ilgalaikė paskola suteikiama paprastesniu principu.

Kodėl ilgalaikės paskolos?

Joniškėlio gyventoja Jolita su vyrų Matu teigia, kad norėdami įsigyti būstą net nesvarstė kreiptis į banką, o pasirinko vieną kredito bendrovių, nes joje ilgalaikę paskolą gauti yra tiesiog paprasčiau ir greičiau. Visgi, nereiktų apsigauti, kad tokio pobūdžio paskolos nėra dalinamos labai lengvai, kredito bendrovės, kaip ir bankai, privalo įvertinti asmens gaunamas pajamas, kreditingumo istoriją bei atlikti rizikos analizę ar klientas sugebės laiku ir tvarkingai mokėti įnašus su palūkanomis. Be to, jei asmens kreditingumo istorija nėra labai tvarkinga, kredito bendrovė taip pat gali pareikalauti užstato arba laiduotojo, kuris laiduotų, kad paskolą sugebėsite grąžinti laiku, o kraštutiniu atveju grąžintų už jį.

Kita vertus, kredito bendrovės suteikia savo klientams lankstesnes paskolos grąžinimo sąlygas. Esant nenumatytai situacijai, kelis kartus galima atidėti įmokos mokėjimo terminą. Tad šiuo klausimu kreditoriai yra šiek tiek supratingesni.

Skolintis iš banko ar kredito bendrovės yra asmeninis žmogaus pasirinkimas, tačiau specialistai teigi, kad kol bankai nepakeis savo politikos vartotojų atžvilgiu ir toliau darys tokius nepopuliarius sprendimus, kaip iš bankomatų išsigryninamų pinigų apmokestinimas, žmonės ir toliau ieškos alternatyvų, kaip greičiau ir paprasčiau pasiskolinti.