Press "Enter" to skip to content

Niūriaspalvis auksavabalis – ir Joniškėlio dvaro parke

Šio gyvūno pavadinimą gimtąja kalba ištarti ne ką lengviau nei lotyniškai. Jis įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą. Jam išsaugoti Lietuvoje per artimiausius keletą metų numatyta išleisti net 1,38 mln. eurų…

Atrodytų, kalbame apie mažų mažiausiai vidutinio dydžio keturkojį žinduolį, tūnantį Lietuvos giriose ir tik retkarčiais išnyrantį palaukėje. Tik tam, kad įrodytų dar neišnykęs. Tačiau tiesa šį kartą kitokia ir netikėta. Pasvalio rajono savivaldybė gavo Aplinkos ministerijos padėkos raštą „Už ryžtą išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio buveines Joniškėlio dvaro parke – „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijoje“.

Gyvena vos mėnesį

Osmoderma barnabita, arba niūriaspalvis auksavabalis – tai vos 24-32 mm ilgio juodas ar juodai rudas, su švelniai žalsvu metalo atspalviu vabalas. Vabzdžių pasaulyje tai tikras milžinas. Teoriškai jis pajėgia pakilti, tačiau praktikoje skrydžiu mėgaujasi gana retai. Jeigu vis dėlto atsiplėšia nuo žemės, skrenda neaukštai ir vos kelis šimtus metrų. Dėl šios priežasties vabalas sėslus ir plinta labai ribotai. Tiesiog gamta sukūrė tvirtą kūną, bet pagailėjo jam bent pakenčiamo skraidymo „aparato“. 

Niūriaspalvis auksavabalis – išskirtinės išvaizdos ir gyvenimo būdo vabzdys. Gamtoje jį pamatyti prilygsta beveik stebuklui. Pirmiausia todėl, kad tai labai reta rūšis. Be to, didžiąją savo gyvenimo dalį, apie 2-3 metus, jis praleidžia lervos stadijoje giliai įsirausęs į ąžuolo ar kito lapuočio trūnėsius, kuriais ir maitinasi. Išvysti vabalą galima nebent paskutinėmis jo gyvenimo savaitėmis, vasarą, kada jis jau būna virtęs tikru gražuoliu. Bet ir tuo metu jis turi daugybę rūpesčių: susirasti gyvenimui tinkamą buveinę, sau porą ir padėti kiaušinius. Tai trunka vos apie mėnesį, laboratorijos sąlygomis gražuolis gyvena daug ilgiau. Kaip jį atpažinti gamtoje? Jeigu drevėje aptiksite nežinomą vabalą, pauostykite jį – auksavabalis kvepia degutu. 

Išrankus vienišius

Išskirtinis auksavabalio gyvenimo būdas anaiptol nedidina jo galimybių išlikti. Vabalas tikras vienišius. Jam tinka ne bet kokios drevės, o tik tos, kurios yra labai senuose lapuočiuose medžiuose su patrūnijusiu vidumi. Negana to, jis mėgsta tuos medžius, kurių kamieną pasiekia saulė. Todėl miškai, kad ir kokie seni jie būtų, tinka ne visi. Miškas turi būti šviesus, retas, neapaugęs krūmokšniais. Dažnai auksavabalio namai būna vieniši parkų ar šalikelių seni ąžuolai ar liepos. Netinka ir nuvirtę medžiai – nors ir sutrūniję, kamienai privalo būti vertikalūs. Akivaizdu, kad tokių prestižinių vietų gamtoje reikia gerai paieškoti, ir jų mažėja. Dėl medienos poreikio nedaugeliui medžių pavyksta sulaukti brandaus, tuo labiau seno, drevėto medžio amžiaus. O tokio jau sulaukę nėra mylimi. Miško sanitarinių kirtimų metu seni drevėti medžiai neišsaugomi. Parkuose jie pjaunami baiminantis ligų išplitimo tarp sveikų medžių, be to, estetiniais sumetimais. Drevės neretai „gydomos“ užbetonuojant – taip sunaikinami namai ne tik niūriaspalviui auksavabaliui, bet ir daugybei kitų miško gyventojų. Spėjama, kad viename drevėtame medyje gali gyventi apie 20-50 niūriaspalvių, o ištisos jų palikuonių kartos stuobrį laiko savo namais net iki 50 metų, kol jis visiškai supūna ir nuvirsta. 

Gelbėjimo misijai – virš milijono eurų

Europos lygiu niūriaspalviui auksavabaliui yra skiriamas itin didelis dėmesys: ši rūšis kaip prioritetinė įrašyta į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos 2-ąjį priedą. Ne tik dėl to, kad tai tikrai įdomus ir gražus gyvis. Niūriaspalvis auksavabalis yra vadinamoji indikatorinė rūšis. Tai reiškia, kad išsaugoję jo buveines išsaugosime ir buveines dešimtims kitų retų organizmų. Manoma, kad su senais drevėtais ąžuolais tiesiogiai susiję apie 700 vabzdžių rūšių.

Tvarkant dvaro parką buvo išsaugotos niūriaspalvio auksavabalio buveinės.

