Karpių giminės herbas

Jokūbo ir Joanos Godebskytės Karpių trečiasis sūnus Benediktas gimė 1734 m. Apie 1753 m. jis studijavo Vilniaus universitete. Išorės pavojų akivaizdoje, politinių srovių draskomoje Lietuvos – Lenkijos valstybėje B.Karpis priklausė Čartoriskių politinei grupuotei. Jis dalyvavo renkant karaliumi Stanislovą Poniatovskį. 1765 m. karalius paskyrė jį Upytės karužu. B.Karpis buvo Ketverių metų seimo deputatas. Prasidėjus T.Kosciuškos sukilimui 1794 m., jis buvo vienas iš 14 piliečių, pasirašiusių sukilėlių universalą. B.Karpis įėjo į Lietuvos Vyriausiąją Tarybą (vėliau – Laikinoji Lietuvos Taryba). Mažamečio sūnaus Ignacijaus vardu B.Karpis paaukojo sukilėliams 2000 dukatų. Pralaimėjus sukilimui, jam teko teisintis rusų valdžiai.

Jis sutelkė savo rankose didelius karališkų ir paveldimų žemių (daugiausia Upytės paviete ir Žemaitijoje) plotus. XVIII a. pab. B.Karpis figūruoja stambiausiųjų Lietuvos žemvaldžių sąraše. Po tėvo mirties jis paveldėjo Karoliškių seniūniją ir Joniškėlio, Liesų, Palėvės, Apytalaukio, Plokščių, Kidulių dvarus bei lėno teise Krinčino dvarą. Savo dalį 1771 m. įnešė ir žmona Karolina Puzinaitė. Tai Steigvilių ir Liaudiškių seniūnijos bei Šližiškių, Aukštutinės Linkuvos, Krokvėnų, Ripeikių, Jasnagurkos dvarai Upytės paviete. Žmonos įnašas ir 1797 m. jam atitekę Rimkūnai. Kadangi su kitais Lietuvos bajorais B.Karpis stojo prieš Radvilas, jam atiteko dalis jų turtų. B.Karpis taip pat nuolat supirkinėjo tolimesnius kaimus ir raktus.1775 m. iš K.Poniatovskio jis nusipirko Šukionius su 13 kaimų, iš karaliaus brolėno S.Poniatovskio 1784 m. įsigijo Palinkuvės ir Klovainių raktus. Tokiu pat būdu jis įsigijo Giedraičius, Pempiškius, Senkonius, Serapiniškį, Moliūnus, Devainiškius, Leoniškius. 1775 m. iš Vilniaus vyskupo I.Masalskio nusipirko Vindzindžių ir Nabubėlių kaimus. 1785 m. B.Karpiui Smilgių vaitystė, atskirta nuo Šeduvos grafystės. 1802 m. iš Mauricijaus Pranciškaus Karpio jis nupirko Rekyvą su jai priklausančiomis apylinkėmis, o iš Tyzenhauzo – Sužionių dvarą Vilniaus paviete ir rūmus Vilniuje.

B.Karpį savo panegirikose šlovino Vilniaus pijorai ir jėzuitai. Jam savo leidinius dedikavo filosofai P.Gatėjus, F.Feleris.

B.Karpis pastatė Joniškėlyje bažnyčią ir įkūrė parapiją. 1787 m. Žemaitijoje kilus bado grėsmei, jis žemiausia kaina išpardavė savo gausius magazinus. Už tai jį išaukštino F.K.Dmochovskis savo knygutėje “Pagyrimas pono Karpio labdaringumui“ (“Pochwała dobroczynności jegomości pana Karpia“), o karalius B.Karpį apdovanojo Šv. Stanislovo ordinu.

Benediktas Karpis mirė 1805 m. birželio 12 d. Palaidotas Joniškėlyje. 1782 m. testamentu jis paliko 50 000 zlotų vargšams.

B.Karpis buvo vedęs Karoliną Puzinaitę. Jų vaikai: Marijana, Teresė ir Ignaciju

Šaltinis: DVARŲ KULTŪRA – LIETUVOS KULTŪROS DALIS. KARPIAI