Abichtas Adolfas (1793-1860) gydytojas terapeutas. Kilęs iš Vokietijos, Erlangeno. Į Vilnių atvyko kartu su tėvu, filosofijos profesoriumi. Vilniuje baigė gimnaziją ir medicinos studijas. Vienas gabiausių, plačių pažiūrų Vilniaus universiteto studentų.

1816 m. gavęs daktaro laipsnį, buvo paskirtas Joniškėlio ligoninės gydytoju. Joniškėlio kaimo ligoninėje jaunas gydytojas darbavosi iki 1820 metų. Garsėjo nuovokumu specialybės dalykuose. Po kurio laiko grįžęs į Vilnių, išgarsėjo kaip diagnostikos specialistas. Dirbo terapijos klinikoje, universitete dėstė bendrąją terapiją, patologiją. Nuo 1827 m. – profesorius. Caro valdžiai universitetą uždarius (1832) skaitė paskaitas Medicinos – chirurgijos akademijoje.1842 m. uždarius ir šią mokymo įstaigą, vertėsi privačia praktika. Buvo populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas. Tyrė Birštono mineralines versmes, parašė keletą mokslinių darbų, žymesni jų – „Tablice synopticzne trucizn…“(1823), „Institutiones Terapiae generalis“ (1840)