Press "Enter" to skip to content

Senas močiutės radijo imtuvas padėjo atrasti neįprastą hobį

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos antrokas Tomas Bieliauskas gali pasigirti neįprastu hobiu. Vakarais, kai pasaulis nurimsta, jis… įsijungia radijo imtuvą ir ima sukioti dažnio nustatymo svirteles. 

Anokia čia keistenybė, pasakysite jūs, juk visi radiją klausomės. Ir būsite teisūs. Beveik. Tomas gaudo ne šiaip radijo signalus, o tuos, kurie sklinda trumposiomis bangomis. Kuo jos kitokios? 

Truputis nuobodžios teorijos. Radijo bangos – fizikinis reiškinys, dėl kurio galime tiesiogiai girdėti garsus iš visos planetos. Žemėje sklindančių radijo bangų būna įvairių. Ilgosios bangos gali siekti iki 1 000 km. Jos girdimos net po vandeniu. Kitos, trumpesnės, yra vidutinio ilgumo bangos. Jomis 1926 m. pradėtas transliuoti ir Lietuvos radijas. Šiandien dauguma profesionalių radijo stočių šiomis bangomis nesinaudoja – jos jautrios įvairiems pramoniniams trikdžiams, o siųstuvus išlaikyti brangu. Dabar profesionalios radijo stotys transliuoja ultratrumposiomis, arba FM, bangomis. Tačiau ne visos. 

Kadangi atsispindėdamos nuo jonosferos ir žemės paviršiaus trumposios bangos gali sklisti labai dideliais atstumais, mes galime girdėti kitame pasaulio krašte transliuojamus signalus. Tomas tuo ir užsiima – ieško, klauso ir fiksuoja iš pačių atokiausių pasaulio kampelių siunčiamas radijo transliacijas. 

Babos radijas 

Trumpųjų radijo bangų entuziastus, arba tiesiog – trumpabangininkus, sąlyginai galima suskirstyti į dvi kategorijas: pasyvius ir aktyvius. Pirmieji tik klauso trumpųjų bangų dažniais siunčiamas transliacijas ir jas fiksuoja, antrieji – bendrauja radijo bangomis (tam, beje, reikia Radijo ryšių tarnybos išduotos licencijos). Tomas priklauso pasyvių klausytojų būriui. 

Sovietmečiu trumpabangininkų judėjimas išgyveno savo piką. Didžiulės savadarbės antenos anuomet pūpsojo vos ne kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje. Bent kelios buvo ir Pasvalyje. Dabar šis hobis nėra toks populiarus, ir dažniausiai paplitęs tarp vyresnių žmonių. Tomas Bieliauskas – išimtis. 

– Prieš trejus metus iš babos parsinešiau seną radijo imtuvą. Apžiūrėjęs nustebau, kiek daug įvairių skaičiukų pažymėta jo displėjuje. Pradėjau sukioti rankenėlę… Ir koks buvo mano nustebimas, kai išgirdau kalbant japoniškai… Nesupratau, kaip taip gali būti, juk Lietuvos teritorijoje girdisi tik lietuviškos radijo stotys… Įlindau į internetą, ėmiau domėtis ir taip atradau trumpąsias bangas, – prisimena Tomas. 

Vaikinas nusipirko šiuolaikinį imtuvą ir ėmė „medžioti“ po visą pasaulį išsibarsčiusias radijo stotis. 

Kelionė aplink pasaulį 

Netruko gimnazistas sužinoti, jog iš tolimų kraštų siunčiamų radijo signalų fiksavimas nėra vienpusis užsiėmimas. 

– Išgirdęs signalus, juos pasižymiu ir siunčiu laišką radijo stočiai. Po kurio laiko gaunu vadinamąją QSL kortelę, kuri yra radijo stoties bangų priėmimo fakto patvirtinimas. Skaičiau, jog ši tradicija atsirado pirmųjų radijo transliacijų metu, kai buvo svarbu žinoti, kad kažkas girdi transliuojamas programas. Vienoje tokios kortelės pusėje dažniausiai būna kokia nors graži nuotrauka, o kitoje – radijo stoties pavadinimas, transliacijos laikas ir mano pavardė. Pirmąją kortelę gavau būtent iš Japonijos. Laukti teko pusantro mėnesio, bet kai pašto dėžutėje radau hieroglifais pažymėtą laišką, supratau, kad sistema veikia. 

Tomas pasakoja, jog anksčiau tokios kortelės buvo tik popierinės, o dabar nemažai radijo stočių siunčia elektroninius patvirtinimus. Tiesa, neužtenka vien išgirsti radijo stoties šaukinius. 

– Paprastai reikalaujama išklausyti bent pusvalandį, pažymėti, kokiu tiksliai laiku prasidėjo transliacija, laidą vedė vyras ar moteris, apie ką buvo kalbama, kokia grojo muzika. Tačiau daug kas priklauso nuo signalo stiprumo. Štai neseniai pavyko pagauti signalą iš Kubos. Buvo kalbama ispaniškai, bet iš nuolat kartojamos frazės „Kuba, Havana“ supratau, jog tai Kubos radijas. Vėliau pasitikrinau internete transliacijos laiką bei dažnį ir mano spėjimas pasitvirtino. Man pavyko išgirsti tik dešimties minučių transliaciją. Buvau nustebęs, jų antenos nukreiptos į Lotynų Ameriką, o man signalą pavyko pagauti Europoje. 

Klausydamas trumposiomis bangomis sklindančių transliacijų,
Tomas jaučiasi taip, lyg keliautų aplink pasaulį.

Narteikiuose gyvenantis gimnazistas tikina, jog radijo bangų klausymas – savotiška kelionė aplink pasaulį, padedanti pažinti kitų tautų tradicijas, papročius ir pasaulėžiūrą. 

– Bangas siunčia specialios kryptinės antenos, orientuotos į tam tikra kalba kalbančią auditoriją. Mus dažniausiai pasiekia transliacijos anglų arba rusų kalbomis, todėl daug ką, kas jose kalbama, suprantu. Įdomu klausytis, kaip skamba japoniška popmuzika arba bandyti suprasti kinų autoritarinio režimo ir demokratijos samplaiką. Paskutiniu metu transliacijose iš Kinijos labai daug dėmesio skiriama koronavirusui. O pasitaiko ir labai keistos informacijos, konspiracinių teorijų ar tos pačios krikščionybės vertinimų. Štai vienas JAV radijo pamokslautojas vis ragina ruoštis greitam Jėzaus atėjimui. Kita radijo stotis įrodinėja, kad žemė yra plokščia…. 

Tomui jau pavyko „sumedžioti“ signalus iš beveik dviejų dešimčių šalių. Tarp jų – Vatikanas, Tailandas, Madagaskaras, Kuba, Japonija, Kinija ir kitos. 

Informacijos apie įvairių radijo stočių transliacijos dažnius ir laiką Tomas ieško angliakalbėse trumpabangininkus vienijančiose feisbuko grupėse ir forumuose. Klausymuisi renkasi vėlyvą vakarą ar naktį (tuomet geriausiai sklinda signalas). Pasistato radijo imtuvą, ištempia per kambarį anteną ir… pradeda kelionę. 

Siuntiniai iš Šiaurės Korėjos 

Vienos įdomiausių ir keisčiausių – iš Šiaurės Korėjos sklindančios transliacijos. 

– Jos visuomet prasideda vienodai. Šalies himnas, pasveikinimas įsijungus Šiaurės Korėjos radiją ir dvi dainos-giesmės, viena skirta Kim Ir Senui, kita – Kim Čen Irui – kurie po mirties buvo paskelbti „amžinais prezidentais“. Stebina ir Narteikiuose gyvenančio gimnazisto rankose – propagandinis Šiaurės Korėjos laikraštis. pačios transliacijos. Griežta dikcija, nuolat aukštinamas dabartinis jų vadovas Kim Džongunas, keikiama Amerika, Pietų Korėja, kapitalizmas ir imperializmas, skamba revoliucinės dainos. Iš to, ką esu skaitęs, suprantu, kad tokios pat transliacijos vyko pas mus sovietiniais laikais. 

Narteikiuose gyvenančio gimnazisto rankose – propagandinis
Šiaurės Korėjos laikraštis.

Tomas nusiuntė pranešimą, kad išgirdo Šiaurės Korėjos transliaciją ir… pateko į nuolatinių šios totalitarinės valstybės „gerbėjų“ sąrašus. Dabar reguliariai kas tris mėnesius gauna iš ten siuntinius su propagandine Kim Džonguno režimą šlovinančia spauda. 

– Aš viską vertinu kritiškai ir tikrai nebijau, kad korėjiečiai man „išplaus“ smegenis. Priešingai – matydamas daugybės tautų pasaulėžiūrą, kultūrą, politinį gyvenimą, aš galiu susidaryti objektyvų pasaulio vaizdą. Ir kartu suprasti, koks mažas jis yra…

Komentuoti su „Facebook “

2 Comments

  1. Rimantas II Rimantas II 7 kovo, 2020

    Viskas čia gražu ir įdomu, tačiau ar ne per paprasta gimnazistui? Manau, kad „paragavęs“ kartą, nebesustosite, Mr. Tomas? Ko nuoširdžiausiai linkiu.
    Pabandykit susipažinti su p. Remigijumi Lašiniu (šaukinys LY2BDI), Vilniaus Radijo klubo tikruoju nariu. Jis 1967 metais baigė tą pačią mokyklą, kaip ir Jūs (Joniškėlio vidurinę, XVIII laida). Pasižvalgykite po jo internetinį puslapį – rasite daug įdomaus ir Jums naudingo.
    Beje, p. R. Lašinis užsimena apie jo studijų metais aplankytą KPI Radijo klubą. Žvilgterkit ten ir Jūs, tarkim, į UP20K Arvydas – jis yra laimėjęs asmeninę Pasaulio čempiono taurę! (Arvydo Banaičio, deja, jau nebėra, tačiau atsiminimai likę šilti ir geri…). Taip, kad pirmyn, pons Tomai, nesustokit ties tuo aparatėliu: juodas darbas kiekvienoj srity neša saldų vaisių. Kas ten žino: gal Jūsų kelias nuvingiuos ir į KTU (buv. KPI)?

  2. Rimantas Rimantas 27 vasario, 2020

    įdomus hobi

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.