„Dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui nebelieka vietos. Mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe“, – dar anais laikais rašė Vydūnas (Vilhelmas Storosta).
Daugiafunkciame centre susirinkę ir gražų būrį Pasvalio rajono literatų pasikvietę meškalaukiečiai bandė paneigti šį klasiko teiginį.
Jaukia ir malonia susitikimo aplinka pasirūpino daugiafunkcio centro vadovė Daiva Dokšienė, o renginį vedusios Meškalaukio bibliotekininkės Genutės Rakauskienės jautrumas ir nuoširdumas, kaip visada, papirko ir jauno, ir seno širdis.
Žvelgiant į Vydūno gyvenimo kelią ir patirtus, įveiktus sunkumus, iškyla herojaus paveikslas – drąsus ir galingas, kantrus, ištvermingas, neprarandantis vilties ir tikėjimo. Paprastas žmogus tiek daug įveikti negali, tačiau herojus vien savo gimimu yra nepaprastas.
Anot Vydūno, pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga – atskleisti savo esmę, tiksliau – leisti jai atsiskleisti, nesvarbu, kaip ją vadinsime: savastimi, tikruoju Aš, tikruoju žmoniškumu ar dieviškumu. Viskas, kas svarbiausia ir švenčiausia – žmoguje. Žmogus – tarsi mažai pažintas atomas, kuris savo branduolyje turi neįspėjamai didžią energiją ir tik jam būdingą skriejimo kryptį bei trajektoriją. Ir vertybės, ir gyvenimo tikslas bei valia jį realizuoti slypi ten pat – žmoguje.
Vydūno manymu, tik savąją esmę skleisdamas, save patį, savąjį žmoniškumą apreikšdamas žmogus tampa išmintingas ir taurus, darnus ir sveikas, jaunatviškas ir žavus, veiklus ir kūrybingas, talentingas ir genialus.
Skaitant Vydūną taip ir norisi pakviesti jaunus žmones įsiklausyti į jo žodžius apie asmenybę, jos ugdymą, gyvenimo būdą, vertybes. Gera buvo apie tai pamąstyti drauge su mokytoja, literatų klubo „Užuovėja“ pirmininke Regina Grubinskiene.
Smagu buvo klausyti šelmiškų Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidento Stepono Rimkaus eilių apie nūdienos aktualijas, jo žavios anūkėlės Aistės Atraškevičiūtės deklamuojamų senelio posmų apie Lietuvą, Kaimo rašytojų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininko Povilo Latvėno, Konstancijos Vinkelienės, Aldonos Astrauskienės, Bangos Likpetrienės, Aleksandros Svidenienės, Jono Mališausko, Jadvygos Skablauskienės, Bronislavos Černiauskienės ir nedrąsius žingsnelius žengiančios Vestinos Kinelytės minčių, jautriai suguldytų į eilių posmus.
Džiugu, kad meškalaukiečius aplankė kaimynės iš Joniškėlio – Nijolės Stepulienės vadovaujamas duetas ir Nairių dainuojamosios poezijos trio – Renata Kaziliūnienė, Lijana Vaivadienė ir Regina Šopienė.
Norėtųsi nuoširdžiai padėkoti įmonės „Agrarinės paslaugos“ vadovui Eimučiui Ramoškai ir verslininkei Sigitai Kvedarauskienei už paramą – gėris sugrįžta dvigubai.
O aš, kaip ten buvusi, viską mačiusi ir girdėjusi, noriu padėkoti už suteiktą galimybę prisijungti prie tų žmonių, kuriems ne tas pats, ar Meškalaukis gyvuos ir išliks kaip kultūrą, tradicijas, knygą, dainą saugantis ir puoselėjantis kaimas, į kurį mielai grįš iš svetur mūsų artimieji, vaikai, anūkai, ar jis tiesiog išnyks žmonių sąmonėję, tęstinume ir, galiausiai, žemėlapyje, kaip anais, visuotinos melioracijos, laikais.
Be First to Comment