Gandro gyvybė neverta pareigūnų pastangų

Prieš gerą savaitę joniškėliečiai neramiai stebėjo širdį veriančią paukščio agoniją. Pavakarėje, Pirties gatvės gyventojai pastebėjo, kad ant elektros tiekimo stulpo įrengto gandralizdžio krašto žemyn galva kabo jaunas gandriukas. Lizdo žabuose įstrigusi koja neleido paukščiui pakilti ir jis bejėgiškai geso žmonių akyse.

Nežinodami ką daryti, susirūpinę gyventojai paskambino informaciniu numeriu 118. Juos sujungė su Kaune įsikūrusia Gyvūnų globėjų asociacija. Šios atstovai pažadėjo atvažiuoti ir padėti… pirmadienį. Paprieštaravus, kad gyvūnas neišgyvens (visa istorija vyko ketvirtadienį), gyvosios gamtos globėjai pasiūlė kreiptis į elektrą tiekiančią įmonę, kad jos specialistai įliptų į stulpą ir išgelbėtų nelaimėlį. Kol susirinkusieji laukė elektrikų, į paukščio gelbėjimo operaciją įsijungė apylinkių seniūnas Sigitas Ilgutis. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Specialistas kitame telefono laido gale pažadėjo susisiekti su reikiamais specialistais ir išspręsti problemą. Po kurio laiko seniūnui paskambino budintis Aplinkos apsaugos ministerijos tarnautojas, išsiaiškino situaciją ir pažadėjo, jog apie įvykį informuos ugniagesius.

Kol vyko telefoniniai pokalbiai – atvyko budinti elektrikų brigada. Nustatė, kad elektros linija nepažeista ir, pareiškę, kad gandrų gelbėjimas nėra jų darbas, išvažiavo savais reikalais.

Ugniagesių vis nebuvo, o vargšas gandriukas kuo toliau, tuo labiau silpo. Skambutis į Panevėžio gyvūnų globos draugiją nepaguodė – jiems uždrausta priglausti laukinius gyvūnus. Tuo užsiima valstybinį konkursą laimėjusi Gyvūnų globėjų asociacija.

Situaciją netikėtai išsisprendė pati. Vargšą paukštelį pastebėjo pro šalį einantis joniškėlietis Audronis Mainionis. Vyras iš namų atsinešė į stulpus lipti skirtas kabes ir niekieno neprašomas išgelbėjo nelaimingą gyvūną. Gandrą globoti pasiėmė jauna šeima.

Viskam pasibaigus, maždaug po dviejų valandų, seniūnas sulaukė skambučio iš ugniagesių, su klausimu: „Kur tas jūsų gandras?“

Kitą dieną seniūnas dar kartą susisiekė su Gyvūnų globėjų asociacija, kurios atstovai labai maloniai patarė, kaip ir kuo maitinti sužeistą gandrą, bei pažadėjo atvažiuoti pirmadienį.

Nesunku nuspėti, kad prabėgus savaitgaliui, niekas taip ir neatvažiavo… Liūdnas pirmadienis buvo ir paukštį priglaudusiems žmonėms – jų globotinis nugaišo…

Situaciją pakomentuoti paprašėme Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkę, žurnalistę Rūtą Liberienę.

– Tokių skambučių su pagalbos prašymais sulaukiame labai daug. Išskris gandrai, prasidės gulbės… Tačiau mūsų rankos surištos. Laukinių gyvūnų globa ir priežiūra užsiima Gyvūnų globėjų asociacija, kuri yra laimėjusi konkursą ir gauna valstybės finansavimą. Nors būtų sunku pasakyti už ką jie gauna pinigus, nes praktiškai niekada nereaguoja į skambučius: ar tai būtų gandras, ar stirniukas, ar gulbė. Kraštutiniu atveju esam priversti nelegaliai globoti tokius nelaimėlius, nors už tai mums gresia baudos, – sakė Rūta Liberienė.

Nesinori dramatizuoti, juk tai tik „kažkoks gandras“ (vieno atsakingo pareigūno ištarti žodžiai). Tiesiog norisi paklausti, ar neišauš kada tokia diena, kai žmogus (ne paukštis) nesulauks pagalbos vien todėl, kad tai neatitiks kažkieno instrukcijos, plano ar direktyvos?