Pristatydamas programą baigiamojoje konferencijoje projekto vadovas Panevėžio regiono radijo stotis „Pulsas“ direktorius Valdas Somovas pažymėjo, kad jau užaugo karta, kuri mūsų Nepriklausomybės istoriją žino iš tėvų, mokytojų pasakojimų, tačiau jiems ji yra įdomi.

„Su didžiausiu malonumu Jums pristatau pilietinio –tautinio ugdymo projekto „Iš praeities tavo sūnūs…“ dalyvius – Panevėžio rajono Piniavos , Pasvalio rajono Joniškėlio, Biržų rajono Saulės gimnazijos, Panevėžio Rožyno bendruomenių moksleivius. Ką jiems reiškia Lietuva, kaip jie perteikia savo  suvokimą apie Laisvę, jos kainą, ir pareigą ją ginti pamatysite patys. Švietimo ir mokslo ministerijos remiamas projektas subūrė Panevėžio miesto, Panevėžio, Pasvalio, Biržų rajonų moksleivius kilniems tikslams – padėjo atrasti save kaip pilietį, kaip visuomenės dalį, padėjo suprasti, kad ateitis kuriama nepamirštant praeities. Jauniesiems aktoriams, fotografams, kraštotyros būrelio steigėjams  šiandien – ypatinga diena – jų mintys, nuoširdumas ir  širdies šiluma pasklis čia – vietoje, kuri 1991-ųjų Sausio 13-ąją buvo virtusi visos Lietuvos nerimo, skausmo, vilties, tikėjimo ir Laisvės simboliu.   Laikas neištrina prisiminimų… Laikas numaldo emocijas, leidžia iš naujo įvertinti savo siekius ir tikslus“ – kalbėjo V. Somovas.

Joniškėliečių komanda

Seimo narys Vitas Matuzas padėkojo projekto organizatoriams, kad jie moko jaunąją kartą mylėti Lietuvą ir pasisiūlė sekantį kartą su moksleiviais suvaidinti radijo spektaklyje. Savo kalboje seimo narys pabrėžė didžiulę svarbą skiepijant jaunimo tarpe lietuviškumą, pilietiškumą ir istorijos svarbą. „Žinodami valstybės praeitį, gerbdami istoriją ir žmones, kurie padėjo išsaugoti lietuvybę, mes suprasime, kad nieko nėra brangesnio už Tėvynę:, – sakė seimo narys.

J. Dautartas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į kūrybos galią ir svarbą skiepijant lietuviškumą ir pilietiškumą jaunimo tarpe. „Per kūrybą jūs patys daug išmokstate, daug ką suprantate ir šia lengva forma savo žinias perduodate kitiems. Kūryba šiame procese vaidina labai svarbų vaidmenį“, – sakė J. Dautartas.

Petras Luomanas projekto organizatoriams ir dalyviams padėkojo už Lietuvos žmonėms ir ypač jaunimui primenamą Lietuvos istoriją, papročius. „Mūsų senelių ir tėvų praeitis sukūrė dabartį. Atskirdami kas yra laisvė ir kas vergija, mes, atėjus laikui, mokėsime pasirinkti. Mylėkime ir kurkime Lietuvą“, – sakė P. Luomanas.

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius dar kartą priminė visiems susirinkusiems džiugas ir skaudžias mūsų tautai ir Valstybei istorines datas.

Apie pilietiškumo, tautiškumo ir šio projekto svarbą kalbėjo Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovas Juozas Gibas, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas ir kiti renginio svečiai bei dalyvai.

Baigiamosios konferencijos metu buvo pademonstruotas ir projekto dalyvės, režisierės Renės Dautartienės radijo sektaklis „Šeši laiškai Lietuvai“, kuriame kūrybiškai buvo perteikta bei prisiminta Lietuvos istorija nuo 1835 –ųjų metų iki šių dienų.

Projekto dalyviai Piniavos bendruomenė susirinkusiesiems parodė, kad ypač didelis dėmesys Piniavoje skiriamas visuomenės, o ypatingai jaunimo patirotiškumo ir pilietinių iniciatyvų ugdymui, tautos tradicinėms vertybėms. Renginio svečiams buvo pademonstruota, kaip bendruomenė kartu su jaunimu švenčia Jonines, advento vakarones, Kalėdas, užgavėnias bei pažymi Lietuvai svarbias datas: Lietuvos valstybės dienos minėjimą, Baltijos kelią, Sausio 13-osios minėjimą bei aktyviai dalyvauja pilietinėse akcijose.

Pasvalio rajono Joniškėlio bendruomenė konferencijos dalyviams pristatė karu su Joniškėlio gimnazistais sukurtą filmą „Gabrielė-Adagio“. Tai kelionė iš Joniškėlio į Puziniškį, kurios metu bandoma aiškintis  ką iš tiesų dabartiniam jaunam žmogui reiškia Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Lietuva, patriotizmas? Žmonėms, kurie tolimi nuo jaunimo gyvenimo ir problemų, filmas gali pasirodyti kontroversiškas ir net iššaukiantis. Tačiau to ir siekiama – iššaukti diskusiją ar tikrai tuo keliu eina mūsų Valstybė ir kiekvienas iš mūsų… Adgio – muzikinis terminas reiškiantis „lėtai“, „ramiai“. „Gabrielė-Adagio“ – rami kelionė į Puziniškį ieškant Gabrielės, Lietuvos ir Savęs…

Radijos stoties „Pulsas“ vykdytos edukacinės programos „Iš praeiteis tavo sūnūs…“ baigiamojoje konferencijoje dalyvavo ir  Biržų miesto bei mokesleivių bendruomenė, Panevėžio mokyklų, darželių, A.Bandzos vaikų globos namų, M.Zabulionienės šeimos namų moksleiviai, tėvai.

Baigdamas konferenciją projekto vadovas V. Somovas nuoširdžiai padėkojo projekto, partneriams ir rėmėjams, dalyviams: Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijai, Ugdymo plėtotės centro vadovui Vaidotui Gaideliui, Pasvalio ir Biržų rajonų savivaldybėms, Panevėžio švietimo skyriui, neformalaus ugdymo skyriaus vadovui Juozui Gibui, Panevėžio šeimos teatro ,,Menas“ vadovui Kęstučiui Vaičiuliui ir administracijai– už sudarytas  galimybes šiandien būti čia, su Jumis. Dėkoju  bendruomenių vadovams Jurgai Girdzijauskienei, Romai Šerplienei, Viktorui Stanislovaičiui, Dainiui Korsakui, projekto konsultantams Renei Dautartienei, Daliai Meškauskienei, Arūnui Astramskui, Audriui Rudžiui, visiems dalyviams.

“Žiūrėdamas į šiuos jaunus, iniciatyvius ir pilietiškus žmones nuoširdžiai tikiu – taip sunkiai iškovotą Tėvynės laisvę jie stiprins savo darbu, kūryba, prasminga veikla ir žmogiškosiomis vertybėmis. Ateitį kuriame semdamiesi stiprybės iš praeities.  Tegul šiandienos, Jūsų mielas jaunime, kūryba skleidžia vien gėrį ir šviesą mūsų gimtinėje, mūsų žemėje.  Čia viskas taip miela, gražu ir sava“, – sakė V. Somovas.

Panevėžio regiono radijo stoties „Pulsas“ inovatyvi pilietiškumą ir tautiškumą ugdanti edukacinė programą „Iš praeities tavo sūnūs…” skirta mokyklų ir gimnazijų mokiniaims nuo 7 iki 18 metų. Projekte dalyvavo Biržų „Saulės“ gimnazija, bei kaimyninės Latvijos moksleiviai. Panevėžio rajono Piniavos bendruomenė ir joje esančio Piniavos darželio-mokyklos vaikai, Panevėžio miesto Rožyno bendruomenė ir joje gyvenantys įvairių miesto mokyklų ir gimnazijų mokiniai, Pasvalio rajono Joniškėlio bendruomenė ir joje esanti Joniškėlio gimnazija.

Programą sudarė Istorinės ir literatūrinės medžiagos apie bendruomenes rinkimas, sisteminimas, apibendrinimas, teritorinėje bendruomenėje esančio istorinio objekto, susijusio su renkama medžiaga ir rengiamu radijo spektakliu, lankymas ir ekskursija jame bei radijo spektaklio scenarijaus parengimas ir parašymas, reportažai  (radijo laidos) UAB „Radijo pulsas“ ir spektaklių transliavimas radijo eteryje, foto medžiagos, mokinių piešinių Sausio 13-osios  tematika ir reikšmingų bendruomenėse įvykių bei datų tema rinkimas.

Pagrindinis programos tikslas – įdiegti inovatyvų metodą, kurį taikant, gilinti ugdymo proceso metu gautas istorijos, lietuvių literatūros ir kitas žinias, skatinti vaikų ir jaunimo pilietiškumą ir bendradarbiavimą su visa bendruomene, teikiančia visokeriopą pagalbą pilietiškai aktyviai Lietuvos jaunajai kartai.

Programą iš dalies finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija Ugdymo plėtotės centras.

 Žurnalistas                                                                                                                                                          Audrius Rudys

Kažkaip šiandien daug minčių lenda apie tėviškę… Hm…Joniškėlis…. Gražu čia – pasako kiekvienas aplankęs šį miestelį.. Gražu. O kas toliau… Man vien grožio neužtenka. Aš čia dar noriu turėti ką veikti, pagaliau, man reikalingas darbas…. Tiksliau – aš noriu jo … Tik nesakyk, kad turiu jį susirasti… aš tai pati žinau…. Ir nesiūlyk eit į darbo biržą, buvau praeitą savaitę… Tai tik formalumas, lietuviška nuvalkiota biurokratija, popierizmas, ar dar kažkokia velniava, kaip ją pavadinus. Vienu žodžiu, formalumai… Ir kai pagalvoju, o kiek tokių, kurie neturi darbo ir dėl to smegenų nesuka… Gauna pašalpą ir jiems gerai. Dirbt juk nereikia… A, nebent išimtis iš taisyklės – atidirbt už pašalpą… Mačiau vasarą tokių – klojo visą vasarą šaligatvį naujomis plytelėmis… Gan ilgojai, sakyčiau… Su trigubai ilgesniais pasisėdėjimais, nei realiu darbu… Bet tai ne mano reikalas… tiesiog tai krito į akis.

Aišku, galiu ir padejuoti, kaip čia nėra ką veikt. Šitaip atsakytų tūlas sutiktas jaunuolis… Aš nekalbu apie tuos, kuriems bambalys yra Nr.1. Tiesiog čia tikrai ne kas su jaujimo veikla… Na mažiukai dar mokykloj kažką veikia, dainuoja sportuoja. O ką veikt išsinėrus iš gimnazisto uniformos…. Kaip mano viena pažįstama pasakytų ,, rukyt ungurį“. Ne į temą čia ta frazė, bet turbūt teks. Galvoju, kokie pasirinkimo variantai galimi… Būtų man virš 30, eičiau į  ,,Ramunėles“, o į ,,Abrusėlį“ kažin ar iš vis tikčiau, nes man norisi daugiau dinamikos, o ten kažkaip jau monotoniškai šokama… Na ką norėt, pagyvenę žmonės ten šoka. Na, kur daugiau aš galiu eit? – Keliu sau klausimus. Spėju, nelabai kur… nebent ,,rūkyt ungurio“. O dar.. kaip su sportu Joniškėly? Nelabai ką žinau… turbūt nėra… O kaip dar kitos kokios organizacijos? Šauliai…Jų košę per šventes dievinu…Viskas? Turbūt, kad viskas…

Ech…. nežinau kodėl, bet tokių ir panašių minčių pilna buvo šiandien galva. Čia tik šiaip, jokios kritikos į niekieno daržą akmenų pavidalu…

2012-01-13 Gautas Š. K., gyv. Pasvalio r., Švobiškio k., pareiškimas, kad 2012-01-01 Pasvalio r., Švobiškio k., iš matymo pažįstamas jaunuolis jam sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į veidą, galvą, dėl ko jam lūžo kairės pusės apatinis žandikaulis. Įvykis tiriamas.

2012-01-23 Registruotas Pasvalio r. PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad 2012-01-23 Pasvalio r., Pamažupių k., savo namuose rastas V. V., lavonas be išorinių smurto žymių. Įvykis tiriamas.

Šaltinis: Pasvalio PK

Pasidalink savo žiema su mūsų skaitytojais!

Norėdami peržiūrėti viso dydžio vaizdus  spauskite ant fotografijos!

Joniškėlio apylinkių seniūnas Gintautas Povilionis pateikė seniūnijos darbo ataskaitą.

Vasario 17-ąją 65-erių sulauksiantis Joniškėlio apylinkių seniūnas Gintautas Povilionis šiai seniūnijai vadovauja nuo 2000-ųjų. Seniūnijos žmonėms pateikdamas savo darbo ataskaitą jis parodė, kaip per tuos metus keitėsi situacija Joniškėlio apylinkių kaimuose, pasakojo, kokie darbai buvo nuveikti pastaraisiais metais.

