Tausojantys patiekalai kartais „tausoja“ ir apetitą

„Apsilankius mokinių valgykloje, vos atidarius jos duris, pasijuto nemalonus kanalizacijos bei drėgmės kvapas. Valgykla yra rūsyje, drėgna, silpnai apšviesta, apsilupusiomis sienomis. Administracijos atstovas sakė, kad patalpas po didesnio lietaus užlieja vanduo, todėl viskas čia taip drėgna. Kažką tvarkyti nėra prasmės, nes dažai ant sienų neišsilaiko. O rimtesniam remontui nėra lėšų.

Valgykloje maitinosi nedaug mokinių. Bet galima tik stebėtis, kad apskritai jų yra. Prie atskiro stalo sėdėjo nemokamą maitinimą gaunantys vaikai ir valgė patižusius, delno dydžio bulvių-varškės pirštelius (jų kaina kitiems – 1,03 €). Tačiau valgė be apetito. Daugelis tą maistą tiesiog išmesdavo. Paklausus, ar neskanu, nei vienas nekalbėjo ir į klausimus neatsakinėjo. Mokyklos vadovas sakė, kad, kai būna „dešrelių diena“, visi jas suvalgo ir nieko neišmeta. Vaikams taip pat buvo patiekta sriuba ir obuolys.

Kiti – mokami patiekalai: žiedinių kopūstų sriuba, kalakutienos kepsniukai, kiaulienos kepsnys, šaldyta pica. Garnyras tik vienas – ryžiai. Daržovės taip pat tik vienos – morkos. Patiekalai buvo vėsesni nei norma. Arbata – tik su „privalomu“ cukrumi.

Pagal vaikų maitinimo reikalavimus vaikams turi būti sudaryta galimybė atsigerti nemokamo kambario temperatūros vandens ir karšto vandens. Tačiau kambario temperatūros vandens stovėjo tik nedidelis ąsotėlis su dviem stiklinėmis, o karšto vandens nebuvo visai. Sulčių gėrime esantis cukraus kiekis viršijo normą. Bufete taip pat buvo draudžiamų pūstų kukurūzų, saldžių konditerijos gaminių. Nors pieno produktų turi būti kas dieną, jų būna retai: du kartus per savaitę patiekiami pagal Europos Sąjungos finansuojamą programą „Pienas vaikams“.

Anot mokyklos vadovo, anksčiau būdavę labai daug skundų. Dabar maitinimo situacija pagerėjusi, nes rečiau keičiasi valgyklos darbuotojai. O būdavo, kad darbą palikdavo padirbėję vos savaitę kitą.

Pastaruoju metu kas mėnesį pagal skundus valgyklą tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau, perskaitę paskutinįjį aktą, jame radome įrašą: „Skunde nurodyti faktai nepasitvirtino…“

Daugelis mokinių per pertraukas išeina iš mokyklos teritorijos į aplink esančias parduotuves pirkti sau maisto ir užkandžių.

Bendras maisto vaizdas mokyklos valgykloje skurdus, estetika prasta. Patiekalai primityvūs, nuobodūs, jų pasirinkimas mažas. Todėl nenuostabu, kad vaikai ieško maisto už mokyklos ribų.

Anoniminėje anketoje daugiau nei pusė apklaustų mokinių parašė, kad valgykloje brangu, neskanu, mažas sveikatai palankių produktų pasirinkimas. Beveik visi siūlė gerinti maisto kokybę ir skonį“.

Iš dešimties balų – tik keturi

Cituotos eilutės – apie Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos valgyklą. Tokias išvadas padarė vaikų maitinimą ugdymo įstaigose vertinanti Jungtinė Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ekspertų komanda. Tiesa, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovo joje šįkart nebuvo. Joniškėlio gimnazijos valgyklą ekspertai įvertino kaip vieną prasčiausių iš visų tų, kurias minėta komanda jau aplankė: vos keturiais balais iš dešimties.

