Rudens gėrybių čempionai – ir maistas, ir vaistas

 

Šiuo metu šalies turgavietėse ir prekybos centruose  – pati šiųmečių lietuviškų rudens gėrybių gausa.  Tad kurios jų vertingiausios ir reikalingiausios, norint sustiprinti  organizmą bei pasipildyti energijos „akumuliatorių“ visam artėjančiam šaltajam metų periodui? Galiausiai kaip visas daržoves pažinti? Juk ant prekystalių, tikėtina, jų yra ir dar neregėtų bei neragautų.

Lietuviškos ropės daugelis net nepažįsta

Į šiuos klausimus paprašyta atsakyti šio produktų segmento žinovė, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto doc. dr. Audronė Žebrauskienė visų pirma įspėja į susitikimą su ja geriau atvykti prieš paskaitą studentams. Esą vėliau  mokomosios medžiagos laboratorijoje  tiesiog neliks, nes ji bus išragauta.  Mat A. Žebrauskienė savo misija laiko ne tik perteikti mokslo žinias būsimiesiems agronomams bei maistinių žaliavų kokybės specialistams, bet ir išmokyti jaunus žmones valgyti kuo įvairesnių lietuviškų daržovių. Tarkime, dirbant prie kompiuterio pasidėti ne maišelį bulvių traškučių, o susismulkintą žiedinį ar ropinį  kopūstą, morką. Dėstytojos patirtis rodo, kad jos studentams toks patarimas itin  nepatrauklus tik tol, kol pamėgina jį išbandyti.

Žebrauskienės teigimu, visų pirma derėtų susitarti, ką vadiname daržovėmis. Jomis laikome maistui vartojamas vienmečių, dvimečių ar daugiamečių sultingas žolinių augalų dalis – šaknis, šakniavaisius, žiedynus, lapus, lapkočius ir vaisius.

O štai tos daržovės, kurių valgomi vaisiai su sėklomis,  botaniškai priskirtini uogoms. Tai būtų pomidorai, paprikos, baklažanai, dumplūnės ir netgi moliūgai, agurkai, cukinijos. „Kartais manęs klausia, kas yra pomidoras – vaisius ar daržovė?  Tai daržovė, bet jos valgomoji dalis – subrendęs vaisus“, – komentuoja pašnekovė.

Ekskursiją po laboratoriją, kurioje ant stalų puikuojasi čia pat, ASU mokomojoje kolekcijoje, išaugintas derlius, A. Žebrauskienė pradeda nuo gausiausios  – bastutinių šeimos. Šios šeimos daržovės turi itin daug mineralinių medžiagų, ypač kalio ( iki 375mg%), vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties. Išskirtinė visų šių daržovių ypatybė  – sultyse esantis vitaminas U, taip pat lengvas garstyčių prieskonis, mat bastutinėse daržovėse yra daugiau ar mažiau garstyčių aliejaus.

„Prekyboje šiuo metu daržovių pasiūla yra tikrai didelė, o ir visi turintieji lopinėlį žemės jų gali išsiauginti pačių įvairiausių. Bet, deja, dauguma lietuvių daržovių vartoja tikrai per mažai. Tarkime, ropė yra vienas seniausių Lietuvoje augintų daržo augalų. Pasakų apie ją vaikystėje esame girdėję visi, bet kai studentų paklausiu, kurie jų yra valgę ropės, dažnai auditorijoje nepakyla nė viena ranka“, – apgailestauja pašnekovė. Ji vardija, kad  bastutinių  šeimai priklauso ne tik nepelnytai pamirštos ropės, bet ir įvairiaspalviai ropiniai kopūstai (kaliaropės), griežčiai, žiediniai kopūstai, brokoliai, baltieji, raudonieji ir  savojiniai gūžiniai kopūstai, Pekino ir kininiai kopūstai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai (kale) ir juodieji ridikai. „Pastarosios trys daržovės yra vienos vertingiausių, bet, deja, bene mažiausiai populiarios. Lapinius kopūstus pastaraisiais metais mūsų šalyje atrado vegetarinės mitybos šalininkai. Ir jie neapsiriko, nes maistinėmis savybėmis ši daržovė nenusileidžia jautienai. Lapiniai ir briuseliniai kopūstai yra kiek kartoko prieskonio. Dėl to daugelis ir raukosi jų ragaudami. Tačiau kartumynai mūsų organizmui taip pat reikalingi. Be to, kartumas dingsta, jei lapiniai ir briuseliniai kopūstai pašaldomi. Todėl nereikia skubėti jų nuimti nuo lysvės.  Briuselinius galima palikti netgi žiemoti lauke bei stengtis jų vartoti kuo daugiau, nes jie savo maistine  verte nenusileidžia tradiciniams gūžiniams kopūstams. Juose gausu kalcio, magnio, B grupės vitaminų ir, žinoma, vitamino C“, – vardija A. Žebrauskienė.

Specialistės nuomone, vis dėlto bastutinių šeimoje vitaminų, antioksidantų, kalio, kalcio ir įvairių kitokių mikroelementų  sankaupų čempionai yra brokoliai, kurių kaip prevencinės priemonės nuo onkologinių ligų vertė jau įrodyta mokslo, bei nepelnytai pamiršti juodieji ridikai. Jie turi daug eterinių aliejų, lemiančių skonį ir  glikozidų, suteikiančių aštrumo. Dėstytoja neabejoja, kad ši  fizinį darbą dirbusių mūsų prosenelių mėgta daržovė, išsiskirianti specifiniu kvapu, yra ne tik vitaminų lobynas, bet ir energetinė „bomba“ sportuojantiems žmonėms. O kur dar senieji gerieji mūsų krienai, pelnytai vadinami lietuviškuoju ženšeniu.

