„Taip!“ – vaikiškais skardžiais balseliais nuskambėjo Meškalaukio daugiafunkcio centro salė Laisvės gynėjų dienos pavakary, kai renginį vedusi bibliotekininkė Genė Rakauskienė susirinkusiųjų paklausė: „Ar gintumėt televizijos bokštą šiandien?“ Vaikai atsakė ne proto, o jausmų balsu.
Kaip ir kasmet, minint Laisvės gynėjų dieną, bibliotekos languose sužibo atminimo žvakutės. Trapi jų šviesa priminė besiplaikstančias laužų ugnis prie Parlamento rūmų, tamsą skrodžiančius tankus, žyrančias automatų papliūpas, besimeldžiančią, giesmes giedančią minią, virpantį Eglės Bučelytės balsą. Kol mes gyvi, tol atmintis mums neleis užmiršti…
Visiems tą dieną užsukusiems į biblioteką ir daugiafunkcį centrą prie krūtinės buvo prisegtos vaikų pagamintos neužmirštuolės, kad primintų Laisvę gynusius.
Vaikų deklamuojamos eilės, „Bočių“ ansamblio atliekamos dainos suvirpino primirštus meilės Lietuvai klodus, šaukte šaukė prisiminti, kad Tėvynė yra tik viena, kitos nebus… Įspūdį dar labiau sustiprino ekrane rodomi archyviniai Sausio 13-osios kadrai.
Veikė spaudinių ir konkurso „Aš myliu laisvą Lietuvą“ vaikų piešinių parodos. Organizuoti šį konkursą padėjo Meškalaukio bendruomenės pirmininkė, mokytoja Vaida Norvaišienė. Kiekvienas parodos dalyvis buvo apdovanotas prizais.
Tiems, kurie išdrįsta sakyti – kas man ta Lietuva, ji man nieko neduoda, drįstu paklausti – ar daug jai davėte jūs? Ar nors kiek pagražinot jos suniokotą aplinką, pasodinot gėlę, medelį, ar nors kartą padėjote mažesniam, nuskriaustam, kenčiančiam? Juk negalima vien tik imti, imti, imti… Norint gyventi oriai, reikalingas visų mūsų darbas ir pastangos. „Lietuva – tai mes! Kokie mes – tokia ir Lietuva,“ – sakė Poetas Justinas Marcinkevičius. Kviečiu – būkime verti tos Lietuvos, už kurios laisvę guldė galvas jos sūnūs ir dukterys.
Genė RAKAUSKIENĖ
Meškalaukio bibliotekininkė
Be First to Comment