Senojoje mokykloje apsigyveno… pasaka

Jei šį mėnesį važiavote Joniškėlio Vytauto gatve, beveik neabejoju, kad stabtelėjote šalia senosios, dar Vilniaus universiteto įsteigtos parapinės mokyklos pastato. Taip elgiasi beveik visi, pamatę, kad į juos žvelgia šelmiškai besišypsantis žmogėdra Šrekas, populiariojo animacinio serialo „Simpsonai“ herojai ar vėjavaikišką veido išraišką nutaisęs besimankštinantis dėdulė. Tai meninė instaliacija, kurią Joniškėlio miesto seniūnija įgyvendino kartu su jaunaisiais Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos dailininkais.

– Mintis papuošti senąją mokyklą kilo pernai lankantis Kėdainiuose. Ten vietiniai dailininkai jau ne vienerius metus įvairiais piešiniais ir grafičiais puošia apleistus ir negyvenamus namus. Pagalvojome, ar nevertėtų to padaryti ir Joniškėlyje, juolab kad ir objektą tinkamą turime. Tai senoji mokykla, kurios apleistas pastatas bado tiek vietinių, tiek atvykėlių akis. Pasikalbėjome su dailės mokytoja Laisvute Razmiene, nupirkome plokščių, jas padengėme gruntu, parūpinome dažų ir viską atidavėme gimnazistams, – pasakojo Joniškėlio miesto ir apylinkių seniūnas Sigitas Ilgutis.

Darbai truko daugiau nei pusmetį ir dabartinių abiturientų piešiniais papuoštos plokštės buvo prikaltos tik prieš pat rugsėjo 1-ąją.

– Iš karto pagalvojome, kad piešime ne abstrakčius ornamentus, o būtent langus, kuriuose kažkas gyvena. 14 langų – 14 istorijų. Tai vaikų mintys, jų darbai, jų vizijos. Norėjome, kad pro šalį einantis žmogus matytų, kad dviejų šimtų metų senumo namas vėl gyvas. Buvo tokių, kurie sakė, kad piešiniai ilgai neiškabės, kad juos nudraskys, išterlios dažais, tačiau prabėgo beveik mėnuo ir nieko panašaus neatsitiko. Smagu, kad joniškėliečiai priėmė gimnazistų kūrybą, – džiaugėsi Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos dailės mokytoja Laisvutė Razmienė.

Tik pakabinus piešinius paaiškėjo, kad darbai nebaigti ir būtina tokiu pat būdu papuošti šoninius pastato langus, tad artimiausiu laiku piešinių bus dar daugiau.

Miesto seniūnija tuo neketina baigti savo bendradarbiavimo su gimnazija ir žada prašyti jaunųjų menininkų pagalbos tvarkant ir puošiant autobusų stoties paviljoną.

***

1808 m. Joniškėlio dvarininkas Ignas Karpis savo testamentu paveldėtojus įpareigojo įkurti Joniškėlyje parapinę mokyklą ir ligoninę. Vykdydamas didiko valią, 1810 m. Vilniaus universitetas Joniškėlyje įkūrė dviklasę keturmetę realinę parapinę mokyklą. Greta pagrindinio kurso valstiečių vaikai buvo mokomi augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės, kaimo statybos pagrindų. Mokslas buvo nemokamas.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo čia buvo pradinė mokykla. Vėliau pastatas naudotas kaip sandėlis. Devintame XX a. dešimtmetyje Joniškėlio statybinių medžiagų gamykla mokyklos pastate pradėjo įrenginėti butus, tačiau santvarkų kaita neleido baigti darbų. Pastatas pradėjo smarkiai nykti.

Prieš keletą metų pastatas buvo neteisėtai privatizuotas. Naujųjų savininkų tikslas buvo vienas – ypač vertingos rankų darbo plytos. Laimei, joniškėliečiams pavyko sustabdyti griovimą ir kultūros paveldo objektas buvo išsaugotas. Vėliau valstybė susigriebė ir mokyklos pastatą nacionalizavo. Joniškėlyje gimęs šviesaus atminimo Nepriklausomybės akto Signataras Romualdas Ozolas siekė, kad dviejų šimtų metų senumo pastate būtų įrengtas Šiaurės Lietuvos literatūros muziejus. Bendruomenė ir seniūnija svarstė planus čia perkelti biblioteką, įrengti bendruomenines patalpas, galbūt net atidaryti Pasvalio muzikos mokyklos filialą. Deja, signataras mirė, o joniškėliečių planai ir lūkesčiai pasimetė valdininkų stalčiuose…

Komentuoti su „Facebook “

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *