Iš mažų dienų, iš mamytės meilės ir gardžios ką tik iškeptos duonos kvapo sklidinos kaimo pirkios ataidi jos ištarti žodžiai: „Nė vienas nemirs badu, jei ant stalo bus duonos“. Paėmusi į rankas praaušusį kryžiumi paženklintą kepalą, pirma jį pabučiuodavo, tada riekdavo po riekę ją apstojusiems vaikams. O gardumas neišpasakytas, ypač jeigu užtepdavai naminio sviesto ar medaus. Tad ir dienos centrą ir biblioteką lankančius vaikus pratinu mylėti ir gerbti duonelę. Kiekvienais metais pažymime Šv. Agotos, Duonos dieną, susirinkę kalbamės apie ją. Taip siekiama įtvirtinti vaikų žinias apie duonos kelią nuo lauko iki stalo, panaudojant tautosaką, grožinę literatūrą, daineles, liaudies žaidimus ir šokius.
Pirmadienio popietę Meškalaukio bibliotekoje susirinkę vaikai klausėsi bibliotekininkės pasakojimo apie mergelę Agotą iš Sicilijos miesto Italijoje, kad jos dieną bažnyčioje pašventinta duona apsaugo nuo gaisrų, jie klausėsi kitokių su šventinta duona susijusių papročių, apie pagarbą žmogui auginančiam javus, iš kurių kepama duona. Vaikai klausėsi penktokės Aivutės skaitomų eilių, žiūrėjo filmukus apie tai, iš kur duonutė atsiranda, koks ilgas jos kelias nuo pasėto grūdelio iki garuojančio kepaliuko ant mūsų stalo, kaip kepama naminė duona. Daugiafunkcio centro vadovė Daiva Dokšienė, parodžiusi kaip atrodo jos iškepta naminė duonelė, papasakojo kaip ją kepa, kokia naminės duonos nauda žmogui. Savo žinias apie duoną vaikai išbandė viktorinoje: minė mįsles, rašė patarles, maloninius, giminingus, su duona susijusius žodžius, atsakė į įvairius klausimus. Nugalėjo visi, nes patikrino savo žinias apie duonelę. Pabaigai pažiūrėję pasaką „Kaip vilkas duonos užsimanė“ , visi sėdo ragauti naminės duonelės su arbata. Manau tikslas: puoselėti pagarbą ir meilę duonai, ugdyti pagarbą žmogui, auginančiam duoną, įtvirtinti vaikų žinias su „Duonos keliu“ nuo lauko iki stalo, pasiekė vaikų širdeles. Gerbkime ir mes visi duoną, nes ji užauginama sunkiu darbu.
Meškalaukio bibliotekininkė Genė Rakauskienė.
Be First to Comment