– Smalsumas ir nerimas – visas mano gyvenimas, – sako knygos „Minčių brasta“ autorė, nereikonietė Stanislava Vaitekūnienė.
– Smalsumas ir nerimas – visas mano gyvenimas, – sako knygos „Minčių brasta“ autorė, nereikonietė Stanislava Vaitekūnienė.

Sugebėję prisijaukinti žodį

Pasaulinės poezijos dienos išvakarėse Meškalaukyje, daugiafunkcio centro salėje vyko rajono poetų susibūrimas „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį“. Šią plunksnos brolių sueigą drąsiai galima vadinti tradicine – Meškalaukyje ji vyksta jau penktus metus iš eilės.

Niekas nepaneigs, kad meškalaukiečiai neabejingi poezijai. Dėl to reikėtų „kaltinti“ ne tik čia gyvenančius ar iš čia kilusius poetus bei rašytojus, tačiau ir nepailstančią jų globėja, ilgametę bibliotekininkę Genę Rakauskienę.

Moteris atkakliai pratina savo kaimo gyventojus prie poezijos. Pamažu, neskubant, nuoširdžiai. Dirba taip, kad pirmiausiai pačiam būtų gera bei jauku. Ir tai veikia. Žmonės ateina, atsiveda savo vaikus, artimuosius.

Nors tokioms Meškalaukyje vykusioms sueigoms suskaičiuoti, ko gero, neužtektų abiejų rankų pirštų, Genė kiekvieną kartą jaudinasi taip, lyg tai būtų pirmas kartas. Jos balsas drebėjo ir tą saulėtą popietę, kai susirinkusiesiems tarė: „Sveiki atvykę į žodžio ir knygos šventę!“

Būtumėm juk seniai žuvusi tauta, jei nebūtumėm tarp savų turėję kilnių žmonių, kurie silpnesniais

broliais visada rūpinosi ir kėlė juos… Juk tik vieni kitus šelpdami, gyvos dvasios išlikome…“ Taip kone prieš šimtą metų kalbėjo rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Garsios kraštietės, filantropės gyvenimas bei darbai tą popietę buvo prisiminti ne atsitiktinai – šiemet, kovo 18 d. buvo minimos 155-sios jos gimimo metinės.

Iškilios asmenybės atminimas buvo pagerbtas Tylos minute. Po to skambėjo Nijolės Stepulienės sukurta daina „Gabrielė“ (žodžiai B. Černiauskienės).

Viename interviu garsus šių laikų aukštuomenės gyvenimo kritikas drėbtelėjo: „Jei sugebi eiliuoti, tai dar nereiškia, kad turi teisę rašyti eilėraščius“. Tačiau kaip nubrėžti ribą tarp to kas yra „mėgėjiška“ ir „profesionalu“, tarp „banalu“ ir „nuoširdu“, tarp „menas“ ir „iš širdies“?

Kaimo poetų ir rašytojų kūrybos stiprybė, ko gero, ir glūdi ne įmantriose formose ar intelektualiuose simboliuose, o paprastume. Jų kūryba – tai savotiška „gyvenimo kardiograma“, kurioje sužymėti kasdieniai džiaugsmai, vargai ir viltys.

Tą patvirtino ir buvusi meškalaukietė, kultūros darbuotoja Bangutė Likpetrienė, kurios poezijos

knyga „Mano pavasariai“ buvo pristatyta popietės metu.

Buvimas čia – džiugina ir spaudžia ašarą, – susirinkusiesiems sakė poetė. – Šioje knygoje – mažais trupinėliais virtęs mano laisvalaikis, kasdienybė ir vienatvė.

B. Likpetrinė kalbėjo trumpai ir pristatyti save leido „trupinėliams“ – eilėraščiams. O juose buvo… pavasaris! Lengvose, dainingose, nesunkiai įsimenančiose eilutėse švietė saulė, tirpo sniegas, pirmosiomis pavasario gėlėmis pražydo mūsų tėviškė…

Kai gavusi šią knygelę, grįžau namo – perskaičiau vienu ypu, net striukės nespėjau nusivilkti, – šmaikščiai kalbėjo poetė, buvusi bibliotekininkė Aldona Astrauskienė, kuri tą popietę pristatinėjo nereikonietės Stanislavos Vaitekūnienės knygą „Minčių brasta“. – Poetė yra aktyvi literatų klubo „Užuovėja“ narė, turinti savitą stilistinę raišką, gebanti savo mintis išreikšti įdomiomis metaforomis. Knygą sudaro dvi dalys. Vienoje – kūryba, kitoje – novelės, straipsniai, įvairių renginių aprašymai.

Gerokai kuklesnė buvo pati autorė.

Smalsumas ir nerimas – visas mano gyvenimas. Kiekvienas eilėraštis atspindi to momento jausmą ir mintį, – sakė knygos autorė.

Tėvai, kaimynai, vaikai, gimtasis sodžius ir kasdienė duona – apie tai savo eilėse pasakoja Stanislava.

Poetės laukė staigmena. Specialiai naujos knygos sutiktuvių proga, Joniškėlio kultūros namų direktorė Nijolė Stepulienė, Stanislavos Vaitekūnienės eilėraštį pavertė daina. Nereikonietė naujo kūrinio klausėsi su ašaromis akyse.

Sambūrio dalyviai skaitė savo eiles, dainomis virtusius posmus atliko Švobiškio moterų ir Meškalaukio „Bočių“ ansambliai, tad smagių bei jausmingų akimirkų tą popietę tikrai netrūko. Visus ypač sužavėjo šešiametis Ugnius Streikus, kuris su išskirtiniu teatrališkumu deklamavo savo senelio, buvusio Joniškėlio miesto seniūno Stepono Rimkaus eilėraščius.

Meškalaukiečiai eilinį kartą įrodė, jog myli ir sugeba prisijaukinti žodį…

 

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.