Turime puikų bulvių pakaitalą

Kita daržovių šeima – salieriniai. Tai salierai, pastarnokai, morkos, petražolės, krapai.  Didžioji dalis šių daržovių yra sukaupusios daug eterinių aliejų, todėl taip pat pasižymi specifiniu kvapu. „Tikėtina, šiandien ne dažnas žino, kad   pastarnokus žmonija pradėjo auginti ir vartoti anksčiau nei morkas. Ši daržovė –  puikus krakmolingų bulvių pakaitalas, bet, deja, šiuo metu pastarnokus augina tik smulkieji šeimos ūkiai, nes  tai mažiau pelninga nei auginti bulves. Tačiau rinką galėtų aktyviau pareguliuoti ir patys vartotojai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Žebrauskienė demonstruoja ne tik tradicines oranžines, bet ir geltonas, baltas violetines įvairių formų morkas. „Degustuokime jas visas ir išsirinkime sau gardžiausias. Nes kito tokio beta karoteno ir vitamino A šaltinio gamtoje nerasime“, – ragina ji, patardama neišmesti ir morkų lapų, nes jie irgi turtingi vitaminų bei mineralų. Jų galima dėti į sriubas, salotas, marinuojant daržoves ir netgi gerti morkų lapų arbatą.

Žebrauskienė pasakoja, kad jau prieš bene 2 tūkst. m.  žmonija augino violetines ir geltonas morkas, vėliau pradėjo auginti raudonas ir baltas.  O oranžines jas tik XVI a. pradžioje išvedė olandai.

Kas žalinga žmogui, naikina ir augalą

„Šiuo metu specialistai vis dažniau pataria valgyti sezonines daržoves. O štai astrinių šeimos augalai šiuo požiūriu būtų labiau pavasariniai bei vasariniai. Nes tai – įvairių veislių lapinės ir gūžinės salotos – ledinės (icebergo), romaninės. Būtent romaninės salotos laikomos  vertingesnėmis už lapines, tačiau Lietuvoje jos mažiau populiarios. Taip pat astrinių šeimai priskiriamos gelteklės šaknys kasamos rudenį. Jų skonis labai panašus į riešutų. Ypač vertingas  astrinių šeimos augalas yra paprastoji trūkažolė (dar vadinama salotine cikorija). Ir ją labai norėtųsi „ištraukti į dienos šviesą“, nes tiek žalioji, tiek raudonoji trūkažolės yra nepaprastai vertingos. Svarbiausia yra tai, kad žiemą tamsoje atželdinami šakniavaisiai ir namų sąlygomis sėkmingai išaugina puikias gūželes, kurios prekybos centruose gana brangios“, – daržininkystės  pradžiamokslį dėsto pašnekovė, prisipažįstanti, kad jai pačiai stulbinančiai gražus šiųmetis balandinių šeimos derlius – įvairių spalvų burokėlių šakniagumbiai. „Neretai žmonės skundžiasi, kad dėl kraują tirštinančių  medžiagų raudonųjų  burokėlių valgyti negali. Bet juk yra  baltos ar geltonos spalvos burokėlių, kurie tokio poveikio neturi “, – dėsto A. Žebrauskienė. Taip pat ji ragina nepamiršti balandinių šeimos atstovų mangoldų ir, be abejo, niekada neatsisakyti špinatų. Mat visuose balandiniuose, o ypač špinatuose,  itin daug įvairių naudingų mikroelementų.

„Taip pat turime ir aibę moliūginių šeimos atstovų – moliūgų, agurkų, aguročių, patisonų, cukinijų. Tik pastarųjų dviejų nerekomenduočiau auginti, vaizdžiai tariant, iki paršelio dydžio, nes ir skonis, ir maistinė vertė bus gerokai menkesni. Mat tiek patisonai, tiek cukinijos yra labiau vasarinės daržovės. O štai moliūgai – kone klasikinė šio meto daržovė, kuri puikiai laikysis iki pavasario.  Žodžiu, visoms daržovėms išragauti žiemos gali ir nepakalti“, – su šypsena teigia ASU dėstytoja.

A.Žebrauskienė neslepia nuolat sulaukianti klausimų, kiek vertinga yra intensyvios gamybos ūkiuose išauginta produkcija,  ar ji nekenkia žmogaus sveikatai dėl cheminių trąšų likučių. „Manyčiau, nereikia baimintis, nes cheminės trąšos yra per daug brangios, kad jomis būtų piktnaudžiaujama. Be to, jei daržovė būtų nuodinga, ji labai greitai suvystų, nes tai, kas kenkia žmogui, kenkia ir augalui“, – įsitikinusi ASU dėstytoja.

Specialistė taip pat ragina nenuvertinti  pramoniniu būdu užšaldytų daržovių, nes taikant pažangias gamybos technologijas, kai produktas staiga atšaldomas iki – 600 C, jis gerai išsaugo visas savo maistines savybes. Ir,  be abejo, žiemą vartoti kuo daugiau įvairių rauginių.

Komentuoti su „Facebook “

You May Also Like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *