Jauki popietė Meškalaukyje

Ne veltui poetas Eduardas Mieželaitis sakė, kad žmonės, kurie netiki savo idėjomis, kurie jų neturi, kurie neturi didesnio idealo, yra nelyginant grumstai, per kuriuos visi važiuoja ir kuriuos visi trypia. Meilės ir idėjų kupini žmonės, vedini renginio organizatorių bibliotekininkės Genutės Rakauskienės ir Nijolės Stepulienės susirinko Meškalaukio daugiafunkcio centro salėje paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Jaukioje ir šiltoje muzikinėje popietėje puikų koncertą padovanojo Meškalaukio „Bočiai“ ir Joniškėlio kultūros namų vokalinis ansamblis „Ramunėlės“, kurių turiningu repertuaru pasirūpino dainininkų siela Nijolė Stepulienė, o bliotekininkė Genutė ir Meškalaukio seniūnaitis Stanislovas Kiudis išsakė daug gražių ir šiltų žodžių apie Lietuvą.

Miela ir jautru buvo klausytis Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės meškalaukietės Bronislavos Černiauskienės skaitomų eilių. Malonu, kad meškalaukiečiai buvo pagerbti rajono Savivaldybės tarybos nario, Švobiškio seniūnaitijos seniūnaičio Stasio Vainausko, kuris Nepriklausomybės Akto kopijas įteikė Meškalaukio „Bočiams“, bendruomenei, daugiafunkciam dienos centrui. Tokia iškilia proga buvo pagerbtas Laisvės šauklys, šviesaus atminimo Vytautas Kernagis ir neseniai Anapilin išėjusio Virgilijaus Noreikos atminimas. Renginio pabaigoje iš tiesų įspūdingai nuskambėjo visų dalyvių ir žiūrovų padainuota legendinė daina „Mūsų dienos – kaip šventė“. Beje, kaip ir renginio pradžioje galingai nuskambėjusi Tautiška giesmė, kurią papildė spaudinių paroda „Kelias į Nepriklausomybę“.

Kaip žiūrovė norėčiau nulenkti galvą prieš renginio organizatores. Buvo be galo jauku, gera ir nuoširdu. Juk tam, kad suburtume žmones, nereikia garsių frazių ar lozungų. Užtenka paprasčiausio atvirumo ir nuoširdumo.

Todėl norėčiau visiems meškalaukiečiams palinkėti būti dar labiau bendruomeniškais, kaimyniškais, matyti šalia esantį mažą, jauną, seną. Linkėčiau šviestis, lankyti renginius, biblioteką. Juk kuo labiau žmogus apsišvietęs, tuo jis naudingesnis ne tik Tėvynei, bet pirmiausia sau. Tada ir atsiranda supratimas, kad reikia gerbti kiekvieno žmogaus Tėvynę, o savąją – dar ir mylėti.

 

Komentuoti su „Facebook “

You May Also Like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *