Press "Enter" to skip to content

Vienodu likimu paženklinti prisiekė amžiną meilę

Gėlės, puošnios įvairiaspalvės suknelės, griežti juodi kostiumai, sveikinimai linkint ilgo ir laimingo gyvenimo – praeitą šeštadienį Pasvalio šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vykusių neeilinių vestuvių vaizdelis. 

Tądien žiedais apsimainė ir amžiną meilę vienas kitam prisiekė joniškėlietis Marius Aglinskas ir jo išrinktoji Simona, kilusi iš Mažeikių. Niekuo neišsiskiriančios tuoktuvės su viena maža smulkmena – abu jaunavedžiai prikaustyti prie neįgaliojo vežimėlio. 

Kaip telefonu pasakojo su žmona Druskininkuose besiilsintis Marius, su Simona prieš trejus metus susipažino vienoje pajūryje vykusioje neįgaliųjų stovykloje. Vienas kitam taip patiko, kad netrukus ėmė gyventi kartu. 

Dauguma Marių pažįsta kaip baikerį ir aktyvų kelio brolius vienijančio klubo „Brothers Power“ narį. Į klausimą, ar dėl šeimos nenukentės jo hobis, Marius nespėja atsakyti.

 – Motociklas bus antras po manęs, – kvatodama už vyrą atsako Simona. – Anksčiau, kai pamatydavau keliu važiuojančius baikerius, visuomet pagalvodavau, kokie jie laisvi, gyvi ir įdomūs žmonės. Kai susipažinau su Mariumi, paaiškėjo, kad ir jis priklauso šiai brolijai. Buvo labai smagu iš arti pažinti baikerių virtuvę. 

Paklausti, ar nesunku, ar ne per didelė atsakomybė kartu gyventi dviem negalią turintiems žmonėms, jaunavedžiai tik optimistiškai gūžteli pečiais. 

– Kitiems iš šalies atrodo, kad esame silpni ir nieko nesugebantys. Tačiau iš tiesų taip nėra. Skambės paradoksaliai, bet kartais yra kažkur lengviau privažiuoti vežimėliu, nei prieiti… O dviem vienodo likimo žmonėms gerokai lengviau būnant kartu. O jei ko nors negalime padaryti patys – niekuomet nebijome paprašyti pagalbos, – tikino Marius. 

– Mūsų gyvenimai skiriasi. Aš negalią turiu nuo gimimo, Marius – devinti metai prikaustytas prie vežimėlio. Mūsų patirtys labai skirtingos, tad reikėjo laiko „susišlifuoti“. Tačiau būtent buvimas kartu padėjo mums abiems įveikti daugybę kliūčių. Taip, mes negalim pakeisti palubėje kabančios elektros lemputės ir mūsų langai nuvalyti tik iki pusės, tačiau daugumą darbų sugebame padaryti lygiai taip pat, kaip ir sveikieji. Gal tik laiko ir pastangų tam reikia daugiau. Laimė – nesijausti vienišam, būti mylimam, šalia turėti žmogų, kuriam būtum reikalingas, kuris tavęs lauktų ir tikėtų. Tai svarbiau už palubėje kabančias lemputes… – antrina Simona. 

Tie, kas pažįsta Marių, žino – jis niekuomet nenusisuks nuo kenčiančiojo. Savo kailiu patyręs, ką reiškia vieną dieną visam likusiam gyvenimui sėsti į neįgaliojo vežimėlį, vyras, jei tik pasitaiko proga, drąsina ir palaiko panašaus likimo žmones. 

– Kartais būna baisu, kaip įvairius likimo išbandymus patyrę asmenys nuvertina ir anksčiau laiko laidoja save. Pirmais metais po traumos ir mano galvoje sukosi mintys apie savižudybę. Tačiau pamažėl supratau, kad galiu gyventi ir sėdėdamas vežimėlyje. Mano požiūris pasikeitė. Dabar nebesigręžioju atgal. Kartais net pagalvoju, kad sėdėdamas vežimėlyje padarau daugiau nei tada, kai galėjau vaikščioti. Tą kartoju ir panašaus likimo žmonėms – nesėdėk, neužsidaryk tarp keturių sienų, gyvenk! 

Apie nepaprastą Mariaus gyvybingumą kalba ir baikerių klubo „Brothers Power“ sekretorius Justinas Grigaliūnas. 

– Marius – tikras pozityvumo užtaisas. Jis visuomet puikios nuotaikos, dėl nieko nedejuoja ir nesiskundžia. Jį pažįsta ir gerbia visa Lietuvos baikerių bendruomenė. Niekuomet į jį nežiūrime kaip į žmogų su negalia – jis lygus su visais. Vienintelė išlyga, kai vykstame į tolimesnes keliones, Marius, kadangi jam pritaikyto motociklo greitis ribotas, visuomet važiuoja kolonos priešakyje. Smagu, kad į mūsų bendruomenę įsiliejo ir Simona. Ji bene aktyviausiai iš visų baikerių žmonų dalyvauja mūsų klubo susirinkimuose. Žinau, kad jaunavedžių planuose ir motociklo, kuriuo jie galėtų važiuoti kartu, pirkimas. Nuoširdžiai linkiu, kad ši svajonė taptų realybe. 

Beje, „Brothers Power“ nariai savo kolegai vestuvių proga surengė staigmeną. Pasibaigus tuoktuvių ceremonijai, iš bažnyčios šventoriaus išvažiuojantys jaunavedžiai buvo pasitikti grupės AC/DC muzika. O po trumpo sveikinimo Mariaus ir Simonos garbei „Brothers Power“ klubo nariai riaumojančiais motociklais „sugrojo“ sveikinimo maršą. 

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. vestuviniai ziedai klasikiniai vestuviniai ziedai klasikiniai 15 gruodžio, 2019

    Labai graži istorija, gerai, kad žmonės sau skirtus atranda. Aš irgi susituokiau su savo išrinktąja šiemet. Pinigų daug neturėjome, bet kai myli, tai tas esmės neturi didelės. Ieškojau ir kur vestuvinius žiedelius nupirkti paprastus, klasikinius. ir radau už labai neblogą kainą. Kokybė atrodo labai gera, o ir maniškė buvo patenkinta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.