Press "Enter" to skip to content

Taip būna tik Joniškėlyje

Už joniškėliečius! Už Joniškėlio miestą! Už Lietuvą!“ – trimis patrankos salvėmis skelbiama 410- ojo Joniškėlio gimtadienio pradžia. Šalia miesto Angelo susirinkusi minia rikiuojasi į margaspalvę klegančią koloną.

DSCF6634

Kiekvienais metais trečiąjį liepos savaitgalį vykstanti miesto šventė sukviečia žmones iš pačių tolimiausių kraštų, tad nereikia stebėtis, kad būtent tą dieną vyksta įvairiausi klasės, studijų draugų giminių susitikimai.

Kolonoje regiu ir savo kaimyną, ir seniai nematytą klasės draugę, ir iš Airijos savaitei parlėkusį pažįstamą. Kas aplankyti tėvų, kas pas draugus, o kas tiesiog – į miesto šventę. Daugybė jaunimo. Iš pirmo žvilgsnio – svetimi ir nepažįstami. Tačiau pažvelgus atidžiau, jų veiduose išvystu kažkur matytus bruožus. O kai prieina mama ar tėtis, nežinia išsisklaido tarsi rūkas – tai svetur gyvenančių joniškėliečių vaikai…

Žygiuojame centrine Vytauto gatve. Praeiname seniausią Lietuvoje, prieš du šimtus metų Vilniaus universiteto įkurtą Joniškėlio ligoninę. Būtent čia, po Petkevičių šeimą menančiais devyniolikto amžiaus pradžios skliautais, tądien vyko unikali paroda „Joniškėlio krašto istorija Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“. Tie, kas rado laiko ją aplankyti, buvo nustebinti ne tik retais, didžiąją Lietuvos istoriją menančiais dokumentais, bet ir neįtikėtinai informatyviu Eugenijaus Petrovo pranešimu. Iš Meškalaukio kilęs Nepriklausomybės akto signataras keletą pastarųjų metų tyrinėja Joniškėlio ligoninės istoriją, tad susirinkusiesiems pažėrė krūvą intriguojančių faktų apie šią seniausią iki šiol veikiančią medicinos įstaigą. Svečias pažadėjo, jog su išskirtine Joniškėlio ligoninės praeitimi netrukus galės susipažinti ir visa Lietuva – jis rengia knygą, kuri pasaulį turėtų išvysti per ateinančius du metus.

DSCF6624

Eisena juda tolyn. Jos priešakyje – baikerių kolona. Kurtinantis plieninių žirgų riaumojimas žadina miestą iš popietinio snaudulio ir dar kartą primena – mieste šventė!

DSCF6647

Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę panteone prisimename nelengvas, tačiau nuotykių ir avantiūrizmo kupinas mūsų prosenelių kovas. Pasvalio savanorių kuopos šaulių salvėmis pagerbę žuvusiuosius, patraukiame į miesto sodą.

Kasmet joniškėliečiai pagerbia labiausiai miestui ir kraštui nusipelniusias asmenybes. Tiems, kurie savo gyvenimą ir darbą atidavė Joniškėliui, suteikiamas Garbės piliečio vardas. Nors iki paskutinės akimirkos stengiamasi išlaikyti paslaptį kam atiteks šis garbingas titulas, šiemet nugalėtojo vardas buvo aiškus jau gerokai prieš šventę.

DSCF6717

Kažkada jis save įvardijo kaip meilės tremtinį, tačiau į Aukštaitiją atvykęs žemaitis čia surado ne tik mylimą žmogų. Šis kraštas tapo neatsiejama jo gyvenimo ir kūrybos dalimi. Šio žmogaus dėka Joniškėlis tapo Šiaurės Lietuvos perlu. Poetas, išradėjas, Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas, buvęs ilgametis miesto seniūnas. Tai – Steponas Rimkus. Būtent jam šiais metais atiteko Joniškėlio miesto Garbės piliečio regalijos. Kad asmenybė verta šio titulo, buvo galima pajusti ir girdint džiaugsmingas susirinkusios minios ovacijas.

Solenizantui miesto seniūnas Sigitas Ilgutis užrišo atminimo juostą bei įteikė Garbės piliečio vardą liudijantį sertifikatą. Steponą Rimkų sveikino Vilniaus joniškėliečių klubo „Mažupė“ prezidentė Violeta Veličkienė bei Joniškėlio kultūros centro darbuotojos.

Kai svečiai užsuka į Joniškėlį, jie nepaliauja stebėtis čia tvyrančia švara ir tvarka. Ir nors dauguma tai ką mato, vadina stebuklu, magiško čia nėra nieko. Pradžios reikėtų ieškoti šviesios atminties seniūnės Genovaitės Motuzienės darbuose, kuriuos vėliau su didžiuliu užsidegimu perėmė Steponas Rimkus. Seniūnija tvarkė miestą, o gyventojai savo sodybas. Kasmet grožio „bacila“ užsikrėsdavo vis daugiau ir daugiau žmonių, tad nieko nuostabaus, jog šiandien turime žydintį ir išpuoselėtą Joniškėlį.

Smagu, kad norinčių gražiai gyventi gretos nemažėja ir seniūnijai kasmet vis sunkiau išrinkti geriausius. Šventės metu buvo paskelbti gražiai šiais metais savo sodybas tvarkantys joniškėliečiai. Trečioji vieta atiteko Salomėjos Nėries gatvėje gyvenantiems Renatai ir Zenonui Tinteriams. Antrosios vietos regalijos atiteko J. Tonkūno gatvėje nuosavą sodybą puoselėjantiems Egidijui ir Jolantai Baltaragiams. Na, o gražiausios sodybos titulas atiteko Leonui ir Genei Šimoliūnams. Jų Maironio gatvėje esanti sodyba išsiskiria rafinuota ir preciziškai sutvarkyta aplinka.

DSCF6811

Gražiausių sodybų apdovanojimais buvo baigta oficialioji šventės dalis. Prasidėjo kiekvieno skoniui ir kišenei tinkamos linksmybės! Šventinė joniškėliečių eisena. Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Petrovas pristatė iki šiol negirdėtą Joniškėlio ligoninės istoriją. Joniškėlio Garbės pilietis Steponas Rimkus. Šventės metu buvo pristatytas naujai sukurtas Joniškėlio choras „Volungė“.

DSCF6724

Visus maloniai stebino kiek nedrąsaus, tačiau ambicingo, naujai suburto Joniškėlio choro „Volungė“ (vadovė – Jolanta Giedraitienė) pasirodymas. Tiek vietiniai, tiek svečiai noriai apžiūrinėjo ir fotografavosi greta galingos, iš aplinkinių ūkių suvežtos žemės ūkio technikos. Nors šių eilučių autoriui taip ir nepavyko paragauti (bandžiau „dasimušti“ keturis kartus), tačiau tie, kam teko, iš širdies gyrė tą vakarą verdamus ypatingus Raubonių bendruomenės virtinius, kurie puikiai derėjo su joniškėlietiška gira…

DSCF6896

Kažkas šokinėjo ant batuto, šaudė šaudykloje ar jodinėjo poniais, o kažkas rūpinosi savo sveikata. Visuomenės sveikatos biuro specialistės kartu su sergančiųjų cukriniu diabetu draugijos „Sveikata“ narėmis ne tik kvietė pasitikrinti sveikatą, bet ir mokė pirmosios pagalbos pagrindų.

Šventės dalyviai galėjo išsitirti cukraus kiekį kraujyje, pasisverti, pasidaryti kūno kompozicijos analizės testą (svoris, kūno masės indeksas, kūno riebalų kiekis, raumenų masė, vandens kiekis, kaulų masė), bei pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą.

Na, o tie, kam sveikata buvo nė motais, šlamštė dešreles su kopūstais ir klausėsi muzikos. Nors charizmatiškiesiems „Išjunk šviesą!“ nepavyko iki galo išjudinti publikos, ovacijų ir reikalavimo pakartoti jie tikrai sulaukė.

DSCF6907

Tuoj po „žvaigždžių“ pasirodymo, į sceną lipo jurgėnietis Faustas Petriškis. Dar prieš renginį šventės organizatoriai sulaukė ne vienos pastabos, kad esą nelogiška po tokios trankios ir žinomos grupės kokia yra „Išjunk šviesą!“, į sceną leisti niekam nežinomą vaikiną. Tačiau taip kalbėti galėjo tik tie, kas niekada nėra girdėjęs Fausto. Tiek su scena, tiek su įsismarkavusia publika jaunasis dainininkas susitvarkė puikiai – jo, kartu su multiinstrumentalistu Vincu Linkevičiumi atliekamas dainas žiūrovai priėmė labai šiltai.

DSCF6914

Aidi fanfaros. Minia nuščiūva. Vyrai pagarbiai lenkia galvas, moterys sustingsta reveranse… Miesto sode – karalius ir karalienė!

„Mes Augustas III Saksas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, Saksonijos kurfiurstas, skelbiame, kad, atsižvelgdami į Plungės seniūno, kilmingojo Jokūbo Ignaco Karpio akivaizdžius nuopelnus mums ir Respublikai, maloningai teikėmės leisti jo tėvonijos valdose, Upytės paviete, steigti Johaniškėlio miestą…“

DSCF6946

Kaip ir prieš 280 metų, Jo didenybė pakartoja Karpiams suteiktą privilegiją ir dovanoja miestelėnams „Pajiešmenių Brass“ orkestro koncertą…

Vario šėlsmą keičia gaivališkas jaunatviškas siautulys, kurį sukelia ant scenos užlipę „Benjamins“ vyrukai. „X Faktorius“ finalininkai tikrąja to Gražiausiai tvarkomos sodybos titulas atiteko Leonui ir Genei Šimoliūnams. žodžio prasme „ištaško“ publiką. Populiarius, tiek lietuviškus, tiek angliškus šlagerius, publika traukia kartu su atlikėjais, o kojas į muzikos taktą kilnoja net didžiausi niurzgliai.

Dvidešimt trečia valanda. Mažupės pakrantė sausakimša. Aidint Gyčio Paškevičiaus „Mano kraštas“, šauna fejerverkai. Danguje vykstanti fejerija atsispindi tūkstančiuose akių. Tai šventės kulminacija, kurios kiekvienas dalyvis bent akimirkai pasijunta esąs dalis to, kas vadinama „Joniškėlio respublika“. Taip būna tik kartą metuose ir tik vienoje pasaulio vietoje – Joniškėlyje.

 

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Renata Renata 27 liepos, 2021

    Labai smagu, kad grožio, švaros, tvarkos, estetikos puoselėjimas tapęs tradicija. Ir nemanau, jog dėl apdovanojimo žmonės tą daro, juk patiems smagiau gyventi jaukioje ir tvarkingoje aplinkoje. Šiais metais ieškojome kas įmonės fasadą galėtų nuplauti https://www.vitaresta.lt/lt/paslaugos/kitos-valymo-paslaugos/fasadu-plovimas.htm nes savo jėgomis tą padaryti ko gero neįmanoma.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.