Joniškėlis.lt » Ligoninė

Joniškėlio ligoninei suteiktas gydytojo J.L. Petkevičiaus vardas

Viktoras — Fri, 05 Nov 2010 07:57:00 +0000

Lapkričio 3 d. posėdžiavusi Pasvalio rajono savivaldybės taryba Pasvalio ligoninės Joniškėlio palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui suteikė Jono Leono Petkevičiaus vardą.

Joniškėlio ligoninė šiemet švenčia 200 metų jubiliejų. 1810 m. Vilniaus universitetas, vykdydamas dvarininko Igno Karpio testamentą, įsteigė tuo metu vienintelę Europoje universitetinę kaimišką ligoninę. Tai seniausia Lietuvoje tokio tipo ligoninė, veikianti iki šių dienų.

1865 m. Joniškėlio ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Jonas Leonas Petkevičius. Jo bei jo dukros Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dėka XIX a. antroje pusėje Joniškėlis buvo tapęs Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir lietuvybės centru. Dviejų šimtmečių senumo ligoninės skliautai mena tokius nacionalinio atgimimo puoselėtojus kaip Žemaitė, Jonas Vileišis, Povilas Višinskis, Petras Avižonis, Jadvyga Juškytė, Gabrielius Landsbergis – Žemkalnis, Jonas Jablonskis, Elžbieta Jodinskaitė, Antanas Smetona ir kt..

Beatodairiškas ir pasiaukojantis darbas šio krašto žmonių labui ilgam įsirėžė žmonių atmintyje bei pelnė J. L. Petkevičiui liaudies gydytojo vardą.

Gydytojo vardo suteikimas Joniškėlio ligoninei – deramas jo gyvenimo ir veiklos įvertinimas.

Trumpa Jono Leono Petkevičiaus biografija

Jonas Leonas Petkevičius su žmona Malvina Chodakauskaite-Petkevičiene

Jonas Leonas Petkevičius – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, gydytojas. Gimė 1828 metais.

Būsimasis daktaras mokėsi Panevėžio apskrities bajorų mokykloje, Vilniaus gimnazijoje. Baigęs mokslus penkerius metus kartu su baudžiauninkais dirbo tėvų ūkyje. Tačiau tėvų lūkesčio – tapti ūkio paveldėtoju – nepanoro tenkinti. J. L. Petkevičius su 14 rublių kišenėje pabėgo iš namų ir įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Baigęs mokslus 1855 metais grįžo į tėviškę, nuošalųjį Puziniškį.

1863 metų sukilimas palietė ir Puziniškio apylinkes. J. Petkevičius palaikė su sukilėliais glaudžius ryšius, dvarelio patalpose slėpė ir gydė sužeistuosius.

1865 metais J. Petkevičius paskiriamas Joniškėlio fondinės ligoninės vedėju ir persikelia čia gyventi.

Būdamas aukštos kvalifikacijos, vadovaudamasis humanizmo ir demokratiškumo idėjomis, J. Petkevičius buvo įgijęs didelį populiarumą. Pas jį plaukė žmonės iš tolimų apylinkių, visų buvo gerbiamas ir mylimas. Petkevičių šeimoje buvo akcentuojamas žmonių lygiateisiškumas, puoselėjamos labdaros, altruizmo idėjos.

1870 metais Petkevičių šeima išgyveno begalinį skausmą – mirė daktaro žmona Malvina, šešių vaikų motina. Ši netektis labai paveikė J. Petkevičių, jis metė rūkyti, labai daug dirbo, neretai miegodavo ne daugiau kaip po 3 valandas. Daug dėmesio skyrė vaikų auklėjimui. Stengdavosi su jais kalbėti lietuviškai, visi sūnūs prieš stodami į gimnaziją privalėjo išeiti Joniškėlio pradžios mokyklos kursą.

J.L. Petkevičius aktyviai domėjosi naujais gydymo būdais, šaukdavo gydytojų suvažiavimus, prenumeruodavo naujausią literatūrą, rūpinosi gydytojų kvalifikacija.

Daktaro J.L. Petkevičiaus namai buvo to meto inteligentijos susibūrimų vieta. Dukrai Gabrielei įsitraukus į literatūrinę ir visuomeninę veiklą, Joniškėlyje lankydavosi P. Višinskis, A. Avižonis, A. Smetona, A. Bulota, J. Žemaitė-Žymantienė, P. Gaidelionis, kiti to meto šviesuoliai. Daktaras pritarė dukters veiklai. Gana dažnai ir pats dalyvaudavo pokalbiuose, skatino Gabrielę rašyti.

1902 m. J. L. Petkevičius atsisakė gydytojo-vedėjo pareigų Joniškėlio ligoninėje ir su šeima sugrįžo į Puziniškio dvarelį.

1909 metasi susirgo plaučiu uždegimu ir mirė. Palaidotas Karpiškio dvarelio kapinėse.

Gydytojo Jono Leono Petkevičiaus kredo – gyvenimas, paskirtas visuomenei. Pasiaukojantis darbas, trukęs penkiasdešimt dvejus metus, atidumas ligoniams, kolegoms gydytojams, meilė literatūrai ilgam išliko žmonių atmintyje. Jo ir dukros Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dėka Joniškėlis XIX a. antroje pusėje tapo Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir lietuvybės centru. Daktaras buvo vienas iš tų retų idealistų gydytojų, kuris ne pelno ieškojo, o žmonėms tarnavo. Jonas Leonas Petkevičius buvo tikras Lietuvos liaudies gydytojas.

Prisidėkite prie gydytojo Jono Leono Petkevičiaus vardo įamžinimo.

Viktoras — Sun, 25 Jul 2010 19:19:15 +0000

Joniškėliečiai ruošiasi tinkamai įamžinti Jono Leono Petkevičiaus atminimą. Kaip žinome, Joniškėlio ligoninė buvo vienintelė ir unikali Lietuvoje, Baltijos šalyse bei Europoje kaimiška universitetinė ligoninė, be to dar ir istorinio kultūrinio paveldo objektas, menantis tokius nacionalinio atgimimo puoselėtojus, kaip Julija Žemaitė, Jonas Vileišis, Povilas Višinskis, Petras Avižonis, Jadvyga Juškytė, Gabrielius Landzbergis – Žemkalnis, Jonas Jablonskis, Elžbieta Jodinskaitė, Antanas Smetona ir kt., kuriems Joniškėlis ir jo ligoninė buvo jų susitikimų, susibūrimų vieta. Todėl, vardan ištikimybės istorinei, kultūrinei Lietuvos praeičiai, iškiliems nacionalinio atgimimo puoselėtojams būtina tinkamai įamžinti Jono Leono Petkevičiaus atminimą.

Joniškėlio ligoninės įkūrimo 200 metų proga, siekiant pagerbti svarbias istorinio paveldo vertybes yra numatoma Joniškelio ligonines sienos fasadinėje pusėje įmontuoti šioje ligoninėje dirbusio vyr. gydytojo J. L. Petkevičiaus mozaikinę freską. Šį darbą maloniai sutiko atlikti mūsų kraštietis profesorius Vitolis Trušys. Autorius darbą atliks nemokamai, tačiau reikia padengti technines memorialo įrengimo išlaidas.

Joniškėlio krašto bendruomenių asociacija kreipiasi į visus geros valios žmonės su prašymu paremti gydytojo Jono Leono Petkevičiaus atminimo įamžinimą. Lėšas galima pervesti į mūsų sąskaitą:

Gavėjas: Joniškėlio krašto bendruomenių asociacija

Sąskaitos nr.: LT674010042600188839, banko kodas 40100, AB DnB NORD bankas.

Įmonės kodas: 302302694

Mokėjimo paskirtis: akcija Petkevičius

AČIŪ UŽ JŪSŲ GERUMĄ!

———————————————————————-

Jonas Leonas Petkevičius – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, gydytojas. Gimė 1828 metais.

Būsimasis daktaras mokėsi Panevėžio apskrities bajorių mokykloje, Vilniaus gimnazijoje. Baigęs mokslus penkerius metus kartu su baudžiauninkais dirbo tėvų ūkyje. Tačiau tėvų lūkesčio – tapti ūkio paveldėtoju – nepanoro tenkinti. J. L. Petkevičius su 14 rublių kišenėje pabėgo iš namų ir įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Baigęs mokslus 1855 metais grįžo į tėviškę, nuošalųjį Puziniškį.

1863 metų sukilimas palietė ir Puziniškio apylinkes. J. Petkevičius palaikė su sukilėliais glaudžius ryšius, dvarelio patalpose slėpė ir gydė sužeistuosius.

1865 metais J. Petkevičius paskiriamas Joniškėlio fondinės ligoninės vedėju ir persikelia čia gyventi.

Būdamas aukštos kvalifikacijos, gilių humanizmo ir demokratiškumo idėjų, J. Petkevičius buvo įgijęs didelį populiarumą. Pas jį plaukė žmonės iš tolimų apylinkių, visų buvo gerbiamas ir mylimas. Petkevičių šeimoje buvo akcentuojamas žmonių lygiateisiškumas, puoselėjamos labdaros, altruizmo idėjos.

J.L. Petkevičius aktyviai domėjosi naujais gydymo būdais, šaukdavo gydytojų suvažiavimus, prenumeruodavo naujausią literatūrą, rūpinosi gydytojų kvalifikacija.

Daktaro J.L. Petkevičiaus namai buvo to meto inteligentijos susibūrimų vieta. Dukrai Gabrielei įsitraukus į literatūrinę ir visuomenine veiklą, Joniškėlyje lankydavosi P. Višinskis, A. Avižonis, A. Smetona, A. Bulota, J. Žemaitė-Žymantienė, P. Gaidelionis kiti to meto šviesuoliai. Daktaras pritarė dukters veiklai. Gana dažnai ir pats dalyvaudavo pokalbiuose, skatino Gabrielę rašyti.

1902 m. J. L. Petkevičius atsisakė gydytojo-vedėjo pareigų Joniškėlio ligoninėje ir su šeima sugrįžo į Puziniškio dvarelį.

1909 metasi susirgo plaučiu uždegimu ir mirė. Palaidotas Karpiškio dvarelio kapinėse.

Gydytojo Jono Leono Petkevičiaus kredo – gyvenimas paskirtas visuomenei. Pasiaukojantis darbas, trukęs penkiasdešimt dvejus metus, atidumas ligoniams, kolegoms gydytojams, meilė literatūrai ilgam išliko žmonių atmintyje. Jo ir dukros Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dėka Joniškėlis XIX a. antroje pusėje tapo Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir lietuvybės centru. Daktaras buvo vienas iš tų retų idealistų gydytojų, kuris ne pelno ieškojo, o žmonėms tarnavo. Jonas Leonas Petkevičius buvo tikras Lietuvos liaudies gydytojas.

Po remonto atidarytas Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius ir dienos centras

Viktoras — Sat, 02 Jan 2010 11:30:35 +0000

Gruodžio 28 d. po remonto duris atvėrė VšĮ Pasvalio ligoninės Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius ir dienos centras. Joniškėlio ligoninėje yra 26 lovos, šiuo metu slaugomi 22 ligoniai. VšĮ Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas pasveikino joniškėliečius su modernios ligoninės atidarymu, kurioje yra įrengtas liftas, rentgeno aparatas, pakeista šildymo sistema. Iš Europos Sąjungos bus dar gauta medicininės įrangos, slaugos priemonių, lovų. 2010 metais Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė švęs 200 metų jubiliejų. Joniškėliečiams geros sveikatos linkėjo Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Seimo narys Antanas Matulas, sveikindamas joniškėliečius su renovuotos ligoninės atidarymu, kvietė prisidėti prie ligoninės švaros. Seimo narys padėkojo aktyviems joniškėliečiams, kraštiečiams už nuolatinį rūpinimąsi Joniškėlio ligoninės išlikimu. 2010 metais ligoninei bus skirta 500 tūkst. Lt remonto darbams pabaigti. Kitąmet bus pakeistas pastato fasadas ir stogas.

Remonto darbus atlikusios bendrovės „Vidstata“ direktorius Vidmantas Pateckas teigė, kad tai pirmasis objektas, kurį atidaro ne su raktu, bet su paveikslu, nes objektas dar nebaigtas. Ligoninė įrengta pagal visus reikalavimus: sustiprinti pastato pamatai, palikta 200 metų dvasia – skliautuotos lubos, storos sienos, paslėptas šildymo vamzdynas. Joniškėliečiams palinkėjo nesirgti, o ligoninę lankyti kaip muziejų.

Šiltų sveikinimo žodžių nestigo ir iš Joniškėlio miesto seniūno Stepono Rimkaus, Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininko Viktoro Stanislovaičio. V. Stanislovaitis teigė, kad klebonijos durys visada turi būti atidarytos, o gydytojo – niekada neuždarytos. Ši ligoninė – tai vienas iš tikriausių Joniškėlio miesto bendruomenės centrų.

VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vilius Povilionis pasidžiaugė dienos centro išsiplėtimu, nes naujos galimybės pasitarnaus sveikatai. Dienos centre žmonėms lašinamos lašelinės, stebima ligonių būklė, matuojamas spaudimas, suleidžiami vaistai. Deja, ligonių kasos dienos centro paslaugų nekompensuoja.

Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Juozas Bagdonas ir Joniškėlio gyventojas Pukevičius joniškėliečių vardu visiems padėkojo už renovuotą Joniškėlio ligoninę. Slaugos ligoninės gydytoja Rita Satkuvienė pasveikino visus sugrįžusius namo. Palinkėjo būti turtingais sveikata, o į ligoninę užsukti kaip į svečius. Ligoninės patalpas pašventino Joniškėlio klebonas Saulius Černiauskas.

Įkurtuvių proga visus pradžiugino Kalėdų Senelio apsilankymas ir, žinoma, saldžios dovanos.

Vaida Garbštienė www.pasvalys.lt

VšĮ Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas džiaugėsi modernios ligoninės atidarymu

Seimo narys Antanas Matulas padėkojo aktyviems joniškėliečiams, kraštiečiams už nuolatinį rūpinimąsi Joniškėlio ligoninės išlikimu

Remonto darbus atlikusios bendrovės „Vidstata“ direktorius Vidmantas Pateckas linkėjo ligoninę lankyti kaip muziejų

Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininko Viktoro Stanislovaičio teigimu, ši ligoninė – tai vienas iš tikriausių Joniškėlio miesto bendruomenės centrų

VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Vilius Povilionis pasidžiaugė dienos centro išsiplėtimu

Joniškėlio seniūnas St. Rimkus: „Tai dar viena Joniškėlio ir joniškėliečių pergalė…“

Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Juozas Bagdonas joniškėliečių vardu visiems padėkojo už renovuotą Joniškėlio ligoninę

Permainomis džiaugėsi I. Karpio aukštesniosios žemės ūkio mokyklos dėstytojas R. Pukevičius

Joniškėlietė Aldona Rapkevičienė: „Tai mūsų ligoninė ir tuo viskas pasakyta!“

Vyresnioji slaugos administratorė S. Snieškienė ir gydytoja R. Satkuvienė

Ligoninės patalpas pašventino Joniškėlio klebonas Saulius Černiauskas

Joniškėlio miesto seniūnas Steponas Rimkus apžiūrėjo naują rentgeno aparatą

Gydytojas V. Leišys atnaujintoje darbo vietoje

Pirmieji atnaujintos ligoninės pacientai

Procedūrų kabinetas

Naujasis liftas

Įkurtuvių proga visus pradžiugino Kalėdų Senelio apsilankymas ir, žinoma, saldžios dovanos

Susirinkusiuosius į Joniškėlio ligoninės atidarymą muzikine programa pasveikino Joniškėlio kultūros namų kapela

FOTO: www.pasvalys.lt www.joniskelis.lt

Kad graži praeitis dabarčiai bylotų

Viktoras — Tue, 28 Jul 2009 11:16:37 +0000

Joniškėlio ligoninė – seniausia kaimo ligoninė Lietuvoje. Visos mažų miestelių ligoninės išaugo iš globos įstaigų – špitolių. Taigi ir Joniškėlio dvarininkai Karpiai skyrė lėšų špitolei-ligoninei ir dar parapijinei mokyklai steigti.

Abi šios įstaigos laikomos įkurtos 1810 m., nors veiklą pradėjo kiek vėliau. Apie mokyklą rašyta ne kartą įvairiomis progomis, joje veikia šios įstaigos raidos muziejus. Ligoninės raidą išsamiausiai nagrinėjo medikas profesorius Jonas Lelis. didelis straipsnis nedaug kam žinomas, dar sudėtingiau prie jo sugrįžti žurnalo „Sveikatos apsauga“ septintojo dešimtmečio pradžios numerio.

Ten minimas Joniškėlio ligoninės gydytojas Adolfas Abichtas (1793-1860). Tai buvęs ne eilinis žmogus, o iš labai gabių studentų. Mediciną studijavo Vilniaus universitete, kur studentams filosofiją dėstė jo tėvas, su sūnumi į Vilnių atvykęs iš Vokietijos. Joniškėlio kaimo ligoninėje jaunas gydytojas darbavosi 1816-1820 m. Garsėjo nuovokumu specialybės dalykuose. Grįžęs į Vilnių 1827 m. jau tapo profesoriumi, dėstė bendrąją terapiją, patologiją. Kai caro valdžia Vilniaus universitetą uždarė, A. Abichtas užsiėmė gydytojo praktiką šiame mieste ir jo apylinkėse.

Adolfas Abichtas (1793 –1860). VU auklėtinis, VU bendrosios patologijos ir terapijos profesorius, parašęs terapijos vadovėlį (1840). Populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas.

Atsirado gera proga sužinoti, kaip šis žymus medikas atrodė: Lietuvos Dailės muziejuje surasta dar 1841 m. ten pakliuvusi litografija-A. Abichto portretas. Ji pateko į leidinius „Vilniaus universitetas dailėje“ (1986) ir „Lietuvos dailės muziejus“ (2002). Ten dabar jis ir yra. Bet nėra gerai, kad tos litografijos kopijos nebuvo ir nėra Joniškėlio ligoninėje.

Kadaise šios ligoninės stomatologė veteranė Marija Valašinienė pasirūpino, kad kito plačiai žinomo Joniškėlio gydytojo altruisto Jono Leono Petkevičiaus portretas bent jau jos kabinete būtų.

Joniškėlio ligoninės vaistinėje apie 1893 m. pradėjo dirbti ir jo dukra-žinoma rašytoja, visuomenininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Čia, Petkevičių namuose, 1898 m. sausį pirmąkart apsilankė rašytoja Žemaitė, čia jos abi parašė komedijas-sekimus lenkų autoriais: „Kas kaip išmano, taip save gano“, „Išmoko, kaip akys iššoko“, paskui – ir „Velnias spąstuose“. Viskas, kas parašyta, pasirašyta slapyvarde „Dvi moteri“ (taip ir išliko čia lietuviškoji dviskaita, jau visiems laikams išnykusi iš linksniavimo apyvartos).

Kaip rašo G. Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė buvusi ne tik puiki kūrybos draugė, bet ir labai gera susirgusio seno gydytojo Jono Leono Petkevičiaus (1820-1909) slaugytoja, stipriu balsu garsiai skaitydavusi jam – neprigirdinčiam ir neprimatančiam – ištisus laikraščius.

O kur pirmąkart Petrą Avižonį – būsimąjį profesorių ir rektorių, jos meiliai Avižėle vadintą – Žemaitė sutikusi? Ne kitur, kaip tradicija tapusiuose pobūviuose pas Petkevičius Joniškėlyje. Čia ir būsimasis medikas Antanas Vileišis studento praktiką atlikęs.

Tie inteligentų susibūrimai pas Joniškėlio Petkevičius būdavę per Jonines, kiek vėliau-per Naujuosius metus (sūnaus Leono gimtadienis). Ne tik vaišinosi, bet ir lietuvybės gaivinimo problemas aptarinėjo-“Varpo“. „Ūkininko“ rėmimo reikalus. Gretimoje patalpoje lietuviškas dainas traukė specialiai sukvieti balsingi Joniškėlio apylinkių sodiečiai. Vienos dienos šnekoms ir dainoms būdavę per mažą..