Apšiurusioms, potvynių „iškamuotoms“ virtuvės patalpoms verkiant reikia remonto. Aidos DULKIENĖS nuotraukos

ungtinės komandos vadovas, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas „Darbui“ sakė, kad lankydamasis Joniškėlio gimnazijoje susidarė įspūdį, jog prastos situacijos mokyklos valgykloje niekas keisti nė nesistengia. „Gimnazijos direktorius mums minėjo, kad perdažyti nusilupusių valgyklos patalpų sienų ar grindų nė neapsimoka, nes jas dažnai užlieja lietaus vanduo, tad dažai greitai vėl nusiluptų. Bet juk ką nors daryti reikia – taip, kaip yra dabar, toliau neturi ir negali tęstis. Jei būtų mano valia, aš tuoj pat stabdyčiau šios valgyklos darbą iki tol, kol situacija pagerėtų!“ – itin kritiškai Joniškėlio gimnazijos valgyklą vertino A. Kranauskas. Kritišką nuomonę išsakė ir Jungtinėje ekspertų komandoje dirbanti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė:

„Maisto gaminimo patalpų būklė patenkinama, bet jas būtina remontuoti. Sandėliavimo patalpose – voratinkliai, valgykloje juntamas nemalonus drėgmės kvapas. Susidėvėjęs kai kuris inventorius. Temperatūra šaldiklyje, kuriame laikomi valgomieji ledai – tik minus 8 C. Prekiaujama vaikų maitinimui draudžiamais produktais – kepamos picos iš pramoniniu būdu greitai užšaldytų pusgaminių“.

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje maitinimo paslaugas teikia VšĮ „Kretingos maistas“. Situaciją paprašėme pakomentuoti šios įmonės Mitybos skyriaus vadovę Aldoną Blyžienę.

„Minimo patikrinimo metu mokykloje buvo pertrauka, – teigė A. Blyžienė. – Per ją valgė pradinių klasių moksleiviai. Pagal su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintą valgiaraštį pirmadienį mokiniams buvo gaminamas kiaulienos kepsnys su kmynais, ryžių koše, morkų salotomis su citrina ir aliejumi, žiedinių kopūstų sriuba su žaliaisiais žirneliais ir grietine, bulvių piršteliai su varške ir grietinės padažu, džiovintų abrikosų kompotas, apelsinai. Mažiesiems buvo siūlomas tausojantis (sveikatai palankus) patiekalas – bulvių piršteliai su varške ir grietinės padažu, bet vaikai galėjo rinktis ir kitą patiekalą. Dar buvo siūlomi kalakutienos kepsniukai, jautienos maltiniai bei lietiniai blynai su sūriu. Patiekalai gaminami iš aukščiausios rūšies žaliavų, pagal visus vaikų mitybai keliamus reikalavimus. Mokyklos valgykloje prekiaujama tik įstatymų leidžiamais produktais. Su gimnazijos bendruomene palaikome nuolatinį ryšį, bet nesame gavę skundų ar prašymų pakeisti valgiaraštį. Šiuo atveju jau paprašėme gimnazijos direktoriaus, kad pateiktų informaciją, kokių patiekalų mokiniai nemėgsta ir kokių pageidautų. Esame atviri, visada atsižvelgiame į prašymus, išklausome pasiūlymus, pastabas, keičiame, papildome valgiaraščius, suderiname su VMVT ir gaminame. Esame profesionalias specializuotas maitinimo paslaugas teikianti įmonė, vykdome veiklą griežtai laikydamiesi visų galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų.

Maisto gaminimo ir gimnazijos valgyklos patalpos įrengtos rūsyje, kuriame yra ir kanalizacijos tinklai. Lietingais laikotarpiais dėl užtvinusių patalpų ar tinklų gedimo nemalonus kvapas tvyro ir valgykloje. Mokyklos direktorius sako, jog pinigų kapitaliniam remontui neturi“.

Nemalonus kvapas – nuo neatmenamų laikų

Pasidomėjus, ar situacija Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje yra žinoma Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams, šios tarnybos vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Renata Nevulytė minėjo, jog kaip tik praėjusios savaitės ketvirtadienį aplankė šios mokyklos valgyklą. Tikrino gautą skundą dėl neva nekokybiškų, neskanių patiekalų. Tądien buvo patiektas kiaulienos plovas (tausojantis patiekalas), kiaulienos kotletas, bulvių sriuba su kvietinėmis kruopomis bei grietine, kt. Patiekalų kokybė, sudėtis, temperatūra, porcijų dydis atitiko visus reikalavimus ir normas. Nerasta produktų nei su pasibaigusiu vartojimo terminu, nei netinkamai suženklintų ar pan.

Pasvalio VMVT vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Aušra Strumskienė stebėjosi, kad Joniškėlio gimnazijos mokinių maitinimo vertinimo pastabose, kurias surašė valgyklą tikrinę Jungtinės komandos ekspertai, yra paminėta, jog vaikų maitinimui naudojami draudžiami produktai: kepamos picos iš pramoniniu būdu užšaldytų pusgaminių. „Picų tikrai nėra pietų valgiaraštyje. Mes jomis leidome prekiauti tik kaip užkanda. Daug vaikų į mokyklą atvažiuoja nepavalgę pusryčių, tad nori užkasti, nes laukdami pietų labai išalktų. Kiek tikrinom Joniškėlio gimnazijos valgyklą, matėm, kad čia dirbančios moterys patalpas kaip įmanydamos tvarko, švarina. Tačiau ši valgykla vienintelė rajone yra įkurdinta rūsyje, tad darbo sąlygos čia labai specifinės“, – akcentavo Aušra Strumskienė.

Atnaujinimo prašosi ir surūdijusios kaitlentės, kita virtuvės įranga. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Pakalbinome ir keletą mokinių tėvų. Tuo, kaip Joniškėlio gimnazijoje maitinami jų vaikai, nesidžiaugė nė vienas.

„Nemalonus kvapas valgykloje tvyro nuo neatmenamų laikų: jausdavom jį, kai dar patys čia mokėmės, o dabar tą patį sako mūsų vaikai“, – teigė vienos pradinukės tėtis.

Nuomonių priešprieša

Nuomonių daug ir kartais jos prieštarauja viena kitai.

Pats gimnazijos direktorius, anot valgyklą vertinusių ekspertų, užsiminė, jog valgyklos darbą kas mėnesį pagal skundus tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat, kad su maitinimo paslaugos tiekėju sudaryta sutartis baigiasi šiais mokslo metais ir toliau ji nebus tęsiama.

Gi Joniškėlio gimnazijai maitinimo paslaugas teikiančios „Kretingos maisto“ įmonės Mitybos skyriaus vadovė tikina: „Su gimnazijos bendruomene palaikome nuolatinį ryšį, bet nesame gavę skundų ar prašymų pakeisti valgiaraštį“.

O gal tie skundai maitintojų tiesiog nepasiekia?

Įdomu ir tai, kad „Kretingos maisto“ interneto svetainėje, po rubrika „Atsiliepimai“, aptikome ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos direktoriaus Almanto Kanapecko pagyras: „Gimnazijos valgykloje nemokamai valgo daugiau nei šimtas vaikų. Kiti moksleiviai maistą perka patys. Čia pietauja ir mokytojai, valgau ir aš pats. Maistas tikrai skanus ir sveikas. Ypač skanūs būna balandėliai, įvairūs troškiniai, blynai. Kol kas jokių nusiskundimų neturime nei mes, nei vaikų tėvai. Galbūt tik norėtųsi paprašyti, kad valgykla dirbtų ilgiau“.

Kažin, ar gimnazijos direktoriaus ir joje besimokančių vaikų skoniai taip labai skiriasi, ar to, ką sako vaikai ir jų tėvai, paprasčiausiai negirdima…

Joniškėlio gimnazijos valgykloje „Darbo“ korespondentės apsilankė užvakar – kartu su rajono Savivaldybės mero pavaduotoju Povilu Balčiūnu, administracijos direktoriumi Rimantu Užuotu bei Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėju Antanu Asausku. Rajono valdžios atstovai daugiausia domėjosi patalpų būkle.

Rajono mero pavaduotojo Povilo Balčiūno ir gimnazijos valgyklos darbuotojų diskusija. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Valgykloje dirbančios moterys sakė, kad smarkiau palijus ar per pavasario polaidį šalia virtuvės esančios patalpos beveik visada būna patvinusios. O po šiemečių Velykų, kai abi švenčių dienas beveik ištisai lijo, jose vandens buvo vos ne iki kelių. „Ir kibirais sėmėme, ir siurbliu pumpavome“, – minėjo valgyklos darbuotojos.

Rūsio patalpos džiūsta itin sunkiai, net ir dirbtinai jas išdžiovinti labai sudėtinga, juo labiau kad ventiliacija – sena ir primityvi.

Jungtinės komandos ekspertai Joniškėlio gimnazijos valgyklą tikrino pirmadienį, kai dvi dienas jos durų niekas nevarstė, tad po savaitgalio drėgmės kvapas čia buvo dar sunkesnis. Ant vamzdžių, einančių per pagalbines valgyklos patalpas, nuolat kaupiasi kondensatas.

Dar viena bėda – netoli gimnazijos nuolat besikemšanti Joniškėlio miesto lietaus kanalizacijos trasa. Tad būtina sutvarkyti ir ją.

Žada remontuoti

Varganai atrodo pasenusi, nusidėvėjusi virtuvės įranga. Vis dėlto „Kretingos maisto“ atstovė nepraleido progos priminti, jog jų įmonė savo iniciatyva virtuvės sienas išklijavo plytelėmis, tad nereikėtų sakyti, jog maitinimo paslaugų tiekėjas nieko neinvestuoja.

Pasmalsavome, ar tikrai gimnazijos valgykloje nemokamus pietus gaunantys vaikai gali rinktis labiau patinkantį patiekalą. Jei taip yra iš tikrųjų, kodėl jie „rinkosi“ nemėgstamus bulvių-varškės pirštelius, o ne mėsos kepsniuką? Valgyklos virėjos pripažino, jog ypač pradinukams dažniausiai siūlomas vadinamasis tausojantis patiekalas. Tą dieną, kai valgykloje lankėsi vertintojai, toks patiekalas buvo minėti bulvių-varškės piršteliai. Pietauti atėję pradinukai jau rado ant stalų išdėliotas lėkštes su šiuo „tausojančiu“ valgiu.

Vos prakąstus bulvių-varškės pirštelius vaikai vienas po kito nešė atgal prie virtuvės langelio. Almanto KRANAUSKO nuotrauka

Rajono Savivaldybės atstovai su gimnazijos direktoriumi kalbėjosi apie valgyklos patalpų remontą. Jas kuo greičiau suremontuoti rekomendavo ir mokinių maitinimą vertinę ekspertai. Taip pat būtina apsaugoti patalpas nuo užliejimo ir drėgmės, įrengti patikimą, galingesnę ventiliaciją.

Mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas žadėjo, jog lėšų gimnazijos valgyklos remontui bus ieškoma po pirmojo metų pusmečio, peržiūrint Savivaldybės biudžetą. Gimnazijos direktorius Almantas Kanapeckas minėjo, jog yra paskaičiuota, kad būtiniausiems darbams reikėtų apie 10 tūkst. eurų.

1961 metais statyta mokykla Joniškėlyje buvo suprojektuota beveik tūkstančiui mokinių. Dabar jų čia nebėra nė keturių šimtų. Tačiau gimnazijos vadovas tikino, jog iškelti valgyklą iš rūsio į kitas, tinkamesnes patalpas nematąs jokių techninių galimybių.

Ir dar: „Kretingos maisto“ įmonės Mitybos skyriaus vadovė Aldona Blyžienė akcentavo, jog visi, kas nori išsakyti savo nuomonę bei pageidavimus dėl mokinių maitinimo ar gauti dominančios informacijos, gali skambinti nemokama kokybės telefono linija: 8 800 51 010. Gal reikėtų pasinaudoti šia galimybe?

www.darbs.lt

 

Komentuoti su „Facebook “

Apie autorių: Zina MAGELINSKIENĖ

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.