Joniškėlis (Pasvalio raj.) ir jo dvaras legendomis apipintas labiau nei Lochneso ežero pabaisa ar Gedimino pilis. Norite pamatyti grafo Karpio vaiduoklį? Užsukite į Joniškėlio dvaro parką per audrą.

Johaniškėlis
Johaniškėlis – taip buvo vadinamas Joniškėlis pagal dvarininko Karpio užgaidą. Mat jo pirmoji žmona buvo Johana. Bet apie viską – nuo pradžių.
Istorikas Viktoras Stanislovaitis, dirbantis Joniškėlio istorijos muziejuje, pirmiausia parodo naująjį muziejų, kuriame gausu senovinių prietaisų ir rakandų. Sienos nukabinėtos šimtametėmis nuotraukomis. Muziejuje yra net spaudos draudimo metus menančių knygų. Jos sukapotos, tačiau nesudegintos – kažkam jų pagailo.

Joniškėlis buvo kaimas ir vadinosi Janiškiais. Tai buvo Švobiškio dvarininko Martyno Švobos nuosavybė. Jau 1606 m. Švobiškis buvo miestelis ir turėjo savo bažnyčią. Martynui Švobai priėmus kalvinizmą, katalikų šventovė buvo paversta reformatų bažnyčia.
Netrukus už keturių kilometrų nuo Švobiškio buvo pastatyta katalikų bažnyčia.

Sudegus senajai bažnyčiai, tuometis Karpių šeimos atstovas 1792 metais pastatė mūrinę Švč. Trejybės parapijos bažnyčią.
Bažnyčia, anot pasakojimų, iškilo po labai lietingų metų. Paskendo visas derlius. Karpis įdarbino visus Joniškėlio vyrus. Mokėjo jiems algą, o šie statė bažnyčią. Nuo plytinės plytos buvo perduodamos iš rankų į rankas.

Štai jums ir pirmoji legenda – kažkur Italijoje, iš kur save kildina Karpiai, stovi tokia pat bažnyčia. Tiesa tai ar melas, tačiau šis pastatas gana skoningas. Prie legendų būtų galima priskirti ir itališką Karpių kilmę.

Kruvinos legendos
Dar viena legenda paaiškina, kodėl bažnyčios pastatas yra karsto formos. Sakoma, jog Karpis nužudė savo brolį. Nelaimėlis visą laiką kankino savo žudiką sapnuose. Kažkas dvarininkui patarė pastatyti bažnyčią. Svarbiausia, kad ji matytųsi per miegamojo langą. Kai kurie seni žmonės prisimena, kad netoli altoriaus aukštai kabojo karstas. Jie kalbėjo, kad ten buvo laikomi nužudytojo brolio palaikai.

Joniškėlio parkas – unikalus kraštovaizdžio kūrinys. Vienur jis angliškai padrikas, kitur – tvarkingos prancūziškos simetrijos. Faktas – Karpiai skoningai tvarkė ne tik pastatus, bet ir parką.

Dar viena legenda byloja, kad čia niekaip neprigijo medžiai. Kažkoks miestelio keistuolis, anuometis ezoterikas Pšibilskis pasakė, kad reikia nužudyti devynis kūdikius berniukus bei devynias nekaltas mergaites ir jų krauju palaistyti būsimo parko žemę. Karpis taip ir padarė – medžiai prigijo ir suvešėjo. Ten, kur liejosi berniukų kraujas – ąžuolai stojo, kur mergaičių – liepos sužaliavo.

Tačiau Karpiui neatleido nužudytų vaikų tėvai. Jie prakeikė dvarininką ir jo sielą blaškytis po parką tol, kol jame žaliuos ąžuolai. Sakoma, kad žaibuojant ąžuolų vainikuose galima matyti Karpio veidą, maldaujantį, kad žaibas trenktų – sudegintų ąžuolus. Tik tuomet jis gaus ramybę.
“Aš pats du kartus mačiau. Trečiąkart nenorėčiau”, – gudriai šypteli V. Stanislovaitis.

Parke ne tik ąžuolai ir liepos auga – čia galima suskaičiuoti apie 120 skirtingų rūšių medžių.

Dvaro pastatai
Joniškėlio dvaras ir pats miestelis nuo XVIII amžiaus vidurio priklausė Karpių giminei. Karpiai Joniškėlyje įsikūrė 1723 m., kai Povilas Karpis nusipirko dvarą iš Aleksandro Puzino.

Dvaro istorija ir paties miestelio ekonominis pakilimas prasidėjo po to, kai dvarininkai paprašė tuometės valdžios leisti rengti turgus ir taip pagerinti ekonominę situaciją. 1736 m. birželio 30 d. karalius Augustas suteikė Karpiams teisę įkurti miestelį ir rengti turgus bei tris metines muges.
1763 metais kilo gaisras, sunaikinęs visus dvaro medinius pastatus. Netrukus vietoj stojo mūriniai rūmai, rytinė oficina bei svirnas. XIX amžiuje buvo pastatytas centrinių rūmų priestatas, svečių namas arba vakarinė oficina, oranžerija, arklidė-žirgynas, vežiminė. 1871 metais pastatyta karvidė. Jos statybos metus galima išvysti vėjarodėje, besisukiojančioje virš karvidžių.

Dvaro rūmai – tai du ne vienu metu statyti korpusai. Naujieji rūmai stovi į pietvakarius nuo pagrindinių senesnių rūmų. Pagrindiniuose klasicistinio stiliaus rūmuose dabar įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis. Rūmuose yra dvaro ir bandymų stoties kūrimo istorijos ekspozicija. To paties pastato rūsyje įsikūręs ir Joniškėlio krašto muziejus, kuriam vadovauja V. Stanislovaitis.

Pažanga
Kita Joniškėlio istorijos dalis panaši į legendą, tačiau čia nėra nė lašo prasimanymo. Paskutinis tikras Karpių dinastijos atstovas Ignacas Karpis Joniškėliui nusipelnė daugiausia. Jis buvo išsilavinęs ir daug keliavęs žmogus. Paveldėjo visą tėvų turtą, tačiau likimas rėžė skausmingai – Ignacas sirgo nežinoma liga. Gydėsi pas geriausius gydytojus, tačiau niekas jam negalėjo padėti. Mirė būdamas vos 28-erių, tačiau prieš tai spėjo parašyti testamentą.

Karpis atleido nuo baudžiavos visus jam pavaldžius žmones. Jis žinojo, kad varu verčiamas žmogus dirba gerokai prasčiau. Testamentu paliko 400 tūkst. auksinių rublių mokyklai ir ligoninei statyti. Keisčiausia, kad administruoti palikimą ir vykdyti jo valią parinktas ne vietinis klebonas, o Vilniaus universitetas. Taip atsirado kone pirmoji Lietuvoje ar net pasaulyje universitetinė ligoninė ir universitetinė mokykla. Pastarojoje buvo mokoma žemės ūkio gudrybių.

Joniškėlio dvaras šiaurinėje Lietuvos dalyje buvo svarbus įvairiais laikotarpiais. Sparčiai kylančio miesto ambicijos prilygo Niujorkui. Čia įkurtas geležinkelis. Darbams vadovavo žmogus, kuris geriausiai iš visų joniškėliečių išmanė traukinius, nes buvo dirbęs tikroje stotyje lagaminų nešiotoju. Nepaisant to, Joniškėlyje buvo didžiausias siaurojo geležinkelio mazgas Lietuvoje.

“Mirties batalionas”
Nenuostabu, kad Joniškėlis, būdamas rajono centru, turėjo ambicijų tapti net atskira respublika. Tokia jis pasiskelbė po to, kai sukūrė savo kariuomenę.

1918 metais kovose su bolševikais puikiai pasirodė Joniškėlio kovotojai. Paslaptingai susibūrė nemaža kuopa – 850 vyrų. Ši paslaptis apipinta legendomis. Bolševikų valdžia draudė žmonėms burtis i didesnius sambūrius, tačiau… vestuvių juk niekas neuždraus!
Joniškėlyje tuomet nebuvo nė vieno savaitgalio be laidotuvių ar vestuvių. Nesvarbu, kad jaunoji vis ta pati, o karste visai ne kūnas, o krūva šautuvų. Beje, klebonas laikėsi ypatingos dietos, nuo kurios labai keitėsi jo apimtys. Išvyksta klebonas į Šiaulius plonytis. Vos kelioms dienoms. O grįžta visas nusipenėjęs. Joniškėlyje, ištraukęs iš sutanos kelis šautuvus ir tuziną granatų, “sulieknėja”.

Vieną dieną pačiame Joniškėlio centre iškilo juoda vėliava su kaukole ir sukryžiuotais kaulais bei užrašas – Joniškėlio mirties batalionas. A. Stapulionio vadovaujamame štabe buvo per 20 karininkų. 1919 metų balandį šis batalionas gynė apie 70 kilometrų ilgio fronto liniją – nuo Latvijos sienos iki Bernatonių kaimo prie Panevėžio. Vėliau šis Joniškėlio batalionas buvo prijungtas prie reguliarios Lietuvos kariuomenės.

Atliktų tyrimų duomenimis, greipfrutų sėklų ekstraktas veikia apie 800 skirtingų bakterijų štamų ir 100 rūšių grybelių. “Jei prastai miegame, esame fiziškai neaktyvūs, patiriame daug streso, netinkamai maitinamės, silpsta mūsų imuninė sistema. Nusilpus imunitetui, dažnomis tampa peršalimo, virškinimo trakto ligos, paūmėja alergija, atsiranda grėsmė susirgti grybelinės odos ligomis ir t.t. Imunitetą būtina stiprinti, ir tą galima daryti natūraliomis priemonėmis. Greipfrutų sėklų ekstraktas – vienas iš efektyviausių būdų”, – teigia farmacijos specialistas Mantas Jakimavičius.

Itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas kūdikiams, vaikams, nėščiosioms ir žindančioms mamoms. Remiantis statistiniais duomenimis, šios grupės peršalimo ligomis serga dažniausiai. “Maži vaikai per metus serga nuo šešių iki aštuonių kartų. Nemažas procentas vaikų serga net dvylika kartų. Taip yra todėl, kad ne visada gebame pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, pakankamu kiekiu vitaminų ir mineralų. Be to, tik su amžiumi vaiko organizmas “susipažįsta” su vis daugiau svetimkūnių ir įgyja jiems atsparumą”, – tikina Mantas Jakimavičius.

Pavojus susirgti gresia ir besilaukiančioms bei savo pienu maitinančioms mamoms, kadangi jų organizmas patiria didelį krūvį. Nesirūpinant savimi, silpsta organizmas, jo imuninė sistema. Tokiu atveju specialistai rekomenduoja grūdinti organizmą ir stiprinti imunitetą. “Greipfrutų sėklų ekstraktas yra natūralus bioflavonoidų šaltinis. Bioflavonoidai kaupiasi daugiausia vaisių ir daržovių sėklose bei žievelėse. Kaip ir vitaminai, flavonoidai dalyvauja organizmo metabolizmo procesuose. Jie tarsi natūralus organizmo pagalbininkas, ypač reikalingas esant nepalankiems orams, nepakankamai mitybai, nusilpus organizmui, siaučiant virusams, esant peršalimui ar sergant aplinkiniams. Skysto pavidalo greipfrutų sėklų ekstraktas yra tinkamas ir kūdikiams, nėščiosioms bei žindančiom mamoms”, – tvirtina farmacijos specialistas.

Medicinos specialistai pabrėžia, jog rinkdamiesi produktą, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į bioflavonoidų koncentraciją. Ji turi būti ne mažesnė nei 600 mg / 100 ml. Būtent šis kiekis užtikrina preparato efektyvumą. Be to, svarbu, kad preparatas būtų pagamintas be sintetinių konservantų, dažo bei kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų.

Apie natūralų greipfrutų sėklų ekstraktą “CitroPlus”

Greipfrutų sėklų ekstraktas “CitroPlus” yra natūralus bioflavonoidų šaltinis. “CitroPlus” sudėtyje esantys flavonoidai yra naringinas bei izonaringinas padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų, palaikyti stiprią imuninę sistemą. Preparatas “CitroPlus” taip pat tinkamas virusų, grybelių profilaktikai, vartojant ir išoriškai, ir į vidų. Jau pagamintas greipfrutų sėklų ekstraktas “CitroPlus” kiekvieną kartą yra tikrinamas laboratorijoje.

Maisto papildas yra gaminamas Vokietijoje, sertifikuotoje gamykloje, turinčioje gilias greipfrutų sėklų ekstrakto gamybos tradicijas.

Greipfrutų sėklų ekstraktas yra natūralus produktas. Jo sudėtyje nėra pridėta sintetinių konservantų, dažo bei kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų, todėl “CitroPlus” yra saugus vartoti visai šeimai. Daugiau informacijos www.citroplus.lt

“Aukštaitijos deimančiukų ieškojimai” – kultūrinė pažintinė laida, kurioje pristatomi mūsų krašto talentai: tiek pradedantys savo kūrybinę veiklą ir jau suspėję pasiekti svarių rezultatų, tiek brandūs menininkai, rašytojai, istorikai, paveldo specialistai. Deimantu kultūros terpėje gali tapti ne tik pavieniai žmonės, bet ir renginiai, projektai, tampantys iškiliais reiškiniais. Su įdomiausiais, reikšmingiausiais supažindiname savo klausytojus. “Aukštaitijos deimančiukų ieškojimai” – paieškos to, kas yra tikrosios vertybės, kurias laikas tik išgrynina, o ne nusineša užmarštin. Laidą remia Lietuvos Respublikos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Į varžybas atvyksta ir škotų futbolo sirgalių klubo pagalbos vaikams komiteto ( Tartan Army Children’s Charity ) atstovai. Tradiciškai į kitas šalis savo komandos remti vykstantys futbolo sirgaliai atveža dovanų tos šalies vaikams. Šiemet paramos sulauks Vilniaus aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Vilniaus m. vaikų ir jaunimo pensionas, Vilniaus vaikų globos namai ‘Gilė’, Kauno vaikų globos namų auklėtiniams bus nupirkti bilietai į futbolo varžybas.

Rugsėjo 2 d. 15 :30 val. škotai, vilkėdami savo spalvingus tautinius kostiumus į Jungtinės Karalystės ambasados kiemą pasikvies apie100 vaikų. Vienas iš popietės akcentų bus dūdmaišininkų pasirodymas. Vaikai iš arti galės pamatyti tradicinį škotų instrumentą ir išgirsti nacionalinių melodijų. Taip pat popietės metu vaikai vaišinsis ir bendraus su škotų sirgaliais. Nors škotai atvažiavo palaikyti futbolo, ambasados kieme jie su vaikais žais draugiškas krepšinio varžybas, dalyvaus smagioje estafetėje. Tartan Army Children Charity atstovai prisiminimui apie šį susitikimą kiekvienam vaikui padovanos po sportinę kuprinę su praktiškomis dovanomis.

Prieš susitikimą su vaikais ambasados kieme, Tartan Army atstovai lankysis dvejuose vaikų globos namuose. (13:30 val.)Vilniaus vaikų globos namams “Gilė” jie įteiks stalo žaidimų kolekciją, knygų ir ugdymo priemonių. Vėliau škotų lėšomis šiuose namuose bus suremontuota virtuvėlė, kurioje vaikai galės mokytis šeimininkauti ir netgi savarankiškai gaminti maistą. (14:15) Vilniaus vaikų ir jaunimo pensione prie dovanotų futbolo vartų ir krepšinio stovo svečiai iš Škotijos sužais su vaikai po kėlinį, o iki spalio įrengts krepšinio ir futbolo aikšteles.

Tartan Army lėšomis Lietuvos akliesiems ir silnariagiams bus nupirktos labai reikalingos pažangiausios ugdymo priemonės. Škotų dėka nematantys vaikai iš visos Lietuvos aplankys Trakus ir šokolado fabriką, apie ką seniai svajoja. Kalėdų proga kiekvienas sunkią regėjimo negalią turintis Lietuvos vaikas gaus po Brailio raštu išleistą pasakų knygą, o jos leidimą finansuos Tartan Army.

Bendra paramos suma viršys 80 000 tūkstančių litų.

“Gal mano kojos ir drebės, bet aš labai laukiu tos minutės, kada pasirodysiu ant parketo. Noriu parodyti, ko išmokau. Laukiu šio šeštadienio – šis iššūkis man tarsi reveransas prieš atsisveikinimą su sportu. Aš savo šokiu noriu parodyti, kaip ėjau per gyvenimą ir nepalūžau. Labai tikiuosi, kad tai įkvėps ir kitus”, – sako Tomas.

Sportininkas šokių aikštelėje plušo visą vasarą ir džiaugiasi, kad TV3 televizija jį pakvietė dalyvauti projekte. Tiek sporto karjeroje, tiek pradėjus šokti parolimpietį palaiko visi Vilkaviškio krašto žmonės.

“Man patinka tai, ko ėmiausi. Išmokau ir rumbą, ir tango, ir valsą, ir daug kitų žingsnelių. Pagal mano temperamentą, labiausiai prie širdies man argentinietiškas tango ir rumba. Nors svarbiausia pasirodyti – ir pasirodyti gerai – dėl paties savęs. Noriu įrodyti sau, kad galiu šokti. Aš laimingas, kad aplinkiniai su nekantrumu laukia mano starto ir klausia kada pagaliau mane pamatys laidoje”, – šypsosi šeštadienio tiesioginėje transliacijoje pasirodysiantis vyras.