Tai „Istoriografo užrašuose“ teigė rašytojas Julius Būtėnas, žinias gavęs iš profesoriaus Petro Avižonio lūpų.

Puziniškis. Raudonų plytų namas, kuriame rasta vietos ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybei. Namo statyba rūpinosi jos tėvas, bet planą nubraižė brolis Jonas. Tėvas Jonas Leonas Petkevičius, Joniškėlyje užsitarnavęs pensiją, senatvėje Puziniškin sugrįžo. Kartu ir dukra rašytoja Bitė. Kartu ir Žemaitė, ūkininkauti ir šeimininkauti padedanti. 1903 m. jos abi parašė dramą „Litvomanai“. Ir vėl pasirašė, kad autorės „Dvi Moteri“ (slapyvarde, nes dar spaudos draudimas galiojo).

Puziniškis – Panevėžio krašte, pamiškėje, kadaise Gyvatynu vadintas. Šiandien ten jau ir vandens telkinys, ir panevėžiečių poilsiavietė. Raudonas mūras jau ir tautodailininkų pastebėtas, jų tapytas.

„Darbo“ puslapiuose skaitėme: ant Joniškėlio ligoninės durų spyna nekabės. Gerai,kad taip. Gerai. kad ambulatorija vis tiek bus. O jei ji – tai ir ligonių laukiamasis kambarys. Ne kokia „kišenė“, o erdvus.

Įsivaizduokim, kas patrauktų žvilgsnį šioje erdvėje. Štai Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vestibiulyje įeinant „pasitinka“ Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julijonas Lindė-Dobilas, Juozas Balčikonis, Juozas Zikaras-spalvingi tapybiniai jų portretai.

O jei taip Joniškėlio ligoninės vestibiulyje atėjusįjį „pasitiktų“ Adolfo Abichto, Jono Leono Petkevičiaus, jo dukters Gabrielės, Žemaitės, Antano Vileišio, Petro Avižonio portretai? Ne tik jie, bet ir kompiuteriu surinktos jų trumpos biografijos.

Čia jau bylotų istorizmas – sudėtinė Pasvalio krašto, Joniškėlio žemės kultūros paveldo dalis.

Kaip kintantis laikas bekeistų, bet kas ryškaus buvę – tebūnie žinoma visiems.

Albinas Kazlauskas

„Darbas“ 2007-05-10 Nr. 51

Nuotrauka – http://ldmuziejus.mch.mii.lt/naujausiosparodos/vu_daileje/174_m.jpg

Adolfas Abichtas (1793 –1860). VU auklėtinis, VU bendrosios patologijos ir terapijos profesorius, parašęs terapijos vadovėlį (1840). Populiarus Vilniaus miesto ir apylinkių gydytojas.

Joniškėlio ligoninės vaistinėje apie 1893 m. pradėjo dirbti ir jo dukra-žinoma rašytoja, visuomenininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Tai „Istoriografo užrašuose“ teigė rašytojas Julius Būtėnas, žinias gavęs iš profesoriaus Petro Avižonio lūpų.

Čia jau bylotų istorizmas – sudėtinė Pasvalio krašto, Joniškėlio žemės kultūros paveldo dalis.

Kaip kintantis laikas bekeistų, bet kas ryškaus buvę – tebūnie žinoma visiems.

Albinas Kazlauskas

„Darbas“ 2007-05-10 Nr. 51

Nuotrauka – http://ldmuziejus.mch.mii.lt/naujausiosparodos/vu_daileje/174_m.jpg

Netikėtas ligoninės uždarymas sukėlė protesto bangą

Viktoras — Tue, 28 Jul 2009 11:08:15 +0000

Dar šiemet Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje nebeliks slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės.

Seniūnas sužinojo atsitiktinai

Ši naujiena joniškėliečiams įvarė nerimo. Beveik du trečdalius gydymo įstaigos pacientų sudaro vietos gyventojai. Dauguma jų – pagyvenę, vieniši, reikalingi medikų priežiūros ar slaugos, todėl baiminasi, kad liks be pagalbos.

