Su knyga į rudenėjančius tolius

Pačiu gražiausiu metų laiku, liepą, į Bronislavos Černiauskienės knygos „Rudenėjantys toliai“ sutiktuves pakvietė
Meškalaukio bibliotekininkėGenutė Rakauskienė, renginį pavadinusi „Su knyga į rudenėjančius toliuseinu“.
Nedidukė salė, išpuošta lauko gėlių puokštėmis, sunkokai talpinovisus, norinčius pamatyti, išgirsti, pasveikinti.
Bronelė – žinomas žmogus. Ji – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Šiaurės Lietuvos rašytojų sąjungos, Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ narė, Meškalaukio kaimo šviesuolė, šio kaimo „Bočių“ vadovė. Ji ne šiaip eiliuotoja, ji – publicistė, prozininkė, kraštotyrininkė. Nepervertinant ją galima vadinti rašytoja, šio krašto Žemaite.
Renginio vedėja Enrika Budrytė, Šiaulių universiteto studentė, būsimoji kultūros darbuotoja, visus susirinkusiuosius
pakvietė į Bronelės kūrybinio žodžio kelionę, pavadindama ją puota, kurios patiekalai bus iš jos talento ir darbštumo gimusios knygos.

Giminaičiai dėkoja už knygą „Pėdos“ ir sveikina autorę su jubiliejumi.

Vaikai suvaidina sceną iš mažosios Bronytės vaikystės, kai tvarkingo ūkininko kieme straksinti mergaičiukė išbando pirmuosius savo eiliavimus. Bėgantis laikas žiūrovams sugrąžina akimirką, kai tolumoje skambant armonikai ir į gegužinę susirinkusio jaunimo juokui, panelė Bronytė savo jautrios širdies troškimus išsako svyruokliui berželiui labai jautriomis eilėmis, ne vienam besiklausančiam nuritindama ašarą.
Salėje susirinkę giminės, draugai, bičiuliai ir gerbėjai karštais plojimais sutinka į salę garbingai įvedamą jubiliatę
Bronislavą Černiauskienę.
Atverčiamas pirmosios jos knygos ,,Meškų laukas“ viršelis. Ir susirinkusieji išgirsta: reikia tik labai norėti ir troškimų katile išvirs pirmoji knyga. Į katilą reikia įdėti darbo nebijančios širdies dalelę, didelį norą ir atkaklumą, įtrupinti pasitelktą mokėjimą prakalbinti žmones, nepamiršti įdėti kruopštumo, paskaninti bemiegių naktų apmąstymais, truputėlį įlašinti karčių nusivylimo ašarų, pabarstyti šaukšteliu išradingumo, iš anksto renkant lėšas būsimai knygai, gerai viską sumaišyti – ir štai jums pirmoji knyga.
Ištraukas iš autorės knygų skaitė biomedicinos mokslų daktaras, gerai įvaldęs skaitovo meną meškalaukietis Aleksandras Velykis. Kaimo bendruomenės atstovės dėkojo autorei už užrašytus Meškalaukio kaimo istorijos
vingius ir sveikino su nauju leidiniu, o ,,Bočių“ ansamblis dainavo Bronelės eilėmis parašytą dainą, skirtą Meškalaukiui. Muziką jai sukūrė mokytoja Vaida Norvaišienė.
Antrojoje jos knygoje „Audžiau abrūsėlį“ suguldyta Joniškėlio etnografinio ansamblio veikla. Po ištraukėlės iš leidinio – ,,Abrūselio“ kolektyvo smagus šokis ir sveikinimo žodžiai gerbiamai autorei iš buvusios ilgametės kolektyvo vadovės Aldonos Rapkevičienės lūpų. Rašytoja apdovanojama tikru namuose išaustu rankšluosčiu, mūsuose vadinamu abrūsu.

