Press "Enter" to skip to content

„Camino Lituano“ žvalgai lankėsi Pasvalio rajone

„Camino de Santiago“ arba Šv. Jokūbo kelias, kuriuo piligrimai iš viso pasaulio jau daugiau nei tūkstantį metų keliauja į Santjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Kelias link šventovės, link senojo pasaulio, link savęs…

„Camino de Santiago“ turi ir lietuvišką analogą – „Camino Lituano“. Nors žodis „analogas“ čia, ko gero, netinka, – 500 kilometrų besitęsiantis „Camino Lituano“ priklauso tarptautiniam Šv. Jokūbo kelių tinklui. Jo maršrutas prasideda Žagarėje ties Latvijos siena, kur jungiasi su „Camino Latvia“ ir vingiuoja per Šiaulių, Kauno bei Alytaus apskritis, kur prie Lenkijos sienos, Seinuose, susijungia su „Camino Polaco“. 

Neseniai „Camino Lituano“ žvalgai lankėsi Pasvalio krašte. 


Planuojama Šiaurės Lietuvos atkarpa 

– „Camino Lituano“ idėją pasiskolinome iš ispaniškojo Šv. Jokūbo kelio. Jos esmė labai paprasta – sukurti maršrutą, kuriuo pėstute keliaujantis žmogus galėtų aplankyti įdomiausias ir gražiausias Lietuvos vietas bei artimiau susipažinti su vietos žmonėmis, – pasakojo Gediminas Kabaila. 

Vyras – „Camino Lituano“ savanoris, laisvu laiku keliaujantis po Lietuvą ir ieškantis naujų maršrutų, kuriuos vėliau būtų galima pasiūlyti piligrimams. 

– Dabar yra išbaigtas maršrutas nuo Žagarės iki Seinų. Ką reiškia išbaigtas? Paruošti ir kryptį rodančiomis geltonomis rodyklėmis bei Šv. Jokūbo kriauklėmis mėlyname fone suženklinti kelio etapai, numatytos nakvynės vietos, kur keliautojai galėtų pernakvoti ir toliau tęsti savo kelionę. 

Kaip pasakojo Gediminas, pagrindinė „Camino Lituano“ arterija – nuo Žagarės iki Seinų, tačiau link jo „tiesiami“ ir nauji maršrutai. Vienas tokių turėtų nusidriekti ir Šiaurės Lietuvoje. 

– „Camino Latvija“ prasideda Rygoje ir šakojasi dviem kryptimis. Viena veda link Žagarės, kita – į Skaistkalnę. Kitapus sienos, už tilto per Nemunėlį, – Germaniškis. Tai vieta, kurioje susijungs latviškas ir lietuviškas Šv. Jokūbo kelias ir per Biržus, Pajiešmenius, Pasvalį, Joniškėlį, Linkuvą, Pakruojį ves link pagrindinės „Camino Lituano“ gijos. 

Turtingas kraštas 

Gediminas Kabaila pasakojo, jog maršrutai specialiai sudaromi taip, kad žygeiviams nereikėtų keliauti didelio intensyvumo magistralėmis. Tai daroma ir dėl žmonių saugumo, ir tam, kad būtų galima iš arčiau pažinti kraštą bei supančią gamtą. 

– Šioje organizacijoje aš dar labai neseniai, tik metai. Iki tol dalyvaudavau įvairiuose žygiuose, bet dažnai būdavo taip, kad kažkokį maršrutą tiesiog prabėgdavau, net nepamatęs, kas ten yra gražaus. Čia viskas kitaip. Tiek eidamas „Camino Lituano“ keliu, tiek žvalgydamas naujus maršrutus sutinku daugybę nuostabių, įdomių žmonių. Tai išplečia pažinimo ribas. Atsiranda suvokimas, jog aplinkui yra daugybė unikalių asmenybių, tereikia peržengti kažkokias savo komforto ribas, žengti pirmą žingsnį ir sutiksi.

 O kokia keliautojui pasirodė Šiaurės Lietuva? 

– Tai istoriškai labai turtingas kraštas. Keliauji kokia Dzūkija, ten dvarų reta, vien miškai. O čia – Biržų, Pasvalio rajonuose – atrodo, kad pakeliui vien dvarai. Turtingos žemės… 

Spalio 3 d., Gedimino išžvalgytu maršrutu nuo Joniškėlio iki Pakruojo žygiavo didesnis būrys savanorių. Tai buvo ne tik pažintinis, bet ir darbinis žygis. „Camino Lituano“ atstovai detaliai aprašė maršrutą, sužymėjo ir paruošį žemėlapius. 

– Pagrindiniai kelio paruošimo ir ženklinimo darbai numatyti pavasarį. Tada Šiaurės Lietuvos atšaka turėtų būti įtraukta ir į „Camino Lituano“ kelią. 

Karantinas padėjo atrasti kelią 

„Camino Lituano“ idėja gimė maždaug prieš ketverius metus, o pats kelias buvo paruoštas ir visuomenei pristatytas 2018 metais. 

Visas 500 km maršrutas per Lietuvą suskirstytas į 21 etapą. Kasdien piligrimai vidutiniškai nueina po 22‒27 km, tačiau yra keli trumpesni etapai (apie 13 km) bei keli ilgesni (apie 30 km). Kiekvieno etapo pabaigoje piligrimų laukia nakvynės namai. Apsistoti galima klebonijose, parapijos, bendruomenės namuose, kaimo turizmo sodybose, viešbutukuose, kempinguose, vienuolyno celėse ar nakvoti savo palapinėse. 

Prieš kelionę reikėtų pasirūpinti „Camino Lituano“ piligrimo pasu. Jį galima gauti Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, Miroslavo bažnyčioje, Alytaus turizmo informacijos centre, Pažaislio svetingumo komplekse „Monte Pacis“, kelionių agentūroje „West Expressׅ“ Kaune, Kėdainių viešbutyje „Smilga“, kempinge „Saulėtosios naktys“ Gataučiuose, Žagarės dvaro sodyboje. Paso kaina ‒ 2 eurai. Bažnyčiose, nakvynės vietose, turizmo informacijos centruose, kaimelių parduotuvėse bei kitur piligrimai renka antspaudus ‒ kaip patvirtinimą apie įveiktą etapą. 

Nors lietuviškas Šv. Jokūbo kelias savo populiarumu dar negali lygiuotis su kitų šalių analogais, norinčių keliauti netrūksta. 

– Yra ir pavienių užsieniečių, tačiau didžioji piligrimų dalis – lietuviai. Ypač jų padaugėjo, kai buvo paskelbtas karantinas ir užsidarė sienos į užsienį. Kadangi nėra prievolės vienu kartu pereiti maršrutą nuo Latvijos iki Lenkijos sienos, daugelis žmonių renkasi atskirus etapus ir tai daro šį kelią ypač patrauklų. 

Norintys prisidėti prie „Camino Lituano“ – pasiūlyti nakvynę, vietą pavėsinei ar tiesiog pro šalį žygiuojančius piligrimus pavaišinti gaiviu šulinio vandeniu – gali tai padaryti užsiregistravę organizacijos interneto svetainėje www.caminolituano.com.

„Camino Lituano“ savanoris Gediminas Kabaila užsuko ir į Karpių dvarą.
Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.