Kitas klausimas, dėl kurio į Nakiškių Vaiko dienos centrą buvo pakviesti Joniškėlio apylinkių seniūnijos žmonės – jos bendruomenių pirmininkų ir seniūnaičių pasirašyti prašymai su juose išdėstytu seniūnijos gyventojų pageidavimu bent vieneriems metams pratęsti seniūno Gintauto Povilionio darbo valstybės tarnyboje laiką.

Žmonių mažėja, prašančių paramos daugėja

Seniūnijoje iš viso yra 47 kaimai. Didžiausi iš jų: Narteikiai – juose šiandien gyvena 488 žmonės, Meškalaukis (467), Švobiškis (341), Norgėlai (288). Dešimt kaimų likę visai be gyventojų. 2000 m. seniūnijoje gyveno 3639 žmonės, dabar yra 2976, kitaip tariant 663-im mažiau.

– Žinoma, ne visi jie emigravo. Kaimai sensta, sodiečiai miršta, o gimimų, deja, mažėja, – pastebėjo seniūnas.

Seniūnija suskirstyta į keturias seniūnaitijas: Joniškėlio – seniūnaitis Raimondas Aleliūnas, Meškalaukio – Stanislovas Kiudis, Narteikių – Vaidotas Narkevičius, Švobiškio – Stasys Vainauskas. Yra susikūrusios penkios kaimų bendruomenės: Meškalaukio ir aplinkinių kaimų – pirmininkė Asta Želvienė, Nakiškių krašto – Skaidra Grabauskienė, Narteikių – Edita Malinskienė, Norgėlų – Rima Navadonskienė, Švobiškio ir aplinkinių kaimų – Elvyra Juknevičienė. Anot seniūno, taip jau susiklostė, kad seniūnaitijose valdžią paėmė vyrai, o bendruomenėse – moterys.

Per pastaruosius penkerius metus smarkiai pagausėjo šeimų, kurios gauna socialinę paramą. Europos Sąjungos parama maistu pernai buvo teikiama 326-ioms šeimoms arba 940- čiai žmonių – beveik trečdaliui seniūnijos gyventojų. Piniginė socialinė parama skiriama 1151-ai šeimai. Seniūnijoje dirba viena socialinio darbo organizatorė, tačiau nuo 2007-ųjų dar dvi darbuotojos pradėjo dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Gal todėl socialinės rizikos šeimų sumažėjo. 2007 m. tokių šeimų buvo 52, jose augo 163 vaikai. Dabar socialinės rizikos grupei priskiriamos 38 šeimos, kuriose auga 110 vaikų.

2000-aisiais seniūnija turėjo 38 darbuotojus, dabar jų likę 24. Pernai seniūnija buvo įdarbinusi 44 Darbo biržos klientus. Iš viso Darbo biržoje yra registruoti 405 Joniškėlio apylinkių seniūnijos gyventojai.

Dėkojo talkininkams

Seniūnija prižiūri 168 kilometrus vietinės reikšmės kelių – juos greideriuoja, šienauja pakeles, kerta krūmus, valo sniegą. Tvarko 28 hektarus viešo naudojimo teritorijų, prižiūri Norgėlų, Meškalaukio, Švobiškio, Nakiškių parkus, tvarko 28 seniūnijos kaimuose esančias kapines, iš jų dvylika – jau nebeveikiančių. Eksploatuoja vienuolikos kaimų gatvių apšvietimą. Tenka pasirūpinti ir jau nebeveikiančiu Kelmučių sąvartynu, nes vis dar atsiranda žmonių, iš įpratimo ten vežančių ir pilančių šiukšles.

Paminėjęs svarbiausius darbus, atliktus nuo 2000-ųjų, seniūnas išvardijo nuveiktus pernai. Buvo uždengtas naujas Švobiškio kultūros namų stogas, nudažytas fasadas, perdengtas Nakiškių Vaiko dienos centro stogas, Meškalaukio ir Norgėlų parkuose, Meškalaukio kapinaitėse iškirsti ligoti, nudžiūvę medžiai, remonto darbais prisidėta prie bendruomenių vykdomų projektų. Pernai seniūnija įsigijo sniego verstuvą, šakų smulkintuvą. Tačiau pastarojo naudojimą kol kas riboja tai, kad nėra kur sandėliuoti susmulkintų šakų. Suvertus į  idesnes krūvas, jos ima kaisti, todėl dar reikia įrengti aikštelę, kurioje būtų galima susmulkintas šakas paskleisti.

– Visus darbus, kuriuos išvardijau ir kurių nepaminėjau – nuveikėm kartu su jumis. Už tai noriu visiems jums nuoširdžiai padėkoti. Ačiū bendruomenių pirmininkams, kurie negailėdami savo laiko ruošė projektus. Juk jeigu ne projektai, daugelio gerų dalykų šiandien neturėtume. Ačiū seniūnaičiams, ypač už talką valant nuo kelių sniegą. Švobiškio seniūnaičiu neseniai tapęs ūkininkas kelius valyti padėjo dar nė nebūdamas seniūnaitijos vadovu, – dėkojo seniūnas Gintautas Povilionis.

Seniūnas Gintautas Povilionis įdėmiai išklausė Meškalaukio bendruomenės pirmininkės Astos Želvienės išsakytus meškalaukiečių pageidavimus.

Meškalaukiečiai pateikė „peticiją“

Daugiausia klausimų ir prašymų Joniškėlio apylinkių seniūnijai turėjo Meškalaukio bendruomenės pirmininkė Asta Želvienė, juos pateikusi suguldytus į raštą. Į prašymą paspartinti vandentiekio įrengimo Meškalaukio kaime darbus seniūnas Gintautas Povilionis atsakė, kad šis projektas turi būti užbaigtas iki šių metų liepos 31 dienos. Meškalaukio bendruomenės pirmininkė prašė gyvenvietėje įrengti keletą papildomų šviestuvų. Seniūnas patikino, kad šį pageidavimą išpildyti bus visai nesunku. Daug sudėtingiau spręsti Meškalaukio gatvių remonto problemą, nes šiam darbui reikia nemažų pinigų. Todėl viskas priklausys nuo to, kiek lėšų kelių remontui bus gauta iš šiųmečio biudžeto.

Asta Želvienė išvardijo meškalaukiečių norus turėti tinklinio, futbolo aikšteles, taip pat, kad būtų sutvarkyta krepšinio aikštelės danga. Čia nebeiškentė Nakiškių krašto bendruomenės pirmininkė Skaidra Grabauskienė.

– Nenorėkit, kad seniūnas ar rajono valdžia viską jums atneštų ant lėkštutės. Ar bent kiek pats dėl savęs pasistengė jūsų kaimo jaunimas? Mes futbolo vartus nusipirkom parašę projektą, o aikštelę įsirengėm patys. Talkino ir vaikai, ir jaunuoliai. Tai, ką jie padaro savo rankomis, po to daug labiau saugo ir brangina. Kai bendruomenė parodo iniciatyvą, visada padeda ir seniūnija. Nakiškiečius aš nuolat raginu: „Pirmiausia paklauskim savęs, ką mes patys galim duoti bendruomenei?“ Jei šis klausimas būna išgirstas, žmonių mąstysena keičiasi, o visi kartu galime nuveikti labai daug.

Vis dėlto Meškalaukio bendruomenės vadovė pasiekė, kad seniūnas po meškalaukiečių „peticija“ pasirašytų, taip patvirtindamas, jog jų norus padės įgyvendinti.

Seniūno nenori išleisti

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, žmogui sulaukus 65-erių metų, jo darbas valstybės tarnyboje baigiasi, jeigu viršesnės institucijos vadovas šio laiko nepratęsia. Vienu sprendimu darbą valstybės tarnyboje galima pratęsti ne ilgiau kaip vieneriems metams. Dėl seniūnų darbo pratęsimo teisę spręsti turi savivaldybės administracijos direktorius „Atstovaujant savo bendruomenių gyventojus, dažnai tenka kreiptis į seniūniją, prašyti pagalbos, kai iškyla įvairios problemos. Joniškėlio apylinkių seniūnas Gintautas Povilionis, dirbdamas šiose pareigose nuo 2000 metų, gerai pažįsta seniūnijos žmones, puikiai žino ne tik vienos iš didžiausių rajono seniūnijų, bet ir kiekvienos bendruomenės situaciją. Jis visada randa išeitį, greitai ir konstruktyviai išsprendžia problemas, lengvai ir paprastai su visais bendrauja, sugeba suvaldyti iškylančias konfliktines situacijas. Ilgametė seniūno patirtis ir žinios, jo ūkiškumas yra labai svarbūs ne tik seniūnijos, bet ir bendruomenių, kurios įgyvendina tęstinius projektus veikloje. Toliau vyksta Meškalaukio ir Norgėlų parkų tvarkymo darbai, tęsiama Švobiškio bendruomenės ir Nakiškių Vaiko dienos centro pastatų renovacija, kiti smulkesni, tačiau seniūnijos bendruomenėms ir gyventojams labai svarbūs darbai“, – rašoma bendruomenių prašyme pratęsti seniūno Gintauto Povilionio valstybės tarnybos laiką.

Panašius argumentus dėsto ir seniūnaičiai: „Gintautas Povilionis turi ilgametę darbo seniūnijoje patirtį, gerai pažįsta gyventojus, žino kiekvieną seniūnijos teritorijoje esantį pastatą, kiekvieną keliuką. Jo sukaupta patirtis, informacija, ūkiškumas, strateginis mąstymas, sugebėjimas iškilus problemoms priimti išmintingus ir greitus sprendimus yra ypač reikalingi seniūnijos gyventojams.“

Prašė argumentų ir konkretumo

Susitikti su Joniškėlio apylinkių seniūnijos žmonėmis atvyko rajono meras Gintautas Gegužinskas, mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas.

– Aš manyčiau, kad 65-erių metų sulaukęs žmogus jau turėtų eiti į užtarnautą poilsį. Tačiau kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Gavom jūsų seniūnijos bendruomenių pirmininkų ir seniūnaičių pasirašytus prašymus, todėl atvažiavom išklausyti jūsų betarpiškai, sužinoti jūsų nuomonę. Mes pažadam į ją atsižvelgti, jei tik įrodysit, jog savo seniūną šiose pareigose toliau norit matyti ne tik todėl, kad jis geras žmogus, kad malonu su juo pasišnekėti, bet ir todėl, kad jis dar gali nuveikti daug darbų, kad jis reikalingas kaip patyręs, sumanus vadovas, – seniūnijos žmones diskutuoti kvietė rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas priminė 2000-uosius, kai prie Savivaldybės vairo stojus naujai valdžiai buvo pakeisti beveik visų rajono seniūnijų vadovai, visai neatsižvelgiant į žmonių prašymus.

– Taip elgtis mes tikrai nenorime, nes svarbiausi šiuo atveju yra seniūnijos žmonių norai. Juk jūs geriausiai matot nuveiktus darbus, galit pasakyti, ar sulaukiat iš seniūnijos konkrečios pagalbos. Bendruomenių pirmininkų ir seniūnaičių pasirašyti prašymai, manau, yra labai rimtas argumentas, – teigė vicemeras.

Vienas vyriškis, prisistatęs esąs iš Narteikių, minėjo, kad jų kaime yra nemažai žmonių, turinčių kitokią nuomonę, negu išdėstyta bendruomenių pirmininkų ir

Iš darbo Joniškėlio apylinkių seniūnijoje atleistas narteikietis Alius (dešinėje) bene vienintelis įrodinėjo, kad reikėtų atleisti ir dabartinį seniūną.

seniūnaičių prašymuose. Į repliką, jog po minėtais prašymais yra ir Narteikių seniūnaičio bei šio kaimo bendruomenės pirmininkės parašai, vyriškis atkirto neva jie savo parašais patvirtino tik asmeninę, o ne visų kaimo žmonių nuomonę.

– Tada išdėstykit savo argumentus ir motyvuokit, kodėl jūsų manymu Gintautas Povilionis neturėtų likti seniūnu, – spyrė narteikietį Meškalaukio seniūnaitis Stanislovas Kiudis ir Nakiškių krašto bendruomenės vadovė Skaidra Grabauskienė.

Svaresnių argumentų, išskyrus neaiškias užuominas, nesulaukus, konkretumo pasigedo ir Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas:

– Dabar atrodo, kad žmogus kitų nuomonei prieštarauja tik todėl, kad jai prieštarautų. Norėtume išgirsti, ką blogai seniūnas daro, ką turėtų daryti kitaip.

Bendruomeniškumas –prieš asmenines ambicijas

Dar labiau žmonės subruzdo išgirdę, jog daugumos nuomonei priešgyniaujantis narteikietis – už girtavimą iš darbo išprašytas buvęs Joniškėlio apylinkių seniūnijos inžinierius.

– Nedora manipuliuoti asmeninėmis ambicijomis. Geriau galvokim apie darbus, kuriuos būtina tęsti. Dabartinis mūsų seniūnas puikiai tvarkosi, todėl labai prašytume jį palikti dar bent metams, – senyvos moters žodžius salė palydėjo plojimais.

