Press "Enter" to skip to content

Jaunųjų mokslininkų išradimu susidomėjo Valstybinis patentų biuras

Lapkričio pradžioje prezidentūroje buvo minima Pasaulinė mokslo diena. Ta proga šalies vadovė ne tik apdovanojo geriausių 2016 metų mokslinių disertacijų autorius, bet ir susitiko su pavasarį vykusio Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojais. Tarp jų – Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos mokiniai – aštuntokas Bronius Plačiukas ir dešimtokė Gabrielė Šimoliūnaitė, kuriuos į Vilnių atlydėjo jų mokytoja Angelė Urbonavičiūtė.

Joniškėliečiai prezidentūroje atsidūrė neatsitiktinai.

Jau dvidešimt metų Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centre vyksta Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas. Balandžio mėnesį vykusiame renginyje buvo pristatyti 42 mikrobiologijos, biochemijos, medicinos, astrofizikos, žemės ūkio ir kitų mokslo sričių darbai.

Mokytojos Angelės Urbonavičiūtės mokiniai konkursui pateikė du darbus. Trečiokas gimnazistas Kasparas Mackevičius trejus metus tyrinėjo, kokią įtaką organizmui turi motinos buvimas šalia. O aštuntokas Bronius Plačiukas ir pirmokė gimnazistė Gabrielė Šimoliūnaitė ieškojo medžiagos, kuri galėtų pakeisti medieną popieriaus gamyboje.

Kasparo darbas pelnė trečią vietą ir vieno mokslininko įsteigtą piniginį prizą.

O štai Broniaus ir Gabrielės tyrinėjimai sudomino Valstybinį patentų biurą. Jo atstovai joniškėliečių išradime įžvelgė potencialą ir rekomendavo jį užpatentuoti. Be to, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Broniui ir Gabrielei įteikė kvietimą lapkričio 10 dieną dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos Respublikos prezidentūroje ir darbą pristatyti prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo dalyviai buvo pakviesti į prezidentūroje vykusią Pasaulinę mokslo dieną.

– Galimybė pristatyti savo darbą prezidentei buvo nepakartojamas įvykis, įsirėžęs į atmintį tiek man, tiek mano kolegai Broniui, – prisimena Gabrielė Šimoliūnaitė. – Laukiant prezidentės jautėme įtampą, tačiau užteko kelių minučių pokalbio ir supratome, kad ji labai maloni moteris.

– Darbo pristatymas prezidentūroje buvo labai jaudinantis momentas. Prezidentei padovanojome iš mūsų pagaminto popieriaus iškirptą Lietuvos kontūrų žemėlapį. Ji labai nudžiugo ir padėkojo. Ši sėkmė įkvėpė ir toliau ieškoti, bandyti, atrasti, – tikina Bronius Plačiukas.

Gabrielė ir Bronius pasakojo, kad rimtus mokslininkus sudominusio darbo tema jiems kilo galvojant apie gyvosios gamtos išsaugojimą.

– Manau, kad kiekvieno žmogaus tikslas šiais laikais turėtų būti ribotų gamtos išteklių – medžių išsaugojimas. Išsikeldami tai kaip pagrindinį prioritetą, ieškojome kitokios žaliavos popieriaus gamybai. Eksperimentavome, sisteminome savo tyrimus. Tik sunkiu ir kruopščiu darbu pasiekėme tokių puikių rezultatų. Vien atrankiniame ture dalyvavo labai daug talentingų mokinių iš visos Lietuvos. Iš daugiau nei pusšimčio darbų į pristatymą prezidentūroje buvo atrinkti tik penki, – tikina Gabrielė.

Kadangi jaunieji mokslininkai ketina užpatentuoti savo atradimą, daug detalių negalėjo atskleisti. Sužinojome tik tiek, jog eksperimentams buvo pasirinkti du augalai. Bandymai parodė, jog vienas jų netinkamas popieriaus gamybai, o štai iš kito galima išgryninti beveik 20 procentų daugiau celiuliozės nei jos gaunama iš medienos.

– Išvirtas popierius nebuvo tobulas. Reikia jį geriau supresuoti, įdėti papildomų, kokybę gerinančių medžiagų. Tačiau pergalė ir dėmesys įkvepia naujiems ieškojimams, todėl nenuleidžiame rankų ir dirbame toliau, – sakė Gabrielė.

