Press "Enter" to skip to content

Dar kartą apie Gabrielę (video)

Panevėžio rajonas, Puziniškio kaimas. Per tankų mišką vieškelis atveda iki raudonų plytų dvarelio. Prieš kelis šimtus metų šiose žemėse apsigyveno bajorai, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės seneliai. Vėliau Gabrielės tėvas, gydytojas, su šeima apsigyvena Joniškėlyje, dirba ligoninėje, kuri taip pat turi išskirtinę istoriją: didikų Karpių funduota, tai pirmoji universitetinė kaimo ligoninė. Gabrielė talkina tėvui, kuris už dyka gydydavo neturtinguosius. Tačiau pagrindinis Bitės pašaukimas – mokyti. Į gyvenimo pabaigą tiek Gabrielė, tiek jos tėvas visam laikui grįš gyventi į tėviškę. Dvarelio Puziniškyje interjere – nuotraukos Lietuvos šviesuolių, kurie čia lankėsi, kaip ir Bitė kitus mokė, švietė. Čia yra gyvenusi ir Žemaitė, padėjusi prižiūrėti Bitės tėvą. Abi kurdavo ir kartu, pasirašydamos slapyvardžiu – Dvi moteri. Kurioms rūpėjo ir valstybės reikalai. Bitė nesukaupė materialių turtų, paskutiniuosius gyvenimo metus praleido nuomodama kambarius name Šventos Zitos gatvėje, Panevėžyje.

Paradoksas: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienos iš valstybės svarbiausių kūrėjų palikimas išnyko iš mokyklinių programų. Visuomeninė organizacija „Bitės namai” rūpinasi memorialinių vietų įamžinimu, kad Gabrielė Petkevičaitė – Bitė nebūtų užmiršta.

LRT laida „Mano tėviškė“ 2018.02.08 Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo takais.

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.