TV3 “Šok su manimi” projekte šį kartą balus kels ir poroms pastabas žers Jurijus Smoriginas, Edita Daniūtė ir vasaros šou “Aistrų pakrantėje” šokėjų aistras stebėjęs Aurelijus Liškauskas. Visos šokėjų poros žiūrovų teismui ir komisijos kritikai ruošia tango bei džaivos šokius.

Šeštadienio vakarą Andrius Kandelis, išlydėjęs Astą Valentaitę, pateiks staigmeną ir ant parketo pasirodys su netikėta partnere, o Raimondas Rumšas sulauks staigmenos iš savo šeimos.

Nauja pora ir netikėtos staigmenos “Šok su manimi” laidoje – šį šeštadienį, rugsėjo 4 dieną, 19.00 val. tiesiogiai tik per TV3!

Apie privačių ir valstybinių miškų tvarkymo problemas bei jų sprendimo būdus kalbėjo Ministro Pirmininko pavedimu surengtame tarpžinybiniame susitikime susirinkę Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA), Savivaldybių asociacijos, Policijos departamento, Generalinės miškų urėdijos, Aplinkos, Susisiekimo ministerijų atstovai.

Šiuo metu škvalo padarinių likvidavimą privačiuose miškuose apsunkina galiojančios griežtos administracinės procedūros bei reikalavimai. Medieną būtina sutvarkyti kaip įmanoma greičiau, nes nesutvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų medienos kokybė sparčiai blogėja ir vertė krinta, be to, kyla rizika nesutvarkytuose miškuose išplisti miško kenkėjams. “Būtina kaip galima skubiau užtikrinti sklandesnį škvalo padarinių likvidavimą miškuose”, – susitikimo metu pabrėžė Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Skubos tvarka Vyriausybės posėdyje buvo priimtas Aplinkos ministerijos inicijuotas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimas, kuriuo supaprastintos administracinės procedūros, taikomos norint vykdyti su škvalo pažeistų miškų sutvarkymu susijusius sanitarinius miško kirtimus. Pakeitimu nustatyta, jog vietoje privalomų leidimų kirsti mišką stichinių nelaimių miškuose atvejais pakaks išankstinio pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, o kirsti sausuolius, vėjavartas ar vėjalaužas bus galima be leidimo ar pranešimo.

Susitikime sutarta, jog Susisiekimo ministerija išimties tvarka leis sandėliuoti medieną nukentėjusių savivaldybių pakelėse – audros padarinių likvidavimo vietose laikinai bus panaikintas draudimas medieną sandėliuoti pakelėse, šalia kelio juostos, tačiau ne grioviuose ir ne greta magistralinių kelių. Planuojama, kad toks leidimas galios iki kitų metų balandžio 1 dienos.

Siekiant užkirsti kelią medienos grobstymams ir vagystėms, nuo škvalo nukentėjusių savivaldybių – Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionių, Trakų ir Varėnos – teritorijoje jau sustiprintos policijos pareigūnų bei Aplinkos ministerijos regioninių tarnybų pajėgos, tikrinant medienos įsigijimo bei transportavimo teisėtumą.

Nukentėjusios savivaldybės paragintos geranoriškai bendradarbiaujant su miškų urėdijomis ir miškų savininkais informuoti visuomenę apie susidariusią sudėtingą ir pavojingą situaciją, apie įvestus draudimus pašaliečiams lankytis škvalo nuniokotuose miškuose, įrengiant įspėjamuosius skelbimus pavojingose vietovėse. Šios savivaldybės taip pat paragintos paspartinti leidimų išdavimą negabaritinėms priemonėms, gabenančioms miško kirtimo ir tvarkymo techniką.

Pirmieji pirmokų žingsniai, jaudulys, susitikimo džiaugsmas, įspūdžiai po vasaros atostogų, visos gimnazijos eisena per miestelį, prasmingi klebono žodžiai, pirmokų pasai… Visa tai  ir dar daugiau foto reportaže iš Rugsėjo 1-osios šventės Joniškėlio gimnazijoje.

Nuotraukas taip pat galima peržiūrėti GALERIJOJE

Audriaus Jonušausko foto reportažas iš Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje vykusios Rugsėjo 1-osios šventės.

Nuotraukas taip pat galima peržiūrėti GALERIJOJE