Dėl savo ateities nerimauja ir ligoninės darbuotojai. Jie nežino, ar gaus darbą Pasvalio ligoninėje, kur naujame korpuse atsidarys slaugos skyrius.

Pasak Joniškėlio bendruomenės pirmininko Viktoro Stanislovaičio, sprendimas uždaryti beveik du šimtmečius veikusią vieną pirmųjų Lietuvos ligoninių buvo priimtas nepasitarus nei su gydymo įstaigos kolektyvu, nei su vietiniais gyventojais.

Maža to, ir pats seniūnas teigė žinią sužinojęs atsitiktinai. „Sklaidydamas leidinį „Valstybės žinios“ pamačiau išspausdintą sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko įsakymą. Jame buvo teigiama, kad Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, kaip juridinis vienetas, bus panaikinta, o paslaugos perkeliamos į Pasvalio ligoninę“ , sakė V. Stanislovaitis.

Joniškėlyje ir aplinkiniuose kaimuose didžiausias nedarbo lygis rajone, darbo neturi per 300 žmonių. Seniūnas baiminasi, kad uždarius ligoninę, jų dar padaugės. Joniškėlio gydymo įstaigoje dirba daugiau nei 20 darbuotojų.

Pinigų negailėjo

Naujam Pasvalio ligoninės korpusui, kuriame įsikurs slaugos skyrius, įrengti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo skirta 2 milijonai 600 tūkstančių litų. Darbai turi būti baigti šiemet spalio-lapkričio mėnesį. Beje, ir Joniškėlio ligoninė šiuolaikiškai suremontuota tik prieš kelerius metus. Remontas kainavo per 100 litų.

Socdemą melagiu vadino pagrįstai

Ligoninės uždarymu pasipiktino ir Joniškėlyje gyvenantis Pasvalio rajono tarybos narys Antanas Strigūnas. „Prieš savivaldybių rinkimus Seimo narys Antanas Matulas susitikime su joniškėliečiais užtikrino, kad ligoninė toliau gyvuos. Praėjus beveik dviem mėnesiams sužinojome, kad planai pasikeitė“. Rajono tarybos Socialdemokratų frakcijos narys neslėpė, kad apie gydymo įstaigos uždarymą kalbama ketverius metus. Tačiau jis sakė netikėjęs, kad šie planai bus įgyvendinti. Pasak A. Strigūno, joniškėliečiai jo nuolat klausdavo, ar liks ligoninė. tarybos narys prisipažino kartodavęs rajono vadovų žodžius, kad ji nebus uždaryta. Tačiau rinkėjai jam į akis rėždavo, jog meluoja.

„Labai gaila, bet žmonės buvo teisūs. Likusi poliklinika po kelerių irgi pradės nykti, iš jos gali likti tik felčerių punktas“,-spėliojo socialdemokratas.

Paslaugų poreikis auga

Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vyriausias gydytojas Zigmas Janulaitis korespondentui sakė, kad ligoniams sudarytos geros sąlygos gydytis. Kiekvienoje palatoje yra televizorius, šaldytuvas, stalas su kėdėmis, įrengta medikus iškviečianti signalizacija, patalpos ventiliuojamos. Gydymo įstaigoje yra 32 lovos ligoniams, kurių išlaikymą apmoka ligonių kasos, ir 5 globos lovos. Už jas moka rajono savivaldybė.

Žiemos metu šioje ligoninėje gydomi ir slaugomi 45 seni ir sunkiai vaikštantys rajono gyventojai. Gydytoja Rita Satkuvienė teigė, kad šios paslaugos poreikis nuolat didėja.

Patogu gydytis netoli namų

Ligoninės uždarymas sukėlė siaubą jau dešimtą kartą joje gulinčiai Joniškėlio miestelio gyventojai 85 metų Liucijai Svalbonienei. Moteris sakė visą naktį nemiegojusi, kai iš gydytojų sužinojusi šią baisią naujieną. „Seniems žmonėms ligoninė labai reikalinga, neįsivaizduoju, kaip reikės gyventi, kur dėtis, kai jos nebebus“, – sielvartavo senolė.

L. Svalbonienė gyrė ją prižiūrinčius medikus, kurie, pasak mters, jai tapo tarsi šeimos nariai. Be to, čia kiekvieną dieną močiutę gali aplankyti artimieji.

„Ką mes, ubagės, be ligoninės darysime? Kaip iki to Pasvalio nuvažiuosime, jei į autobusą neįstengiame įlipti?“ – nerimavo ir kitoje palatoje gulinti 73 metų Angelė Astrauskaitė.

Gaili naikinamos didingos praeities

Joniškėlio bendruomenės pirmininkas baiminasi, kad uždarius ligoninę miestelyje liks dar vienas tuščias istorinis pastatas. Už bažnyčios užkaltais langais stovi nebenaudojama buvusi mokykla. Maldos namai, ligoninė ir mokykla sudaro vieną architektūros kompleksą. Tame pačiame pastate buvusių senelių namų, kuriuos anksčiau rajono valdžia perkėlė į Pasvalį, patalpos stovi tuščios. Nuo sienų nukrito plytelės, kambariai apipeliję.

Miestelio ligoninė buvo pastatyta 1810 metais. Pinigų jos ir mokyklos statybai skyrė vietinis dvarininkas Ignas Karpis, pirmasis Rusijos imperijoje ir antrasis Rytų Europoje savo dvaruose panaikinęs baudžiavą.

Po pastatymo Joniškėlio ligoninę pusę amžiaus kuravo Vilniaus universitetas.

Prieš kelerius metus Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje buvo atliktas šiuolaikiškas remontas, kainavęs beveik 100 tūkstančių litų.

Gydymo įstaigoje dirbo rašytojos Gabrielės Petkevičaitės – Bitės tėvas Leonas Petkevičius. Pas juos viešėdavo rašytoja Žemaitė, kalendorių sudarynėtojas Zenonas Ivinskis.

Steigs kartų namus

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas „Panevėžio rytas“ tikino, kad savivaldybė nepaliks tuščio ligoninės pastato sugriūti. „Parengta galimybių studija šiame pastate įrengti kartų namus. Juose prieglobstį gautų nuo vyrų smurto kenčiančios moterys, gyvenamosios vietos neturintis jaunimas. Laukiame, kol šalies valdžia paskelbs projektų priėmimo pradžią Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti“,-tvirtino rajono vadovas. Mero teigimu, Pasvalio ligoninėje bus sudarytos geresnės sąlygos nei buvo Joniškėlyje. Dabar Joniškėlyje palatose ligoniai guli po 5-6, o Pasvalyje gyvens dvivietėse ir trivietėse palatose, prie kiekvienos jų bus įrengti sanitariniai mazgą, skyriuje veiks liftas, personalas turės puikius kabinetus.

Rengiasi piketui

Tačiau tai joniškėliečių neguodžia. V. Stanislovaitis sakė, jog jo vadovaujama Joniškėlio bendruomenė pradėjo rinkti parašus prieš slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės uždarymą. Joniškėliečiai planuoja surengti piketą prie rajono savivaldybės prieš gegužės 16 dieną vyksiantį rajono tarybos posėdį. Gydymo įstaigos uždarymui ketina priešintis ir Joniškėlio kraštiečių klubo nariai: Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Petrovas, buvęs vidaus reikalų ministras Romasis Vaitiekūnas, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas. Jie dar žada kreiptis į ministrą, bandydami suminkštinti jo širdį.

Valdžia gesins kilusias aistras

Apie šiuos planus sužinoję rajono vadovai puolė gesinti kilusias aistras. Vakar su Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo kolektyvu susitiko rajono meras G. Gegužinskas, Pasvalio ligoninės ir pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausieji gydytojai Rolandas Rastauskas bei Vilius Povilionis. Ateinantį šeštadinį numatomas susitikimas su Joniškėlio miesto gyventojais. Jame žadėjo dalyvauti ir Seimo narys Antanas Matulas.

„Panevėžio rytas“ Nr. 98 2007-05-03