Girdžiu, kaip seka pasaką ji seną
Apie kalnynų saulę šviesią.
Apie mėnulį, kurs iš pykčio bąla –
„O pusnynuos nykštukai miega“…
Išskrendančių gervių virtinių klyksmas į Amžinybės šalį pašaukė ilgametę Joniškėlio vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoją Malviną Margienę.
Jos visas gyvenimas buvočia, Joniškėlio krašte. Pamažupių kaime, gražioje ir darbščioje valstiečių šeimoje prabėgo basakojė
Malvinos vaikystė ir svajinga jaunystė. Pirmosios perskaitytos knygos, tvarkingai parašyti sakiniai, išspręsti uždaviniai – Joniškėlio pradinėje mokykloje, vėliau – progimnazijoje.
Baigusi Panevėžio Mokytojų seminariją ji pradėjo ilgą pedagoginį kelią. Vienerius metus padirbėjusi Gulbinėnuose, Malvina
grįžo į gimtąjį kraštą, kur 33 metus dirbo Joniškėlio vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja.
Likimas Jai lėmė anksti tapti našle. Netekties skausmą Mokytoja pavertė neblėstančia meile vienintelei dukrai Eglei…
Dėmesio, švelnumo, kantrybės, principingumo visuomet pakako ir Jos mokiniams, kurie savo Mokytoją pamena ne tik kaip Žmogų, kuris išmokė skaityti, rašyti ir skaičiuoti, bet ir kaip asmenybę, parodžiusią Pažinimo, Tiesos, Gėrio kelius.
Didžiausias jos sunkaus bei prasmingo gyvenimo įvertinimas – ne stalčiuose iki šiol dūlantys garbės ir pagyrimo raštai, o tai, kad kelios joniškėliečių kartos su nenuslepiama pagarba taria – mano pirmoji Mokytoja…
Amžino poilsio Malvina Margienė atguls savo krašte, Joniškėlio kapinėse, šalia taip anksti į Amžinybę išėjusio vyro. Liks gimtosios žemės kauburėlis ir atmintis tų, kurie ją pažinojo.
Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos bendruomenė
Be First to Comment