Vakaro vedėja Enrika Budrytė ir skaitovas Aleksandras Velykis

2002 m. pasaulį išvydo poezijos knyga „Vaikštau žeme“. Ir visai netrukus grožinės literatūros aruodus papildo apsakymų ir apysakos knyga ,,Vienkiemio mergaitė“. O susikaupus naujoms eilėms, pasirodo ir antra eiliuota
knyga „Tu man davei sparnus“. Vėl skaitomos ištraukos, liejasi eilės.
Padėkos žodį taria bibliotekininkė Genutė. Ji patikina, kad Bronelės knygos turi auklėjamąją reikšmę, skatina gerbti savo kraštą, gėrį, grožį, moko būti jautresnius, tauresnius, užjausti, padėti. Paskaito ištraukėlę iš minimos knygelės ir palinki autorei nesustoti ties šia paskutine knyga, o rašyti toliau. Rodos, tiek nedaug tereikia, kad sušildytum susirinkusiųjų širdis, tad pačiu laiku nuskamba daina „Trupinėlis“, kurią atlieka muzikos autorė Nijolė Stepulienė ir Danguolė Šaučiūnienė. Be abejo, dainos žodžiai
– Bronelės.
Verčiamas šeštosios knygos „Švobiškis“ viršelis. Ji – kraštotyrinė, kurioje gimtinė – su visom savo spalvom, žmonėmis, istorija. Paskaitoma ištraukėlė. Pasveikinti autorės atskuba Švobiškio bendruomenės pirmininkė Elvyra Juknevičienė. Ji dėkoja už šiam kraštui reikšmingą knygą, linki energijos, kurios daugelis pritrūksta, naujų leidinių ir ieškojimų. Linkėjimus palydi muzikinis kūrinys „Dainai“, atliekamas Švobiškio ir Joniškelio jungtinio ansamblio. Dainos žodžiai – Bronytės, muzika – vadovės Nijolės.
Prabėgus trejiems metams, Meškalaukyje vėl sujudimas: giminės ir gerbėjų teismui atiduodama autobiografinė
knyga „Pėdos“. Joje – atsiminimai apie senelius, tėvus, artimuosius ir jos pačios gyvenimą. Bronytė – jautrus žmogus, tikras kaimo vaikas, nuo mažens patyrusi nemažai vargo, bet dejuoti nepratusi. Jos „Pėdose“ – gimtasis Stipinų kaimas, pamėgtų kelionių patirtis, įspūdžiai.
Jautriai skamba skaitoma ištrauka. Giminaitės sveikina autorę su gražiu jubiliejumi, dėkoja už „Pėdas“, kuriose rado tai, ko nepatyrė, nematė, nežinojo apie savo senelius, apie giminę, sveikino su naujai išleista knyga. Ansambliai kartu dainuoja dainą „Tėviškės duona“, tarsi dar kartą patvirtindami, kad už gimtinę, už duoną iš motinos rankų nieko svarbesnio nėra.
Iškilmingai įnešama aštuntoji B. Černiauskienės knyga „Rudenėjantys toliai“ ir dedama šalia kitų jos leidinių į salėje veikiančią parodą. Knygos išleidimas sutapo su garbinga 80-mečio sukaktimi. Taigi, šventė dviguba! Aštuoni gyvenimo dešimtmečiai, aštuonios knygos – tarsi ataskaita už kiekvieną dešimtmetį, nubėgusį į tolius.
Bibliotekininkė Genutė skaito Bronelės eiles „Pražydę žodžiai“. Skaitymus tęsia Švobiškio moterys, paskaitydamos gražiausių naujausios knygos eilių. Susidomėjimas didžiulis!
Knygą analizavusi literatų klubo „Užuovėja“ narė, mokytoja Irena Linkevičienė pastebėjo, kad svarbią vietą kūryboje užima gimtinės tema, meilė tėviškei, praeičiai, gamtai, prabėgusiai vaikystei, tėveliams, ilgesys to, kas praėjo. Pagal Bronelės kūrybą galima atsekti jos biografiją. Rimas ir ritmas gal nėra taip svarbu. Svarbiausia užrašyti tai, kas šalia, kas vyksta, kuo ji gyvena, neaplenkiant negatyvo. Bronytė – ne vieno konkurso dalyvė ir nugalėtoja, kas byloja apie
jos kūrybiškumą ir energiją. Garbės autorė nesiekia, garbė pati ją susiranda! Pranešėja palinkėjo autorei rašyti, kad kuo greičiau mus pasiektų 9-oji knyga!
Pakilusi tarti žodį, elegantiškai pasipuošusi, atjaunėjusi rašytoja, kaip visada kukli, padėkojo visiems už šiltus sveikinimus, už gražų renginį, už gėles, daugelį apdalino naująja savo knyga.
Pagal autorės eiles suskamba daina „Lietuvai“, atliekama Švobiškio ansamblio.

Dovana jubiliatei ir visiems susirinkusiems – nepakartojamo skambesio koncertas.

Ir sveikinimai, sveikinimai! Su padėka ir gražiais palinkėjimais atvyko LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrijos atstovai, Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Steponas Rimkus, Joniškėlio apylinkių seniūnijos atstovė Snieguolė Grudzinskienė, draugai literatai, poezijos gerbėjai, kaimynai. Visus susirinkusius į šią poezijos puotą nuostabiomis, iš širdies plaukiančiomis dainomis sveikino vyrų trio iš Biržų (vad. Juozas Petronis).
Atsisveikinant linkėjome autorei stiprybės, naujų užmojų, tvirtų pėdų gyvenimo keliuose, kūrybinių aukštumų, dar ne vienos naujos knygos ir likti tokiai energingai, kukliai, kaip iki šiol. Įsitikinome, kad rudeniu dvelkia tik kūryba, o Bronytės širdyje gaivu ir šilta! Ne vienas gavome dovanų jos naujausią knygelę, už ką esame labai dėkingi.
Renginys buvo puikus, įdomus, prasmingas. Ji organizavo didelė poezijos ir kūrybinio žodžio mylėtoja bibliotekininkė G. Rakauskienė. Jai padėjo Dienos centro vadovė D. Dokšienė ir Joniškėlio kultūros namų
administratorė N. Stepulienė.

Knygos autorė (dešinėje) dėkojo renginio organizatorei  bibliotekininkei G. Rakauskienei

Bibliotekininkė labai dėkinga tiems, kurie renginį parėmė: UAB „Agrarinės paslaugos“ vadovui Eimučiui Ramoškai, ūkininkui Valdui Mulevičiui, individualios įmonės savininkei Sigutei Kvedarauskienei, Joniškėlio apylinkių seniūnijai.

Aldona ASTRAUSKIENĖ

Komentuoti su „Facebook “

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *