Humoro medis – mūsų kraštietės rankose

Nors liaudies patarlė sako, kad nuo didžio iki juokingo – vienas žingsnis, bet didžios dvasios žmogus net ir menkniekį gali paversti didžiai juokingu. Tą patvirtina mūsų krašto garbios literatės Bronislavos Černiauskienės rankose laikomas Humoro medis“. Jis Bronytei įteiktas balandžio 2 dieną Kupiškio rajono kultūros centro Skapiškio padalinyje vykusiame humoristinių eilėraščių konkurse „Humoro medis“. Konkursą organizavo labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“ ir fondo literatų klubo Skapiškio literatų grupė, vadovaujama Aldonos Lavickienės.
Konkursas organizuotas Kupiškio rajono Skapiškio miestelyje, siekiant suaktyvinti literatų (poetų) veiklą viešame visuomeniniame gyvenime (tarp miestų ir rajonų) jų pastangas kurti, bendradarbiauti su vietos bei šalies žiniasklaida ir literatų klubais, artimiau susipažinti su naujausia literatų-poetų-humoristų kūryba, pasitikrinti savo sugebėjimus, būti pastebėtiems, įvertintiems ir paskatintiems.
Konkurse kviesti dalyvauti literatai-poetai-humoristai nuo 18 metų nepriklausomai nuo profesijos, gyvenamosios vietos ar tautybės. Savo eiles jam pateikė 45 autoriai iš visos Lietuvos. Trys geriausių eilių autoriai buvo apdovanoti literatūrinio fondo ,,Baltasis balandis“ laureatų diplomais, prozininkės Aldonos Lavickienės įsteigtu prizu-statulėle
Humoro medis“. Konkurso rengėjai susirinkusiems literatams įteikė staigmeną – knygą „Aimanos brūzgynuos“, kurioje patalpintos jų konkursinės eilės.

Norisi pasidžiaugti garbios mūsų kraštietės sėkme respublikiniuose literatūriniuose aruoduose, padėkoti jai už pamokymus mums: kad ir kaip būtų sunku, nežiūrint į nieką siekti gėrio ir šviesos aukštumu. Linkime Bronytei Dvasios stiprybės naujuose išbandymuose.

Bibliotekininkė Genė Rakauskienė

Nuotrauka Reginos Grubinskienės

APIE KARĄ 

Dvi kūmutės kalbas varo:

– Kad žinotum, tuoj bus karas.

– Bus, sesyte, bus, – girdėjau!

Bet kaimynė čia priėjo:

– Ką čia jūs politikuojat,

Pietų virti nekulniuojat? –

Jas rimtai kaimynė bara:

– Vyrai grįš – tikrai bus karas!

2016 metai.

 

APIE INTERNETĄ 

Oi močiutei galvą sopa:

Ko anūkai nesimoko –

Neberašo, nebeskaito,

Gal galvelės jiems perkaito?

Vaikai lindi internete…

Kas yra tas ne-te, ne-te? –

To močiutė nesupranta.

Ką vaikai jame ten randa?

O vaikai tiktai krizena:

Mes šiuolaikiškai gyvenam.

Kam dar vargti, galvon dėti –

Viską randam internete.

Prie kompiuterio prisėdus,

Pasimiršta visos bėdos,

Jie ten žaidžia, skaito, piešia –

Jokia jėga neatplėši.

Mama pyksta, tėtis baras:

Elkitės vaikai kaip dera!

Pupos, morkos neravėtos –

Jums tik rūpi internetas.

Jiems tėvai neranda vaisto,

O vaikai tik pasimuisto:

Netrukdykit, mama, tėte,

 

Mes klajojam internete!

Ir suaugę, ir jaunimas

Internete kelią skinas.

Ten ir vienišos mergelės

Naršo pažinčių skyrelį…

Pasiekia močiutę gandas –

Jos jaunikius ten suranda.

Jinai galvą pasikaso:

Gal ir aš ten ką surasiu?..

2008 metai.

 

APIE RŪTAS 

Kad laisviau gyventi būtų,

Panos nebesėja rūtų.

Žino, jeigu jas pasėtų,

Tai ir saugoti reikėtų.

O dabar tik trali vali

Jau nuo dvylikos metelių.

Jos tėveliams neberūpi,

Mamos kuičiasi po ūkį.

Tik po laiko apsižiūri,

Kad jau vaikas vaiką turi.

Griebia šluotą ir pagaikštį…

Kam dar veltui laiką gaišti?

2012 metai.

 

JAUSMAI 

Tarsi žirgas nartus

Blaškos mano jausmai.

Suvaldyt negaliu,

Dar užtryps mirtinai.

Pažabosiu jausmus,

Pasiimsiu botagą.

Ir vėl arsiu ramiai

Sau gyvenimo vagą.

2014 metai.

 

VERKIA MORALĖ.

Musė voratinkly supas –

Ją tenai voras įvarė.

Rauda moralė suklupus:

– Kas tiems žmonėms pasidarė?

Ko gi visi taip padūko? –

Jai ašaros skruostais sruvena.

Ko ant moralės supyko?

Ko palaidai taip gyvena?

Vedasi, pykstasi, skirias

Gal net po dvidešimt kartų.

Ašaros kūdikiams byra,

Dienos vaikystės apkarto.

Kas sulaikys tėvo ranką,

Keliant pilstuko stiklinę?

Kas sutramdys girtų smurtą? –

Klausia vaikai nusiminę.

Nejau niekas padėti negali,

Nenori pajudinti piršto?

Ir rauda vienišė moralė –

Žmonės moralę pamiršo.

2013 metai.

 

PAGALBOS ŠAUKSMAS 

Gelbėkit, skęstu! –

Nusigandus šaukiu.

Skęstu į gelmę

Tavųjų akių.

Kas mane gelbės,

Kas ranką paduos,

Kas iš tavųjų

Akių išvaduos?

2014 metai.

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.