Švobiškiečių vardu kalbėjęs Švobiškio seniūnaitis Stasys Vainauskas prašė pratęsti seniūno „kadenciją“.

Panašiai kalbėjo ir Švobiškio seniūnaitis Stasys Vainauskas:

– Tiesa, mano parašo po seniūnaičių prašymu nėra. Bet tik todėl, kad seniūnaičiu aš tapau visiškai neseniai, kai prašymas jau buvo paruoštas, ir neturėjau progos ten pasirašyti. Kalbėjausi su savo seniūnaitijos žmonėmis. Galiu perduoti jų nuomonę, kad dabartinis seniūnas tikrai gali dirbti toliau. Šiai nuomonei visiškai pritariu ir aš pats, jei reikia, galiu tai patvirtinti savo parašu nors ir dabar. Žinoma, tas pats žmogus visiems vienodai patikti negali, bet šiandien aiškiai matome, kad dabartinį mūsų seniūną palaiko dauguma seniūnijos gyventojų.

Rajono meras Gintautas Gegužinskas minėjo, kad išklausius žmonių išsakytus motyvus vargu ar gali būti kitoks sprendimas, negu kad jie išdėstė savo prašyme. „Pasielgę kitaip, prarastume žmonių pasitikėjimą“, –meras pripažino, kad susitikime išgirsti argumentai pakeitė ankstesnę jo nuomonę.

Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas patikino, kad žmonių argumentas, jog seniūnui reikia leisti baigti pradėtus darbus, yra ypač svarus. Kartu jis žadėjo pasikalbėti su Narteikių seniūnaičiu ir bendruomenės pirmininke, paklausti, ką jie mano apie minėto narteikiečio išsakytus priekaištus, o jei Narteikių žmonės pageidaus – surengti su jais atskirą susitikimą.

Nakiškių krašto bendruomenės pirmininkė Skaidra Grabauskienė seniūnui Gintautui Povilioniui už gražų bendradarbiavimą visų seniūnijos bendruomenių ir seniūnaitijų vardu įteikė padėką. Norgėlų meno saviveiklos ansamblis seniūnui, o taip pat visiems susitikimo dalyviams, skyrė savo dainas.

Zina MAGELINSKIENĖ

Vido DULKĖS nuotraukos

„DARBAS“ 2012-02-02 Nr.14

Žalioji arbata tapo neatsieja šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Europiečiams ji žinoma jau ne vieną amžių, o Rytuose nuo seno buvo naudojama kaip vaistas nuo įvairių ligų. Šiandien ji mielai naudojama grožio procedūroms ir liaudies medicinoje, tačiau greičiausiai vis dar slepia daugybę neatskleistų paslapčių.

Įdomu tai, kad žalioji ir juodoji arbata – tas pats krūmais pietryčių Azijoje augantis augalas, o ne skirtingos jo rūšys. Skiriasi tik tai, kaip apdirbami jų lapeliai: žalioji trumpiau džiovinama ir mažiau fermentuojama, be to, prieš fermentacijos procesą ji dar papildomai apdorojama garais, kurie leidžia išsaugoti natūralią spalvą ir žalumos aromatą.

Žalioji arbata už juodąją pradėta gerti seniau. Jei ne atsitiktinumas, šis stebuklas pasauliui tikriausiai taip ir liktų nežinomas. Legenda byloja, kad bene populiariausias gėrimas pasaulyje atrastas 2737 m. pr. Kr., kuomet kinų imperatorius Shenas Nungas medituodamas leido laiką savo sode – į verdantį vandenį nukritę keli arbatmedžio krūmo lapeliai suteikė jam nuostabų kvapą ir skonį.

III a. arbata tapo mėgstamu Kinijos imperatoriškosios šeimos gėrimu, po truputį prasiskynusiu kelią ir į paprastų žmonių namus.

VIII a. Keliaujantys budistų vienuoliai atgabeno ją į Japoniją, tačiau čia  arbata iš pradžių nebuvo labai populiari – paplito ji tik XII a. Apie 1800-uosius Anglijoje buvo suvartojama maždaug 24 milijonai svarų arbatos per metus – didžiąją jos dalį sudarė būtent žalioji arbata.

Įdomiau už arbatos istoriją yra tik jos ypatybės ir panaudojimo galimybės. Augalo žaliava vertinama dėl tonizuojamojo poveikio: kofeino ji turi daugiau nei kava, tačiau pasižymi švelnesniu poveikiu, o vitamino C joje yra daugiau nei citrinose.

Šis gėrimas stimuliuoja protinę veiklą ir gerina nuotaiką, neutralizuoja kenksmingus televizoriaus ir kompiuterio skleidžiamus spindulius, padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia seksualinį aktyvumą ir net sumažina vėžio riziką – tiesa, tektų išgerti ne mažiau nei 10 puodelių per dieną. Be to, arbata gerina žaizdų ir nudegimų gijimą, padeda kovoti su uždegimais, bėrimais. Joje daug cinko, kuris skatina plaukų augimą ir daro nagus tvirtesnius.

Į ledo kubelius sušaldyta arbata tinka veido ir kaklo masažui – tai grąžina odai elastingumą, ją atgaivina. Senovės Japonijoje švytinčia dramblio kaulo spalvos oda pasižyminčios moterys šaldiklių neturėjo, tad tiesiog prausdavosi – tai suteikė šviežumo pojūtį.

Dietologai rekomenduoja gerti žaliąją arbatą kasdien: ji gali būti dietos pagrindu, nes neturi kalorijų, be to, greitina medžiagų apykaitą, šalina iš organizmo šlakus, skaido cholesterolį ir degina riebalus. Jei išgersite per dieną po 5 puodelius, atsisakysite krakmolingo maisto, valgysite daug vaisių, daržovių ir mankštai skirsite bent po 15 minučių – rezultatų nereikės ilgai laukti.

Vis dėlto ne viskas auksas, kas auksu žiba: nors teigiamų savybių žalioji arbata turi daugiau negu neigiamų, netinkamas jos vartojimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių: piktnaudžiavimas ja sukelia nerimą ir irzlumą, todėl nereikėtų gerti prieš miegą, o kofeinas – priklausomybę. Atsisakyti jos turėtų ir sergantys reumatu, podagra, artritu, taip pat ir turintys bėdų dėl aukšto kraujospūdžio.

Kaip reikėtų paruošti šį gėrimą? Dažniausiai tiesiog užpilame kelis lapelius verdančiu vandeniu – o juk iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau. Yra taisyklių, kurių privalu laikytis, jeigu norite paragauti ne marmalo, o tikros, skanios ir aromatingos arbatos.

Arbata turėtų būti užpilama 65-80 laipsnių temperatūros vandeniu. Kuo kokybiškesnė žaliava, tuo vėsesnio reikia vandens. Verdantis vanduo sunaikina didžiąją dalį naudingų arbatos savybių ir sugadina jos skonį.

Prieš supilant arbatžoles į arbatinuką šį reikia išskalauti verdančiu vandeniu ir pašildyti iki reikiamos temperatūros, vienai stiklinei vandens paimti šaukštelį žaliavos, užpilti ir greitai uždengti. Žaliajai arbatai užvirti užtenka 2–3 minučių, be to, lapelius užpilti galima kelis kartus – tai tik padės atskleisti subtilų arbatos skonį.

Vasarą geriau gerti iš porcelianinio arbatinuko, žiemą – iš molinio (tinka ir stiklinis). Jeigu pilsite arbatą į baltą puodelį, galėsite geriau įvertinti šio gėrimo spalvą.

Stresą ir įtampą išgyvenantiems didmiesčių gyventojams panaudotas žoleles patariama naudoti aromaterapijai. Kinai jas džiovina ir deda į pagalves ir keičia kas tris mėnesius – kvapas padeda atsipalaiduoti ir geriau pailsėti.

Skaičiai ir faktai:

•  Patyręs arbatos rinkėjas per dieną surenka žaliavos maždaug 14-ai tūkstančių puodelių arbatos.
• Kasdien pasaulyje šio gėrimo suvartojama apie 3 milijardus puodelių.
• Viename puodelyje žaliosios arbatos antioksidantų yra tiek pat, kiek dešimtyje stiklinių obuolių sulčių.
• Šis gėrimas vartojamas kaip priemonė nuo pagirių.
• 4 puodeliai per dieną padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies.
• Jei gersite ne mažiau kaip 6 per dieną, greičiausiai išvengsite akių ligų.

Žaliojoje arbatoje mokslininkai aptiko per 300 cheminių junginių – kai kurie iš jų dar neištirti, o tai reiškia, kad labai greitai ji gali mums pateikti naujų staigmenų.

Pasidalink savo žiema su mūsų skaitytojais!