Norgėliečiai patys pasistatė dailų lieptą

Nagingi Norgėlų kaimo vyrai įrodė, kad ir be Europos Sąjungos fondų ar kitų programų paramos galima gražinti gimtąjį kaimą. Svarbiausia – tam reikia didelio noro, supratimo, ką nori padaryti, ir vietos bendruomenės palaikymo.

Pavasarį šio Joniškėlio apylinkių seniūnijos kaimo tvenkinį papuošė dailus medinis lieptas. Naujojo, Norgėlų kaimą papuošusio statinio priešistorę papasakojo bendruomenės pirmininkė Rima Navadonskienė. Apie sumanymą statyti lieptą vasarį jai prasitarė bendruomenės narys Gražvydas Valantinas. „Aš visada pritariu ir pritarsiu gražioms idėjoms. Smagu, kad žmonės rūpinasi savo kaimu“, – sakė Norgėlų bendruomenės vadovė. Ją maloniai nustebino tai, kad lieptą susiruošę statyti kaimo vyrai kalbos nepradėjo klausimu, iš kur gauti pinigų. Nors projekto iniciatoriai patys rūpinosi mediena ir ir kitais statybos reikalais, anot R. Navadonskienės, ji ir bendruomenė negalėjo likti nuošalyje. Iš bendruomenės sąskaitos skirta 100 eurų, pinigų aukojo pavieniai asmenys ir šeimos.

Iškilmėse dalyvavę liepto statytojai (iš kairės) – Egidijus Kanapinskas, Pavelas Boreckis, broliai Kęstutis Šukys ir Eimantas Šukys. Priekyje – jauniausias liepto statytojas dešimtmetis Mantas Valantinas.

Su užsidegimu po darbo ir savaitgaliais dirbę kaimo vyrai savo sumanymą įgyvendino per mėnesį. Tam jie negailėjo nei laisvo laiko po darbo dienos, nei savaitgalių. R. Navadonskienė prisipažino, kad iš pradžių jai buvo kilę šiokių tokių abejonių dėl liepto saugumo. Tačiau jas išsklaidė patyrusio meistro Pavelo Boreckio padarytas projektas, kuriam priekaištų neturėjo nei Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūra, nei Joniškėlio apylinkių seniūnijos vadovai.

Na, o rezultatas pranoko turbūt daugelio kaimo gyventojų lūkesčius. Neabejojama, kad lieptą pamėgs ne tik žvejai, bet ir šiaip pasivaikščioti ar pasigrožėti gamta sumanę kaimo gyventojai bei svečiai. Į dvi puses (18 ir 19 m) besišakojančio liepto aikštelėje pastatyti stalas ir suolai, įrengti LED žibintai su saulės baterijomis.

Išbandyti naują lieptą pakvietė dramos būrelio „Varlių šeimyna“ nariai.

Per liepto atidarymo ceremoniją bendruomenės pirmininkė R. Navadonskienė pirmiausia šiltus padėkos žodžius skyrė lieptą stačiusiems gyventojams – Pavelui Boreckiui, Egidijui Kanapinskui, Gediminui Navickui, Vilandui Navickui, Eimantui Šukiui, Kęstučiui Šukiui, Rimvydui Valantinui, Gražvydui Valantinui ir jo dešimtmečiui sūnui, jauniausiam talkininkui Mantui. Jiems įteikti padėkos raštai, o Mantui – dar ir dėžutė su šokoladiniais darbo įrankiais. Deja, į liepto atidarymo šventę negalėjo atvykti visi jį statę vyrai.

Lieptą stačiusių meistrų vardai įamžinti vienoje medinės knygos pusėje. Kitoje – įdėtas lapas su rėmėjų pavardėmis. Šį suvenyrinį pagarbos ženklą, skirtą Norgėlų liepto statytojams ir rėmėjams, sukūrė joniškėlietis skulptorius Vytautas Bakūnas.

Gražiu norgėliečių sumanymu ir puikiu jo įgyvendinimu pasidžiaugė į iškilmes atvykę kaimo bendruomenės krikštatėvis, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo rajono Savivaldybės vadovas joniškėlietis Juozas Bagdonas ir Joniškėlio apylinkių seniūno pavaduotoja Rūta Liberienė. Kalbėdamas apie tvenkinį supantį parką, J. Bagdonas pasiūlė dvi idėjas – Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, pasodinti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą ąžuoliuką, o dideliame akmenyje įamžinti jauniausiojo Vasario 16-osios akto signataro, diplomato, politiko Kazio Bizausko (1893–1941) atminimą. Signataro tėvai gyveno kaimyniniame Vildūnų kaime, o jis pats gimė Latvijoje, Paviluostos kaimelyje netoli Kuldygos miesto.

Bendruomenės pirmininkės Rimos Navadonskienės rankose – joniškėliečio Vytauto Bakūno padaryta medinė knyga su liepto statytojų ir rėmėjų vardais bei pavardėmis. Kairėje – Joniškėlio apylinkių seniūno pavaduotoja Rūta Liberienė.

Susirinkusiuosius išbandyti lieptą pakvietė R. Navadonskienės vadovaujamas Norgėlų mamų ir vaikų dramos būrelis „Varlių šeimyna“. Smagų muzikinį įkurtuvių foną dovanojo šio kaimo kapela.

Norgėlų tvenkinys iškastas 1979– 1980 metais. Tuo pat metu pradėtas sodinti parkas ir ši vieta tapo jaukia poilsio zona. Beveik prieš septynerius metus didelį vietos gyventojų pasipiktinimą sukėlė be jų žinios pradėtas medžių retinimas. Tuomet norgėliečių ryžtingai stojo ginti J. Bagdonas, savo svarų žodį tarė dabar jau šviesaus atminimo miškininkas Aloyzas Urbšys.

www.darbs.lt

Komentuoti su „Facebook “

About the Author: Sigitas KANIŠAUSKAS

You might like

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *