Ieškojo šimtmečio paveldo ženklų

Rugsėjo 21–23 d. Lietuvoje vyko Europos paveldo dienos. Tai jau ketvirtį amžiaus mūsų šalyje gyvuojanti tradicija, kurios metu visi norintys turi galimybę prisiliesti prie materialių ir neapčiuopiamų tautos lobynų.

Šiemet Pasvalio rajone vykusios Europos paveldo dienos visus istorijos entuziastus pakvietė į šimtametę Karpių dvaro sodybą Joniškėlyje. Tik kalba čia sukosi ne apie didikų gyvenimą, o apie Nepriklausomybės kovas. Ir šis pokalbio temos bei vietos pasirinkimas – neatsitiktinis. Viena vertus, šių metų paveldo dienų tema buvo „Atraskime šimtmečio paveldą“, kita vertus, kur kitur, jei ne Joniškėlyje, kalbėti apie mūsų valstybės gimimą.

Šių eilučių autorius susirinkusiesiems priminė legendinės Joniškėlio Respublikos laikus, kai į vieną nepriklausomą karinį dalinį („Mirties batalioną“) susivieniję Pasvalio, Pakruojo, Biržų, Panevėžio krašto žmonės išvadavo nuo bolševikų visą Šiaurės Lietuvą. Šio dalinio pagrindu vėliau buvo suformuotas 9-asis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas. Protėvių kovos, jų nepaprastas ryžtas yra ta nematoma jungtis, kuri jungia ir vienija mus visus.

Kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis analizavo priežastis ir motyvus, kurie prieš šimtą metų vertė žmones palikti šeimas, imti ginklą į rankas ir eiti ginti Tėvynės.

Kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis palietė ne mažiau jaudinančią ir intriguojančią temą – priežastys ir motyvai, vertę žmones palikti šeimas, imti ginklą į rankas ir eiti ginti Tėvynės. Kad ir kaip kas nors bandytų aiškinti, jog savanoriais tapdavo žmonės, vedini tik materialinių paskatų, daugybę faktų rodo ką kita. Nepriklausomybės kovose petys petin kovojo mužikas ir dvarininkas, lietuvis ir žydas… Tėvynė, laisvė, garbė – buvo didžiausia šių didžiavyrių paskata, jų gyvenimo tikslas ir… tragedija. Deja, bet daugumai šių žmonių, užėjus sovietams, teko labai skaudžiai nukentėti…

Algimantas Stalilionis ne tik perskaitė pranešimą, bet ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos moksleiviams Faustui Vaičiuliui ir Tomui Bieliauskui įteikė Lietuvos archeologų draugijos pirmininko Vykinto Vaitkevičiaus padėkas. Jaunuoliai aktyviai domisi istorija, krašto praeitimi, o šią vasarą dalyvavo keliose archeologinėse ekspedicijose.

Renginį organizavęs ir moderavęs istorikas Pasvalio r. savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Gražvydas Balčiūnaitis pristatė dar pavasarį Pasvalio krašto muziejaus paskelbtos pilietinės iniciatyvos „Atraskime šimtmečio paveldą“ rezultatus.

Tai buvo akcija, kurios metu bendruomenės, mokyklos, valstybinės ir privačios įstaigos, įmonės buvo kviečiamos prisidėti tvarkant Lietuvos atminimo simbolius.

Nors akcija ir nesulaukė didelio masiškumo, organizatoriai jos rezultatais liko patenkinti.

Už knygnešio Kazio Gumbelevičiaus kapo sutvarkymą P. Avižonio g. kapinėse padėkos raštas ir istorinė Lietuvos vėliava įteikta Pasvalio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos moksleiviams Tomui Bieliauskui ir Faustui Vaičiuliui Algimantas Stalinionis įteikė Lietuvos archeologų draugijos pirmininko Vykinto Vaitkevičiaus padėkas.

Pro akis nepraslydo ir šiemet ypač suaktyvėjusi Pušaloto bendruomenė, kurios nariai kartu su seniūnija ne tik atnaujino bažnyčios šventoriuje buvusį Lietuvos karių kapą, bet ėmėsi iniciatyvos naujam gyvenimui prikelti senąją miestelio sinagogą.

Europos paveldo dienos gimė 1985 m. spalio 3 d. Grenadoje, Ispanijoje. Tą dieną prancūzų ministras Jackas Langas Antrojoje Europos ministrų, atsakingų už architektūros paveldą, konferencijoje, Europos Tarybos iniciatyva surengtoje Andalūzijos mieste, savo kolegoms pateikė pasiūlymą visos Europos mastu išplėsti Istorijos paminklų atvirų durų dieną, kuri buvo sėkmingai pradėta rengti praėjusiais metais Prancūzijoje. Buvo priimta rezoliucija dėl architektūros paveldo, kaip gyvenimo kokybės veiksnio, populiarinimo socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Joje buvo rekomenduota, kad valstybės, laikydamosi savosios paveldo išsaugojimo strategijos, vykdytų esamą architektūros paveldo koncepcijos plėtrą ir skatintų bendrą visuomenės informuotumą bei prieigą prie savo paveldo.

