Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Eugenijus
PETROVAS

Gimė 1936 m. balandžio 26 d. Rusijoje, Peterburge, tarnautojų šeimoje.  Po karo šeima atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Meškalaukyje mažoje pirkelėje.  Darbštūs ir labai kilnios širdies Eugenijaus tėvai Jekaterina Novikova ir Nikolajus Petrovas užsitarnavo kaimiečių pagarbą. Kaimo viduryje pasistatė truputi rusiško stiliaus namus, jie visada buvo labai tvarkingi ir švarūs. Jie ir dabar išlikę Meškalaukyje.. Čia Eugenijus išmoko kalbėti lietuviškai. Meškalaukį Eugenijus Petrovas ir dabar laiko savo gimtine. Čia jis baigė Meškalaukio pradinę mokyklą, 1955 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą, 1960 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Fizikos ir gamybos pagrindų mokytojas.
1960-1963 m. dirbo Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje mokytoju, gamybinės dalies vedėju, 1963-1969 m. – Vilniaus lengvosios pramonės technikumo dėstytoju, 1969-1973 m. Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institute vyresniuoju inžinieriumi, 1973-1979 m. – Vilniaus „Ventos“ gamybinio susivienijimo konstravimo biure vadovaujančiuoju inžinieriumi, 1979-1990 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos Puslaidininkių fizikos instituto „Helikono“ bandomojoje gamykloje 1-os kategorijos inžinieriumi konstruktoriumi.
Yra paskelbęs mokslinių straipsnių kietojo kūno fizikos ir puslaidininkių prietaisų technologijos klausimais, keleto išradimų autorius. Suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas.
1988-1990 m. – Lietuvos Sąjūdžio Puslaidininkių fizikos instituto iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas ir tuo pačiu Vilniaus m. darbininkų ir tarnautojų draugijos „Labora“ tarybos pirmininko pavaduotojas.
Kandidatu į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus 1989 m. buvo iškeltas minėtų Sąjūdžio organizacijų. 1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatu. 1990-1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. Dirbo biudžeto bei Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje.
AT deputatų komisijos Šalčininkų rajono, Ignalinos Sniečkaus (dabar Visagino) gyvenvietės savivaldybių tarybų, jų organizacijų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti pirmininkas.
Ignalinos atominės elektrinės perėmimo Lietuvos Respublikos jurisdikcijon darbo grupės narys.
LR AT (Atkuriamajame Seime) Centro frakcijos narys, vienas iš Lietuvos centro judėjimo steigimo iniciatorių, Centro sąjungos narys.
1993 m. Lietuvos Valstybinės regioninių problemų komisijos prie LR Seimo patarėjas. 1994-1997 m. Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiasis specialistas, skyriaus vedėjas. 1998 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės Rytų Lietuvos grupės vadovas.

2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2004.07.04 – 14 d. d. vadovavo „Versmės“ leidyklos rengiamai  monografijos „Joniškėlis“ autorių kompleksinei  tiriamajai  ekspedicijai  į Joniškėlį ir jo apylinkes (Pasvalio r.). Monografijos „Joniškėlis“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Eugenijus Petrovas.

Knygos, Lietuvos valsčių serijos monografijos „Joniškėlis“ vyriausiasis redaktorius ir bendraautorius – 2007 m.

Nuo 2008 m. – joniškėliečių klubo „Mažupė“ narys.

Žmona Nijolė – filologė, dirba lietuvių kalbos mokytoja „Minties“ vidurinėje mokykloje. Dukros Ingutė ir Sigutė – ištekėjusios, sūnūs Kostas ir Andrius – studentai.

Joniškėlio krašto istorijos puoselėtojai,  kraštiečiai Mykolas Aleliūnas, Eugenijus Petrovas ir Seimo narys  Antanas Matulas, tarpininkavo, įdėjo daug pastangų, kad Vilniaus universitetas taptų Joniškėlio miestelio medicinos ir švietimo globėju.

 Joniškėlio dvare, viename iš seniausių Lietuvos dvarininkų Karpių dvare, kuriame veikia Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stotis, 2009 m. liepos 8 d. sutartimi atnaujintas susitarimas dėl Vilniaus universiteto ir VŠĮ Pasvalio ligoninės Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus bei Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos profesinės globos ir bendradarbiavimo. Susitarimas sudarytas Vilniaus universiteto 430-ųjų metinių ir Joniškėlio ligoninės įkūrimo 200 metų proga, siekiant atgaivinti ir pagerbti svarbias istorinio paveldo vertybes, atspindinčias reikšmingus XVIII ir XIX amžių Vilniaus universiteto ir Joniškėlio krašto įvykius, leidusius šiai vietovei išsiskirti ir tapti tautinio orientyro švyturiais. Bus siekiama toliau tęsti veiklą, pradėtą po to, kai Vilniaus universitetas ir jo rektorius prof. Jonas Sniadeckis, vykdydamas buvusio Vilniaus universiteto auklėtinio Joniškėlio miesto ir dvaro savininko Igno Karpio 1808 m. testamentą, 1810 m. tapo Joniškėlio ligoninės ir mokyklos steigėju, jas suprojektavo, įrengė, įkūrė unikalią universitetinę kaimo ligoninę ir realinę keturklasę mokyklą, į kurias siuntė universiteto paruoštus gydytojus ir mokytojus.

Susitarimui pritarę partneriai – Vilniaus universiteto Medicinos ir Filologijos fakultetai, Joniškėlio miesto ir apylinkių seniūnijos, Joniškėlio krašto bendruomenių asociacija, VŠĮ Pasvalio ligoninės Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla sieks išsaugoti Vilniaus universiteto ir Joniškėlio krašto istorinį, materialųjį ir dvasinį paveldą, istorinius ryšius tarp Vilniaus universiteto ir Joniškėlio, stiprinti ryšius tarp Joniškėlio bendruomenės ir Vilniaus universiteto: rengti bendrus susitikimus, bendruomenės renginius, seminarus, konferencijas, kultūrinius renginius; globoti Joniškėlio švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos istorinį paveldą, susijusį su Vilniaus universitetu; skatinti keistis specialistais, teikti profesinę paramą Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei ir Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinės mokyklos pedagogų bendruomenei.

2009 m. 09.30. Eugenijaus Petrovo iniciatyva organizuotas gydytojo Leono Petkevičiaus mirties 100 – mečio minėjimas Joniškėlio kultūros centre.

Eugenijaus Petrovo rūpesčiu tapo Meškalaukio kiaulidžių keliamos problemos kaimo žmonėms.

Šis nuostabios erudicijos žmogus Joniškėlio kraštą laiko savu, kalba apie jį su tokia meile ir užsidegimu, krašto gerovei jis negaili nei jėgų, nei laiko. Jis pagelbėja, paremia, užtaria visus, kam rūpi Joniškėlis ir jo ateitis..

Bibliografija.

Joniškėlis / sudarė Eugenijus Petrovas, Algimantas Garliauskas. – Vilnius : Akstis, 2007. – 944 p. : iliustr. – ISBN 978-9986-759-35-5 …