Paklausti, kas bus, jei vieną dieną patentas bus nupirktas ir jie taps milijonieriais, gimnazistai draugiškai šypteli:

– Dirbdami mes negalvojome apie pinigus. Paskata buvo noras sužinoti, pažinti ir atrasti ką nors naujo. O jei kažkada taip atsitiks ir mūsų patentas bus parduotas – dėkosime mokytojai už suteiktą galimybę praturtėti.

Mokytoja Angelė taip pat negaili gerų žodžių savo moksleiviams ir apgailestauja, jog gimnazija neremia jaunųjų talentų.

– Pamokos laiko neužtenka paruošti du darbus nacionaliniam konkursui. Pernai turėjau vieną neformalaus ugdymo valandą, šiemet– nė vienos. Aš savarankiškai ruošiu mokinius. Dirbame po pamokų, savaitgaliais. Štai ir šį sekmadienį virėme popierių… Paruošti darbus, kuriuos pastebėjo ir įvertino kompetentingi profesoriai, reikia laiko ir pinigų. Dėkoju mane palaikiusioms kolegėms Vidai Vasilevičiūtei, Janinai Petraitienei, moksleivių tėveliams, padėjusiems, pirkusiems medžiagas, vežusiems į konkursą. Vaikų pergalė priklauso jiems, – pasakoja Angelė Urbonavičiūtė.

Jaunųjų mokslininkų komanda: Kasparas Mackevičius, Gabrielė Šimoliūnaitė ir Bronius Plačiukas kartu su mokytoja Angele Urbonavičiūte. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Mokytoja džiaugėsi jaunųjų tyrėjų komanda. Pedagogė papasakojo, kad keturiolikmetis Šiukštonių kaime gyvenantis Bronius ne tik domisi chemija, bet ir trečius metus tėvų ūkyje prižiūri dešimt bičių šeimų.

– Bronius mandagus ir santūrus berniukas, gražus ne tik išore, bet ir vidumi, tačiau norint tą grožį išvysti – reikia užsitarnauti pasitikėjimą, – tikina mokytoja.

O štai Gabrielė pati prisipažįsta, jog chemija – vienas mėgstamiausių dalykų. Savo ateitį gimnazistė norėtų sieti su medicina, tad sėkmė nacionaliniame jaunųjų mokslininkų konkurse – dar vienas ženklas, kad jos apsisprendimas teisingas.

Šiuo metų jaunųjų mokslininkų komanda toliau tobulina savo išradimą ir ruošiasi naujiems konkursams.

Komentuoti su „Facebook “

2 Comments

  1. Renatas Renatas 11 lapkričio, 2019

    Apie gamtos issaugojima, tarsos mazinima kalba vis daugiau ne tik visuomenes veikeju, veikliu jaunuoliu, bet ir pramones atstovu. Medienos resursai mazeja, pasodintam miskui pilnai ataugti nepakaks vienos kartos zmoniu, tad tokie isradimai tikrai naudingi. Manau ne tik popierius aktualu, bet ir tarkime baldai biurams viesojo maitinimo istaigoms. Mediena zinoma patikima, patikrinta, plastikas nekelia pasitikejimo, vien metalas per saltas, reikia ir toje srityje iesoti alternatyvu.

  2. Papirusas Papirusas 26 sausio, 2018

    Skambi antraštė, bet vistiek tie jaunuoliai ir jų mokytoja – šaunuoliai! Manding, šimtą kartų geriau eksperimentuot su celiulioze, nei per chemikų ratelio suėjimus (užklasinė veikla?) virti ūkišką muilą iš parūdijusių lašinių…
    Apie Kasparo darbelį neturiu „žalio“ supratimo, nebent Pinterest’e pažiūriu, kaip gyvuliukai globoja ir rūpinasi savo palikuoniais. O va, Gabrielės ir Broniaus darbukas– suprantamas ir artimas. Varykit, bičiuliai, gimnaziją baigę tiesiai į KTU Cheminės technologijos faką, į „celiuliozininkų“ glėbį! Juolab, kad, tarkim, mano kartos „celiuliozininkai“ – labiausiai gyvenimo įvertinti žmonės! (ne „moksliniai agronomai“ Pasvaly, ale vis tiek…).
    P. S. Lenkiuosi žemai mokytojai Angelei.
    P. P. S. Kaip būtų smagu, jei veidaknygės komentatorės išspaustų (išstenėtų) daugiau nei 3 – 13 žodžių…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.