Nuo 1999 m. jos rengiamos kaip bendra Europos Sąjungos ir Europos Tarybos iniciatyva. Europos paveldo dienose dalyvauja 50 Europos kultūros konvenciją pasirašiusių valstybių. Jos supažindina piliečius su kultūros vertybėmis ir atveria lankytojams istorinių pastatų, paprastai neprieinamų visuomenei, duris. Kultūros renginiuose pristatomi vietos gyventojų gebėjimai ir tradicijos, architektūra, meno kūriniai, tačiau esminis siekis – padėti piliečiams geriau suprasti vieniems kitus.

Raginimą tvarkyti senuosius šimtmečio simbolius išgirdo ir Saudogalos kaimo žmonės, kurie naujam gyvenimui prikėlė autentišką, dar 1933 metais statytą pavasarininkų paminklą.

Bene įspūdingiausius darbus nuveikė pumpėniečiai. Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“, vietos bendruomenės ir seniūnijos pastangomis buvo įamžintas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių, kilusių iš Pumpėnų valsčiaus, atminimas: atidengta atminimo lenta Vyčio kryžiaus kavalieriams, savanoriams, partizanams, milicininkams bei kariams ir atstatytas autentiškas 1928 m. kryžius.

Padėkos sulaukė ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos mokiniai, kurie sutvarkė senąsias „Mūrines“ miestelio kapines. Jaunimas iškirto krūmus bei nuvalė senus paminklus. Vienas jų – Nepriklausomybės kovų dalyvio, 1919 m. žuvusio Kazimiero Vitarto kapas.

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos mokiniai, kurie sutvarkė senąsias „Mūrines“ miestelio kapines.

Už kasmet tvarkomą žydų žudynių vietą Žadeikių miške bei nuoširdų dalyvavimą siaurojo geležinkelio ruožo tvarkymo talkose ties Pajiešmeniais padėką gavo Pasvalio Svalios progimnazijos mokiniai.

Dar vieną padėką gavo Joniškėlio miesto bendruomenė ir seniūnija,besirūpinantys partizanų kapų priežiūra bei prisidedantys prie kovotojų už Lietuvos laisvę memorialo tvarkymo. Net iš kelių projektų finansuojamos iniciatyvos metu bus restauruotas J. Stapulionio kapo paminklas, sutvarkyta partizanų kapavietė, pastatytos atminimo lentos Joniškėlio savanoriams bei Vyčio kryžiaus kavalieriams. Darbus planuojam baigti iki lapkričio 23-iosios – Lietuvos kariuomenės dienos.

Neatsiejama Pasvalio istorijos dalis – senasis miesto parkas. Pastaraisiais metais inicijuotos kelios iniciatyvos, kaip naujam gyvenimui prikelti šimtametę istoriją turintį objektą. Viena ryškiausių – medžio drožėjų stovyklos „Šilo geniai“ užmojis atnaujinti čia stovinčias medžio skulptūras. Nagingi ir darbštūs liaudies menininkai per ketverius metus atnaujino net šimtą skulptūrų!

Padėkota ir Daujėnų seniūnijai už atnaujintą vieną seniausių Pasvalio krašte metalinį Girsūdų kaimo jaunimo kryžių, kuris buvo pastatytas net 1881 m.

Už tai, kad nepamiršta bei likimo valiai nepalieka Ąžuolpamūšės piliakalnio, padėka įteikta Raubonių kaimo bendruomenei.

Nuo 1919 m. iki 1943 m. Pasvalio krašte buvo pastatyta apie 15 įvairaus tipo paminklų (antkapių, kryžių, koplytstulpių ir pan.) Lietuvos Nepriklausomybei ir 1919–1920 m. Laisvės kovoms atminti. Daug jų iki pat šių dienų išliko autentiški.

Dauguma šių paminklų išvardinti naujai išleistoje brošiūroje „Nepriklausomybės atminimo simboliai Pasvalio krašte“, kurį susirinkusiesiems pristatė jo sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis.

Pasibaigus konferencijai jos dalyviai vyko į ekskursiją po įdomiausias ir įsimintiniausias Pasvalio krašto Nepriklausomybės atminimo vietas. Gražvydas Balčiūnaitis priminė, kuo svarbūs krašto ir šalies istorijai Joniškėlyje, Pušalote, Pumpėnuose, Moliūnuose, Žadeikėliuose, Saločiuose stovintys paminklai.

Europos kultūros paveldo dienas mūsų rajone kartu su Pasvalio krašto muziejumi organizavo Pasvalio rajono savivaldybė. Finansavo Kultūros paveldo departamentas.

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.