Lietuvos teritorijoje niūriaspalvis auksavabalis saugomas nuo 1989 m., renkami duomenys apie jo radavietes, vykdomi tyrimai. 2014 m. Krekenavos regioniniame parke buvo atliktas būklės stebėjimas – pirmą kartą šie vabalai gaudomi feromoninėmis gaudyklėmis. Parko miškuose aptikta naujų vabalo buveinių. Proveržis įvyko 2019 m. vasarą, kai Kauno Ąžuolyne buvo sugauta 15 suaugusių vabalų. Per metus zoologijos sodo laboratorijoje pavyko dirbtinėmis sąlygomis išauginti 324 lervas. Įspūdingas pasiekimas visos Europos mastu. Dalis lervų šią vasarą buvo apgyvendintos specialiuose inkiluose (dirbtinėse drevėse) Verkių regioninio parko teritorijoje. Ši „operacija“ – tai tarptautinio projekto dalis. Jis vadinasi „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“. Projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas, padedant Daugpilio universiteto gamtos mokslų specialistams, Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos zoologijos sodui. Veiklų trukmė – beveik penkeri metai, jų įgyvendinimui skirta 1,38 mln. eurų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų. Pritaikant šiuolaikines technologijas vykdoma vabalų stebėsena, atliekami paplitimo tyrimai, atkuriamos išnykusios populiacijos. Sukūrus jam palankias gyvenimo sąlygas, jos pagerės ir kitoms retoms rūšims, gyvenančioms kaimynystėje. Niūriaspalvio auksavabalio apsaugai plečiamas „Natura 2000“ ekologinis tinklas, kuriame jau buvo tokios vietos, kaip Kauno Ąžuolynas, Neries šlaitas ties Verkiais. Projekte daug dėmesio skiriama visuomenės gamtosauginiam švietimui.

Dvaro parke – naujai atrasta buveinė

2017 m. Aplinkos ministras patvirtino niūriaspalvio auksavabalio apsaugos planą. Numatytas specialiųjų priemonių paketas. Tačiau kokia realybė yra šiandien? Dėl savito vabalo gyvenimo būdo ir neprognozuojamo elgesio įvertinti populiacijos gausumą sudėtinga. Teoriniais skaičiavimais, Lietuvoje gali gyventi iki 7000 individų, o jiems tinkamų gyventi medžių geriausiu atveju tėra apie 800. Stebėjimų metu visoje šalyje kol kas nustatyta apie 100 radaviečių, tačiau didžioji dalis populiacijos įsikūrusi Verkių parke Vilniuje, Kauno Ąžuolyne ir Vytauto parke, Dūkštų ąžuolyne, Punios šile. 

Nuo šiol ir Joniškėlio dvaro parkas gali vadintis niūriaspalvio auksavabalio buveine. 2018 m. vasarą čia buvo pagauti 8 individai, tiek pat medžių pripažinti tinkamais jiems gyventi. Šiais metais vykdant parko sutvarkymo darbus buvo atsižvelgta į stebėsenos rezultatus, specialistų rekomendacijas, todėl potencialūs auksavabalių namai išvengė medkirčių pjūklo. Vienas didžiausių dvarų parkų Lietuvoje tapo „Natura 2000“ ekologinio tinklo dalimi. „Plėsdami šį tinklą siekiame išsaugoti mūsų šalies biologinę įvairovę – didžiulį gamtos duotą turtą“, – pažymėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Suprantama, kartu teks prisiimti papildomus įsipareigojimus ir atsakomybę. Vaikščiodami atnaujintais parko takeliais tai vienur, tai kitur praeisite pro seną, trūnijantį, drevėtą kamieną. Jie liko ne per klaidą. Stabtelkite ir pamąstykite, kaip atrodo vieno rečiausių Europoje vabalo gyvenimas. O gal nusišypsos sėkmė ir išvysite iš drevės lendančią saulėje žalsvai blizgančią jo nugarą.

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Auksė Vabalaitė Auksė Vabalaitė 2 gegužės, 2021

    Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnus: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko. Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera“(Biblija, RK_E, 1999, Pr.1[24 – 25]).
    Taip penktąją Dievo triūso dieną radosi drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis.
    Šeštąją dieną, kiek atsipūtęs Dievas apreiškė: „O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą [daviau] maistui visus žaliuosius augalus“ (žr. ten pat).
    Smagu, kad šių dienų Žmogus tęsia Dievo storonę!
    Net 1,380 mln. pinigėlių Lietuvoje skiriama šiam Dievo sutvėrimui.
    Straipsnio autorius, plagijuodamas 2017-05-31 LR Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1 – 468, pamini, kad Lietuvoje gali gyventi apie 7000 tų niūriaspalvių… (įskaitant lervas, lėliukes ir suaugėlius – taip jau surėdytas vabalų pasaulis, tokia jau neįgyvendinama žmonių svajonė nugyventi 3 gyvenimus!).
    Bet ne apie tai čia mes – truputį aritmetikos: 1,380mln. padalijus iš 7000, gaunam kone 200€ kožnam!! Įspūdinga suma, beveik tiek, kiek valstiečių partija prieš pernykščius Seimo rinkimus pamalonino kiekvieną rinkėją…
    Myliu vabalus, tad krebžda tokia mintis: kiek iš to milijono su galu teks Osmoderma barnabita (toks gražus vabalėlio lotyniškas slapyvardis), o kiek nubyrės kai kuriems žmogeliukams nuosavų drevių patobulinimui? Užderėjo šiandien „ant Lietuvos“ žymių finansininkų ir šiaip buhalterių, bet ir anie kažin ar bus pajėgūs tokias cifras iššifruoti?..
    P. S. Ar autorius yra įsitikinęs, kad Dvaro parke gyvena Osmoderma barnabita? O gal tai O. Eremita?? O gal tai kieno portfeliuke „emigravę“ Kauno Ąžuolyno ar Verkių parko senbuviai? O gal, neduokdie, tai laki, pūvėsiais atsiduodanti migla, paleista dalies milijono € „įsisavinimo“ pateisinimą?

Komentuoti: Auksė Vabalaitė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.